• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Migracija dažnai minima kaip vienas iš būdų pristabdyti Lietuvos gyventojų mažėjimą, tačiau ekspertai sako, kad vien atvykstantys užsieniečiai demografinės problemos neišspręs. Kol kas migracija labiau padeda užpildyti darbo rinkos spragas, o ne didina gimstamumą.

Migracija dažnai minima kaip vienas iš būdų pristabdyti Lietuvos gyventojų mažėjimą, tačiau ekspertai sako, kad vien atvykstantys užsieniečiai demografinės problemos neišspręs. Kol kas migracija labiau padeda užpildyti darbo rinkos spragas, o ne didina gimstamumą.

REKLAMA

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir Lietuvos socialinių mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto, SHARE Berlin instituto tyrėjas Vytenis Deimantas.

Ar migrantai išspręstų demografijos problemą?

Jeigu kalbėtume apie migrantus iš kitų šalių, ne grįžtančius lietuvius, bet migrantus iš kitų valstybių, kiek realus tas argumentas, kad būtent jie padidins gyventojų skaičių?

REKLAMA
REKLAMA

V. Deimantas: Grįžtame prie mokslo grįstos diskusijos. Pradėkime nuo to, kad migrantai iš trečiųjų šalių ar Europos Sąjungos valstybių yra auganti grupė. Ypač trečiųjų šalių gyventojai Lietuvoje, ypač po karo Ukrainoje pradžios, pradėjo sudaryti vis didesnę gyventojų dalį. Dabar daugiau nei 200 tūkst. gyventojų yra užsienio kilmės, užsienio pilietybės, todėl negalima nematyti šio demografinio pokyčio.

REKLAMA

Demografinis pokytis susideda ne vien iš žmonių kilmės šalių įvairovės, bet ir iš to, kuo atvykstančiųjų demografinė struktūra skiriasi nuo Lietuvoje gyvenančių žmonių struktūros. Įdomu tai, kad didžioji dalis į Lietuvą atvykstančių žmonių yra vyrai. Žiūrint į mažesnes grupes, dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, tarp Ukrainos piliečių didelę dalį sudaro moterys.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau atskyrus šią išskirtinę grupę matome, kad demografinė struktūra nėra tokia pati, kokią paprastai matome visuomenėje. Kol kas nežinome, ar šie žmonės atvyksta su šeimomis, ar ne, nes didžioji dalis jų Lietuvoje gyvena gana trumpą laiką, turėdami teisinius dokumentus, suteikiančius teisę dirbti ir gyventi Lietuvoje. Dažnai jie taip pat grįžta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Klausimas, kuriam laikotarpiui jie čia atvyksta, tačiau faktas, kad nemaža dalis šių žmonių atvyksta į Lietuvą būtent dėl darbo santykių. Lietuva imigracijos šalimi tapo gana neseniai. 2019-ieji buvo pirmieji metai, kai imigracija į Lietuvą, tiek užsieniečių, tiek grįžtančių lietuvių,  viršijo emigraciją.

REKLAMA

Todėl kol kas labai sunku pajusti ir įvertinti, kokį efektą tai daro šaliai, ypač demografiškai, nes nežinome, kiek žmonių planuoja pasilikti Lietuvoje. Tai yra grupė, apie kurią žinome nedaug. Yra labai mažai tyrimų, ypač paremtų kiekybiniais duomenimis, kurie leistų įvertinti šio visuomenės pokyčio įtaką Lietuvai. Tai tikrai nebaigtas klausimas, tačiau kol kas matome, kad atvyksta daugiausia vyrai.

REKLAMA

Nežinome, ar jie kuria santykius, ar ne, ir maža tikimybė, kad per tokį trumpą laiką jie susilaukia vaikų, ypač jeigu atvyksta tik laikinai. Tai atviras klausimas, tačiau šiuo metu migracija labiau prisideda prie darbo rinkos poreikių patenkinimo negu prie demografinių pokyčių Lietuvoje.

Norite sureaguoti?

