algirdas bartkus

Degalų kainoms Lietuvoje pasiekus naujas aukštumas, valdantieji ieško būdų sumažinti finansinę naštą vairuotojams. Vienas pagrindinių siūlymų – mažinti degalų akcizus, tačiau politikai nesutaria, ar toks sprendimas padėtų gyventojams ir kokį poveikį turėtų valstybės biudžetui.

Vyriausybės pristatytas Šeimos paketas žada daugiau paramos šeimoms, tačiau ekspertai dalį siūlomų priemonių vertina skeptiškai. Abejonių kelia ir tai, ar milijoninės išlaidos iš tiesų reikš apčiuopiamą naudą šeimoms. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir Lietuvos socialinių mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto, SHARE Berlin instituto tyrėjas Vytenis Deimantas.

Dyzelino kainai Lietuvoje perkopus 2 eurus už litrą, valdžia ieško būdų ją mažinti, tačiau akcizo lengvatos kainuotų dešimtis milijonų eurų. Tuo metu Latvija jau nusprendė dyzelino akcizą mažinti iki ES leidžiamo minimumo. Apie tai laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto ekonomistas doc. dr. Algirdas Bartkus, socialdemokratas Tomas Martinaitis ir konservatorius Mindaugas Lingė.

Vyriausybė siūlo naują Šeimos paketą, kuriuo tikimasi finansiškai sustiprinti šeimas ir paskatinti gimstamumą. Ekspertai abejoja, ar vien didesnės išmokos gali pakeisti žmonių sprendimą susilaukti vaikų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir Lietuvos socialinių mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto, SHARE Berlin instituto tyrėjas Vytenis Deimantas.

Migracija dažnai minima kaip vienas iš būdų pristabdyti Lietuvos gyventojų mažėjimą, tačiau ekspertai sako, kad vien atvykstantys užsieniečiai demografinės problemos neišspręs. Kol kas migracija labiau padeda užpildyti darbo rinkos spragas, o ne didina gimstamumą.

Prezidentūra teigiamai vertina Vyriausybės parengtą Šeimos paketą, tačiau siūlo jį papildyti prezidento Gitano Nausėdos anksčiau siūlyta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata šeimoms, susilaukusioms antro ir paskesnių vaikų. Prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, maždaug 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančios Šeimos paketo priemonės yra reikšmingos ir turėtų padėti šeimoms jaustis finansiškai saugiau.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti beveik 3 proc., tačiau ekonomistai perspėja – vien augimo skaičių nepakanka. Pasak dalies analitikų, Lietuvai teks spręsti, kaip didinti darbo našumą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir išlaikyti atlyginimų augimą. Tad kas laukia gyventojų ateityje? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas, dr. Evaldas Stankevičius.

Europai dėl sutrikusio naftos tiekimo gali grėsti ne tik išaugusi dyzelino kaina, bet ir fizinis jo trūkumas, sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto katedros vedėjas, docentas Algirdas Bartkus. „Problema yra ne kaina, o tai, ar jis (dyzelinas – ELTA) fiziškai bus“, – penktadienį LRT televizijoje kalbėjo A. Bartkus. Anot ekonomisto, situaciją apsunkina sutrikęs Saudo Arabijos naftos tiekimas.

Degalinėse dyzelino kainoms grėsmingai artėjant prie 2,5 euro, o prekybos tinklams įspėjant apie naują maisto ir kitų kasdienių prekių brangimo bangą, gyventojų finansinė našta vėl sunkėja.

Artėjantis šildymo sezonas gyventojams gali atnešti nemalonių staigmenų. Biokuro kainoms šoktelėjus, ekspertai įspėja apie brangstantį šildymą ir kritikuoja pernelyg didelę Lietuvos priklausomybę nuo malkų bei skiedrų. Apie tai, naujienų portalotv3.lt  laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo  „Orion securities“ investavimo vadovas ekonomistas Marius Dubnikovas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Artėjant rudeniui ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui, netrūksta perspėjimų, kad dėl dėl brangstančių energijos išteklių ir augančių logistikos kaštų gyventojams gali tekti dar labiau susiveržti diržus. Netyla perspėjimai ir apie galimus etatų mažinimus. Vis tik Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad Lietuvai greičiau gresia ne ekonomikos sąstingis ar masiniai atleidimai, o nauja kaštų nulemtos infliacijos banga.

Lietuvos bankui (LB) nusprendus šalies bankams ir centrinių kredito unijų grupėms nuo kitų metų rugpjūčio 0,25 proc. punkto padidinti anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normą, ekonomistas sako, kad tai geras ir teisingas sprendimas, kuris padės valstybei geriau pasirengti sunkumams, tuo metu sektorius pakeitimams ruošiasi. Anot Algirdo Bartkaus, sprendimas po trejų metų normą kilstelti iki 1,25 proc. bankų kreditavimo praktikos nepakeis.

Karas Artimuosiuose Rytuose gali atrodyti tolimas, ypač geografinės padėties atžvilgiu. Tačiau tokių geopolitinių neramumų pasekmes jaučia ne tik verslo atstovai, bet ir gyventojai. O ūkininkai jau baiminasi, kad per patį darbų įkarštį gali pritrūkti dyzelino. Kitaip tariant, brangstanti nafta reiškia ne tik didesnes degalų kainas, bet ir išaugusius gamybos kaštus.

Atslenkanti ekonominė krizė verslui ir darbuotojams žada itin įtemptą laikotarpį. Augantis neapibrėžtumas rinkose ir stiprėjantis spaudimas gamybos bei žemės ūkio sektoriams visuomenei kelia daugybę klausimų: kokie didžiausi išbandymai laukia Lietuvos įmonių, kaip keisis darbo vietų stabilumas ir kas taps silpniausiomis mūsų ekonomikos grandimis šios audros akivaizdoje? Apie artėjančius ekonominius iššūkius, verslo išgyvenimo strategijas ir darbuotojų laukiančias rizikas diskutuoja Vilniaus uni...

Savaitgalį Vilniuje praūžė kasmetinis šaltibarščių festivalis, į kurį sugūžėjo minia žmonių. Tiesa, apsilankiusiems gyventojams teko ir gerokai paploninti pinigines, kadangi festivalio metu už šaltibarščius teko pakloti ir 7–8 eurus. Tačiau Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus pažymėjo, jog šiuo atveju gyventojai mokėjo ne už maistą, o už pramogą.  Savaitgalį tūkstančiai žmonių susirinko į jau tradicija sostinėje tapusį šaltibarščių festivalį.

Po incidento, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir vėliau iš radarų dingo galimai karinis dronas, visuomenėje kilo klausimų. Kol tarnybos ieškojo bepiločio, buvo pakelti NATO naikintuvai, laikinai stabdytas darbas Vilniaus oro uoste. Ekspertai sako, kad tokie incidentai gali tapti nauja realybe, kuri pareikalaus didesnių investicijų į oro gynybą, stebėjimo sistemas ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

NATO aljanso ateitis vėl atsidūrė dėmesio centre po aštrių Donaldo Trumpo pareiškimų – jis sukritikavo kai kurias sąjungininkes dėl nepakankamos paramos JAV veiksmams ir užsiminė, kad Vašingtonas galėtų peržiūrėti savo įsipareigojimus Aljansui. Tokia retorika dar kartą pakurstė abejones dėl NATO vienybės ir ilgalaikio stabilumo, ypač augant geopolitinei įtampai.

Ministrų kabinetas penktadienį neeiliniame posėdyje priėmė projektą, kuriuo iki birželio 15 d. pritarta sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Vis tik Vilniaus universiteto ekonomistas doc. dr. Algirdas Bartkus svarsto, kad efektas degalinių švieslentėse, tikėtina, bus labai mažas.

Kol politikai suka galvas, kaip sumažinti degalų kainas, dalis ekspertų užsimena apie neramią situaciją darbo rinkoje. Esą Lietuva tampa brangia ir nepatrauklia valstybe investuotojams. Ar tai reiškia, kad darbo vietų bus sukuriama mažiau, o taip pat gresia ir atleidimų banga? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Darbdavių konfederacijos prezidente Aurelija Maldutyte ir Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi.

Švedijai ir kaimyninei Latvijai žadant sumažinti PVM maisto produktams, mažesnes kainas parduotuvių lentynose tikisi pamatyti ir dalis Lietuvos gyventojų. Tačiau kiek tai yra realu? Ar galima tikėtis mažesnių kainų bent vaisiams ir daržovėms?  Kokios kainos laukia mūsų kitais metais, laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kelerius metus dviženklį atlyginimų augimą fiksavusi Lietuva sulaukė pokyčių – pajamos auga lėčiau, o darbo rinkoje ryškėja demografiniai kontrastai: jauni žmonės vis rečiau renkasi darbą, o vyresni darbuotojai ir pensininkai dirba aktyviau nei bet kada. Jauniausiųjų rinkos dalyvių grupėje labiausiai padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų. Žmonių iki 25 metų grupėje šimtui apdraustųjų teko 14 nedarbo išmokos gavėjų.

Pakėlus Pridėtinės vertės mokestį (PVM), pinigus gynybai būtų galima surinkti daug greičiau, sako Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus. Tačiau, jo teigimu, iššūkiai kyla dėl per lėtos įstatymų bazės ir kairiųjų politikų baimių papiktinti didžiausią elektorato dalį – pensininkus. „PVM turi tokį pliusą, kad pinigai greitai pakliūva į kasą, jie yra čia ir dabar. Jie momentaliai atsiranda kasoje, tu gali juos automatiškai išleisti.

Lietuviai jau ruošiasi priimti į mūsų šalį atvykstančius Vokietijos brigados karius ir jų šeimas. Nekilnojamojo turto agentūra Vilniuje ir Kaune ieško kelių šimtų butų nuomai, nori, kad butai būtų erdvūs ir patogūs vokiečiams. Vieni arba kartu su šeimomis į mūsų šalį atvykstantys vokiečiai mėgsta kokybę, nori gyventi patogiai, todėl renkasi gerokai erdvesnius nei lietuviams įprasta butus. Tad klausimas, kaip tai gali paveikti Lietuvos nekilnojamojo turto nuomos rinką.

Siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio idėja kelia klausimų ne tik gyventojams, bet ir patiems politikams. Būsimomis naujovėmis labiausiai piktinasi tie, kas turi savo būstą ir kam gresia mokesčio mokėjimas. Tačiau dėl didesnio NT mokesčio papildomų išlaidų gali patirti ir tie, kurie nuosavo būsto net neturi. Specialistai pastebi, kad jei mokesčio pakeitimai bus priimti ir įsigalios, papildomų išlaidų patirs ir būsto nuomotojai.

Prieš artėjančias Velykas tiekėjai prekybos tinklus masiškai informuoja apie planus didinti maisto produktų kainas. Jautieną, žuvį, o ypač silkę, kiaušinius ar konditerijos gaminius mėgstantys gyventojai turės gerokai patuštinti pinigines. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU ekonomistas Algirdas Bartkus ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prekybinio karo aukomis tampa didieji automobilių pramonės milžinai. Tačiau specialistai atviri – JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai tiesiogiai palies ne tik gamintojus, bet ir gyventojus Amerikoje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Be to, braižomo blogiausio scenarijaus atveju brangtų ir lietuvių pamėgti BMW automobiliai. Dar visai neseniai JAV prezidentas žadėjo įvesti griežtus muitus visoms valstybėms be išimties.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ar siūlomi mokesčių pakeitimai bus palankūs gyventojams ir verslui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir VU ekonomistas, mokslų daktaras Algirdas Bartkus.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ko galime tikėtis kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Indrė Genytė-Pikčienė ir Algirdas Bartkus. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuviai dar niekad taip gerai negyveno, kaip gyveno 2024 metais. Per kelis dešimtmečius tiek algos, tiek pensijos išaugo kartais. Pajamos didėjo daug sparčiau nei kainos, perkamoji galia išaugo, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų nei anksčiau. Finansinė padėtis geresnė lyginant ir su tarpukariu, nekalbant apie sovietmetį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Praėjus 24 metams nuo naujo tūkstantmečio pradžios, įdomu palyginti, kaip keitėsi lietuvių gyvenimo lygis.

Pinigų badas sveikatos sistemoje linksniuojamas jau seniai, tačiau privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo klausimas tarp politikų itin nepopuliarus. Patys medikai ir ekspertai gi konstatuoja, kad didesnis pinigų įliejimas savaime problemos neišspręs. Be to, neabejojama, kad ateityje už sveikatos paslaugas vis labiau teks prisimokėti iš kišenės.

Paskutiniu metu nemažai šalies politikų, užimančių įvairias pareigas ir kandidatuojančių į įvairias politines pozicija, pasidalijo Lietuvos ateities pensijų matymu ir vizijomis.

Dabartiniai dvidešimtmečiai, sulaukę senatvės, gaus nė trečdalio atlyginimo nesiekiančią pensiją. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sąraše atsidūrė paskutinėje vietoje. Ekonomistai tikina, kad išeitis yra – reikia dvigubai padidinti socialinio draudimo pensijos įmoką ir būsimieji pensininkai vargo nematys. Tačiau dvigubai didesnių mokesčių idėja neįkvepia nei žmonių, nei politikų.

Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.

Rugpjūčio mėnesį rubliui pasiekus žemiausią vertę istorijoje, kyla klausimų ne tik dėl šios valiutos, bet ir visos Rusijos ekonomikos ateities. Vis dėlto, ekonomikos mokslų daktaro Algirdo Bartkaus teigimu, rublio žlugimo tikėtis neverta.

Lietuvą krečia politinė krizė – Vyriausybė gali atsistatydinti, Seimas gali būti paleistas. Visa tai vyksta ne tik neramioje geopolitinėje situacijoje, bet ir ekonominių iššūkių kontekste – šalies ekonomika panirusi į recesiją, kalbama apie dar didesnę krizę, mokesčių reforma vėluoja, o rudenį turi būti pateiktas svarbiausias valstybės dokumentas – biudžetas – kurį neaišku, kas ruoš.

Lietuviai savo pinigus mieliau laiko einamosiose sąskaitose, o kai kurie net ir kojinėje. Komerciniai bankai skundžiasi, kad savo santaupų tautiečiai nenori laikyti terminuotuose indėliuose. Nors komerciniai bankai žmones vilioja, kaip patys tikina, didžiausiomis indėlių palūkanomis per 7 metus ir tvirtina, kad lietuviai nesinaudodami indėliais per metus praranda apie pusę milijardo eurų, kai kurie tautiečiai teigia bankais tiesiog nepasitikintys.

Lietuviai pasakė kokia šiai dienai jų svajonių pensija – tai kiek daugiau nei 900 eurų. „Swedbank“ tyrimo duomenimis, dar trečdalis norėtų ir daugiau nei tūkstančio eurų. Ekonomistai tokias lietuvių svajones laiko nerealiomis. Mat vidutinė šiuo metu skiriama pensija siekia vos 500 eurų. Ekonomistai norintiems didesnės pensijos ragina kaupti papildomai ir taupyti.

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus. Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės.

Visuomenę ne juokais išgąsdino valdžios planuojamas visuotinis nekilnojamo turto mokestis. Nors Finansų ministerija tikina, kad vidutinis mokestis bus 14 eurų, būsto rinkos analitikai ir ekonomistai tuo smarkiai abejoja. Ypač nuskriausti esą galimai liks vilniečiai, ir visai nepelnytai. Pasak ekspertų, atpirkimo ožiais taps jauni žmonės su vaikais, perkantys didesnio ploto butus, o ne turtuoliai. Be to, mokestis esą vėl išpūs nuomos kainas.

Lietuvos banko (LB) siūlymą atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų remia vartotojų sargai, žalieji, iš dalies ir prekybininkai. Ekonomistas sako, kad euras yra stipri valiuta ir egzistuoja daug mažos vertės prekių, kurių kainodarai centai yra svarbūs. LB, svarstantis galutinės prekių kainos suapvalinimo idėją, ketvirtadienį rengia diskusiją dėl tokių smulkių centų reikalingumo.

Finansų ministrės pasiūlyta mokesčių reforma praktiškai neturės ekonominės naudos ir neįneš teisingumo, taip tikina ekonomistas Algirdas Bartkus. Apie tai, kodėl dabartinę lengvatą dirbantiesiems savarankiškai galima vadinti teisinga ir kodėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai didintų nuomos kainas, pokalbis su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“. Finansų ministrė siūlo didinti mokesčius tiems, kurie vykdo individualią veiklą.

Bankų pelnai šiemet gali pasiekti rekordą – milijardą eurų – triskart daugiau nei bankai uždirbo pernai. Kadangi bankai pinigus kraunasi iš augančių palūkanų, o mokėti žmonėms už jų pačių indėlius neskuba, finansų ministrė prabilo apie naują mokestį bankams. Esą galėtų atsirasti solidarumo mokestis, o surinkti pinigai nukeliautų krašto apsaugai. Bankai atkerta, kad ir šiaip moka didesnius mokesčius nei kitos įstaigos.

Valdantieji tiesia pagalbos ranką, siekdami padėti gyventojams išgyventi sunkmetį ir didina pensijas, pašalpas ir kitas pajamas. Tačiau žmonės sako, kad to nepakanka, nes kainos auga greičiau. Gerų žinių neturi ir ekspertai – atlyginimai stos ir mums reikės labiau susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt” reportaže. Humoristo Juozo Zavaliausko darbo stažas – apie pusė šimto metų. Bet didele pensija jis pasidžiaugti negali.

Už paskolas visi mokės dar daugiau. Europos Centrinis Bankas toliau didina palūkanų normą ir tai – ne riba. Kitąmet lietuviams per metus paskolos gali išbrangti ir keliais tūkstančiais eurų. O pelną iš to kraunasi bankai. Tiesa, dalis ekonomistų tvirtina, kad bankai žmones laiko tiesiog atpirkimo ožiais, esą Centrinis Bankas pats per pandemiją prispausdino daug pinigų, o dabar chaosą bando suvaldyti tuos pinigus gręždamas iš žmonių.

Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kodėl „IKI“ parduotuvėse tarptautinio prekybos ženklo saldainių dėžutė kainuoja beveik 14 eurų, nors Didžiojoje Britanijoje jų kaina nesiekia 6 eurų. Pasirodo, kad tai – ne vienintelis atvejis, kai ta pati prekė kitose šalyse kainuoja trečdaliu ar ketvirtadaliu pigiau nei Lietuvoje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Taigi, galimai tik prisidengia infliacija ir pelnus pasididina daugiau nei reikia.

Paskui brangstantį maistą brangsta ir alkoholiniai gėrimai. Per metus svaigalų kainos pakilo jau apie 13 proc., o kai kurių gėrimų – net trečdaliu. Išbrangus stipriesiems gėrimams, lietuviai atsigręžia į alų. O gamintojai ir importuotojai teisinasi, neva produkciją brangina ne naudodamiesi gera proga papildomai uždirbti, o dėl pabrangusių žaliavų, energijos ir didesnių mokesčių.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.