A. Bartkus: Ne tik noriu sureaguoti, bet ir pratęsti faktais pagrįstą diskusiją. Jau seniai tyrimais pastebėta, kad migrantai labai greitai perima elgesio modelį, kuris būdingas šaliai, į kurią jie atvyksta. Nesvarbu, iš kur migrantas atvažiavo, jis pradeda elgtis taip, kaip elgiasi vietiniai. Jeigu vietiniai vaikų susilaukia vėlesniame amžiuje, lygiai taip pat pradeda elgtis ir migrantai. Kartais pirmoji karta dar elgiasi kitaip, bet jau jų vaikai elgiasi lygiai taip pat, kaip vietiniai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitas dalykas – faktai. Konfrontuokimės su faktais. Jeigu paimtume paskutinius dešimt metų, gimstamumas pas mus sumažėjo 44 proc. Pirmas sektorius, kuris jau gavo smūgį, yra akušerija. Lovų skaičius akušerijoje per tą patį laikotarpį sumažėjo 43 proc. Toliau šis smūgis persikels į darželius. Kita eilėje – darželiai.

Tada vaikų pramogos, įvairūs vaikų laisvalaikio kambariai, užimtumo veiklos. Tai irgi yra sektorius, kuriame dirba žmonės, ir jis patirs tokį patį nuosmukį. Tada ateis vidurinės mokyklos ir problema bus ta, kad provincijoje mes nebesukomplektuosime normalių klasių. O uždaryti mokyklų negalėsime, nes tai reikštų socialinį provincijos kolapsą.

REKLAMA

Vaikų mažėjimas regionuose

Bet jau dabar stipriai mažėja vaikų ir daugelyje provincijos vietų nebeįmanoma sudaryti klasių.

A. Bartkus: Taip. Ir tai bus dar baisiau, nes tas 43 proc. akušerijos sektoriaus susitraukimas jau rodo sektorių, kuris akivaizdžiai patyrė smūgį. Lygiai tas pats po tam tikro laiko nueis ir į kitus sektorius. Kai ateis laikas komplektuoti karines pajėgas, šauktinių taip pat bus gerokai mažiau. Jų bus mažiau visur.

REKLAMA

Ką tai reikš? Tai reikš, kad infrastruktūros išlaikymo kaštai ir apskritai visos išlaidos labai stipriai augs. Jeigu pas mus dabar biudžeto išlaidos praėjusiais metais 28 proc. viršijo pajamas, ateityje šis atotrūkis bus dar didesnis. Ką tai reikš? Daugiau mokesčių, didesnius mokesčius ir šalį su senėjančia visuomene, labai stipriai apkrauta mokesčiais ir vos pajėgiančia išlaikyti infrastruktūrą. Paraleliai pas mus mažės ir darbo jėga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tik darbo jėgos mažėjimas bus lėtesnis, nes akušerija, ugdymo įstaigos, vaikų laisvalaikio sektorius dirba su srautu. Darbo jėga nėra srautas – tai suminis rodiklis, susikaupęs per labai ilgą laikotarpį. Darbo jėgą sudaro skirtingos kartos, todėl efektas bus mažesnis, bet nepaisant to, mes turėsime ribinį efektą.

Jau dabar matome, kad, pavyzdžiui, kelių tvarkymo darbai užsitęsia gerokai ilgiau, negu buvo planuota. Viena iš priežasčių – darbuotojų stoka. Su kiekvienais metais apie darbuotojų stoką girdėsime vis daugiau ir daugiau. Ką tai reikš? Tokią šalį migrantams bus paprasčiausiai sunkiau padaryti patrauklią.

REKLAMA

Kitas dalykas – visuomenė senėja ne tik pas mus, bet ir gerokai turtingesnėse Europos šalyse. Jeigu atsiverčiame statistiką, dažnai įvairiose apžvalgose Prancūzija pateikiama kaip geras gimstamumo pavyzdys. Tačiau pasižiūrėjus į jų visuomenės struktūrą nematai, kad ji fundamentaliai būtų kažkuo ypatingai geresnė negu kitur. Tokios šalys bus pirmosios, kurios pritrauks migrantus. Jos visada turės gerokai didesnį konkurencinį pranašumą negu mes.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
DEPORTUOTI VISUS IKI VIENO
DEPORTUOTI VISUS IKI VIENO
DEPORTUOTI VISUS MIGRANTUS IKI VIENO!
JEI NEBUS LIETUVIŲ, NEBUS IR LIETUVOS!!!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų