Apie tai laidoje kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Virginijus Sinkevičius.
Šiuo metu esate Indijoje. Ką ten darote?
Virginijus Sinkevičius: Taip, esu Delyje kartu su Pramonės ir energetikos komitetu. Pagrindinis tikslas – pasirengimas balsavimui dėl laisvosios prekybos susitarimo su Indija, kurį Komisija patvirtino sausio 27 dieną.
Kadangi Europos Parlamente pradedu kuruoti lustų tematiką, man taip pat svarbi lustų gamyba, diversifikavimo galimybės ir geresnis lustų dizaino bei gamybos užtikrinimas tarp Indijos ir Europos Sąjungos. Tai ypač aktualu automobilių pramonei, kuriai Indija yra vienas pagrindinių tiekėjų.
Temų yra labai daug – nuo energetikos iki plieno tiekimo. Vakar susitikau su trimis Indijos ministrais, šiandien laukia dar du susitikimai. Aptarėme įvairius klausimus ir lengvus, ir nelabai lengvus.
Jeigu žiūrėti iš Europos Sąjungos pozicijos, tarp Indijos ir Kinijos – kas mums yra arčiau?
Virginijus Sinkevičius: Šiandien akivaizdu, kad priklausomybės nuo Kinijos yra daug didesnės. Tačiau Indija gali būti alternatyva. Esminis dalykas Europos Sąjungai – maksimaliai diversifikuoti partnerystes.
Reikia plėsti laisvosios prekybos susitarimus, o Indija yra įdomi alternatyva. Tai didžiulė rinka, įdomi mūsų automobilių gamintojams, farmacijos ir kitoms pramonės šakoms. Negalime rinktis tik vieno ar kito partnerio. Turime užtikrinti kuo platesnį pasirinkimą, kad vienas ar kitas politinis sprendimas nesukeltų krizės Europos Sąjungos viduje.
Sankcijos Rusijai ir Indijos pozicija
Trumpas pasirašė sankcijų paketą Rusijai. Didesni muitai taikomi tiems, kurie perka energijos išteklius iš Rusijos. Čia tikriausiai daugiausia ir atsidūrė Kinija bei Indija. Ar Indija apie tai jau galvoja? Ar ji ruošiasi stabdyti rusiškos naftos ir kitų energijos išteklių pirkimus?
Virginijus Sinkevičius: Manau, kad jie rizikuos. Mes, aišku, to neaptarinėjame, nes tai yra dvišalių santykių tarp Europos Sąjungos ir Indijos klausimas. Manau, kad jie laikysis tokios pozicijos, nes perka apie 1,6 milijono barelių per dieną. Tai yra didžiuliai kiekiai, jie yra vieni didžiausių Rusijos energetikos išteklių pirkėjų.
Staiga taip nutraukti pirkimus, manau, būtų sudėtinga. Koks bus tikrasis sankcijų poveikis ir ar Indija į jį pateks, paaiškės tik apie spalio vidurį. Tikiu, kad dvišaliuose santykiuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis šiuos klausimus jie bandys spręsti.
Trumpas pirmadienį pranešė, kad Vašingtonas dirba ties dideliu susitarimu dėl trąšų iš Baltarusijos pirkimo. Ką darytume mes ir Europos Sąjunga, jeigu amerikiečiai nuspręstų pirkti trąšas iš Baltarusijos ir dėl to švelninti sankcijas?
Virginijus Sinkevičius: Pirmiausia, tai yra Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimas, Europos Sąjunga šiuo metu turi galiojančias sankcijas iki vasario mėnesio. Vasario mėnesį būtų priimamas naujas sprendimas.
Lietuva tuo metu pirmininkaus Tarybai, todėl tikrai turės svertų savo rankose. Tačiau man keistos diskusijos, kai kalbama taip, lyg sankcijos būtų tik Lietuvos įvestos. Tai yra visos Europos Sąjungos sankcijos.
Jose aiškiai pasakyta, kad nei perkrauti, nei pervežti šių trąšų per Europos Sąjungos teritoriją negalima. Todėl šioje vietoje nematyčiau pagrindo staigiam pokyčiui. Kalbant apie trąšas ir iššūkius ūkininkams, didesnis iššūkis yra azoto trąšos, kurių kaina yra labai didelė. Čia ūkininkai turbūt labiausiai kenčia. Šioje diskusijoje labai trūksta faktų. Visi bando kalbėti emocionaliai, nors šiandien sankcijos yra taikomos, jos yra europinės ir visos Europos Sąjungos šalys jų laikosi.
Ar Europos Sąjungos požiūris vasarį galėtų pasikeisti?
Virginijus Sinkevičius: Gali, be jokios abejonės. Kiekvieną kartą tai yra naujas svarstymas. Mes ir dabar matome, kad sankcijos turėjo būti pratęstos, tačiau nebuvo pratęstos šešiems mėnesiams, nes nebuvo sutarta. Turime suprasti, kad sankcijų procesas apima 27 valstybes nares, turinčias labai skirtingų nacionalinių interesų. Todėl visuomet reikia daug darbo išaiškinant savo logiką ir argumentus.
Bendrai kalbant apie sankcijas, tai yra dviašmenis kardas. Turime žiūrėti, kad nepažeistume savo interesų, bet kartu padarytume maksimalią žalą Rusijos ekonomikai, kad ji negalėtų iš to finansuoti karo Ukrainoje ir hibridinių atakų prieš mus. Negalime daryti žalos ir sau, čia labai svarbu išlaikyti sveiką protą.
Dėl kokių priežasčių požiūris galėtų pasikeisti? Baltarusijos režimas nepasikeitė, karą ji toliau remia. Ar tai galėtų būti spaudimas iš Amerikos?
Virginijus Sinkevičius: Galėtų būti Jungtinių Amerikos Valstijų argumentai. Neabejoju, kad valstybės narės juos išgirstų, tačiau sunku pasakyti, ar dėl to staiga pakeistų savo sprendimą. Mes matėme paleistus politinius kalinius, tai irgi yra signalas. Tačiau esminis dalykas yra hibridinės atakos. Baltarusijos teritorija naudojama hibridinėms atakoms prieš mus.Matome nelegalius migrantus prie mūsų sienos, tunelius. Nemanau, kad tokie dalykai vyksta atsitiktinai. Esame testuojami ir šiuo atveju negalime būti naivūs.
Baltarusijos režimas yra glaudžiai susijęs su Maskva. Karui Ukrainoje naudojama Baltarusijos teritorija ir karinės bazės, taip pat vykdomos hibridinės atakos prieš mus. Todėl, jeigu yra toks užsakymas iš Maskvos, jis bus vykdomas. Šioje vietoje, ar švelninsime sankcijas, ar ne, abejoju, kad elgesys keisis, nes sprendimai priimami ne Minske, o Maskvoje.
Dyzelino kaina Lietuvoje jau pasiekė apie 2,30 euro ir galbūt dar brangs. Po Naujųjų metų ji gali dar labiau išaugti dėl akcizų. Ar valdžia gali ką nors padaryti?
Virginijus Sinkevičius: Gali. Yra keli sprendimo būdai, nors jie nėra pigūs. Pirmas sprendimas – jau anksčiau mūsų energetikos ministras buvo siūlęs, jeigu dyzelino kaina išlieka virš 2,25 euro bent penkias dienas, reikėtų imtis priemonių ir mažinti akcizą.
Demokratai apie tai nuolat pasisako, tai galėtų būti laikina priemonė. Žinoma, tai kainuoja biudžeto pajamas, tačiau jeigu norime greito sprendimo, akcizo mažinimas yra viena iš galimybių, tai daro ir kaimyninė Lenkija.
Kitas iššūkis – mūsų žmonės. Kelionės brangsta, ypač regionuose gyvenantiems žmonėms. Vyriausybė ketina siūlyti kompensuoti traukinio bilietų kainas, tačiau miestuose tai problemos neišsprendžia. Galbūt miestų merai galėtų apsvarstyti galimybę bent kuriam laikui kompensuoti viešojo transporto išlaidas. Manau, kad tai taip pat būtų sprendimas, palengvinantis žmonių kasdienybę.
Energetikos iššūkių bus ir daugiau, pavyzdžiui, šildymo klausimas. Konservatoriai registruoja pataisas, kuriomis siūloma grąžinti lengvatą šildymui. Kaip jūs tai vertinate?
Virginijus Sinkevičius: Politikoje taip jau yra, kad žmones kartais ištinka amnezija ir jie praranda atmintį. Vienas iš punktų tos pačios konservatorių pasiūlytos praėjusios kadencijos mokesčių reformos ir jų RRF plano, kurį jie patys perrašė ir vėliau pateikė Komisijai, buvo PVM lengvatos panaikinimas. Tai buvo įsipareigojimas ir jis buvo įgyvendintas.Dabar jie vėl siūlo prie to grįžti. Suprantu – miestų rinkėjai, savivaldos rinkimų kontekstas. Bet man labai keista, kur žmonės buvo prieš dvejus metus.
Jie sakys, kad tada Hormūzo sąsiaurio krizės nebuvo, situacija buvo kitokia, o dabar viskas brangsta.
Virginijus Sinkevičius: Be jokios abejonės, geopolitinė situacija didins spaudimą, tačiau norėčiau, kad priemonės būtų subalansuotos. Turime rasti trumpalaikius sprendimus, kurie palengvintų žmonių, ypač gyvenančių sunkiau, bet ir viduriniosios klasės, padėtį. Kainų padidėjimas šeimų ūkiams yra didelė našta.
Tačiau kartu turime orientuotis į ilgalaikius sprendimus. Kaskart, kai įvyksta kažkas, ko mes negalime kontroliuoti, valstybė negali vien tik reaguoti trumpalaikėmis priemonėmis. Labai svarbu galvoti ir apie ilgalaikius sprendimus.
Šeimos saugumo paketas ir valstybės vaidmuo
Užsiminėte apie šeimas. Šeimos paketas vis dar svarstomas. Opozicija sako, kad nieko nebus, nes nėra pinigų, ir tai tėra reklaminis įsipareigojimas. Ar jūs tikitės, kad šis šeimos paketas duos rezultatų?
Virginijus Sinkevičius: Vien tik išmokomis niekuomet nepaskatinsi visuomenės susilaukti daugiau vaikų, tačiau šeimos paketas yra labai svarbus. Demokratai visuomet kalbėjo, kad šeimos politika negali būti orientuota tik į socialines ar ekonomines išmokas. Tai turi būti apskritai socialinis ir kultūrinis lūžis visuomenėje.
Jeigu rimtai kalbame apie šeimos politiką, politiniai sprendimai pirmiausia turi būti svarstomi per šeimos prizmę – susisiekimo sektoriuje, kultūroje, sveikatos apsaugoje ir kitose srityse. Valstybė gali maksimaliai sudaryti sąlygas šeimoms kurti šeimas ir auginti vaikus, tačiau galutinį sprendimą kiekvienas priima savo šeimoje.
Svarbu užtikrinti, kad žmonės, susilaukę vaikų, neprarastų pajamų, taip pat suteikti daugiau lankstumo naudojantis motinystės ir tėvystės atostogomis. Moterų karjera yra svarbi, o vaiko gimimas taip pat reikalauja didelių kompromisų.Svarbiausia, kad valstybė matytų šiuos iššūkius ir siūlytų sprendimus. Tačiau galų gale vaikai gimsta iš meilės ir šeimos sprendimo.
Savotiškas šeimos saugumo paketas visomis prasmėmis.
Virginijus Sinkevičius: Jis toli gražu nebaigtas. Jeigu įsivardinome, kad šios Vyriausybės ašis yra šeimos politika, ji negali apsiriboti išmokomis.
Turime žiūrėti ir per kitų ministerijų prizmę. Mūsų ministrai tai daro. Pavyzdžiui, žemės ūkio ministro indėlis kalbant apie vaikų maitinimą. Galima juoktis iš nemokamo maitinimo, tačiau daugiau vaikų dėl to negims, tai tiesa. Vis dėlto užtikrinti, kad vaikai mokyklose maitintųsi sveikai, yra svarbu. Lygiai taip pat ligoninėse pacientas turėtų gauti sveiką maistą, o ne pigiausią porciją. Valstybė gali ir turi tai užtikrinti.
Migracijos politika ir muftiato klausimas
NSGK svarstys antrojo muftiato veiklą. Daug diskusijų kyla dėl mūsų santykių su islamo išpažinėjais ir jų tarpusavio santykių. Prie ko šis svarstymas gali privesti?
Virginijus Sinkevičius: Manau, kad svarstyti ir žiūrėti, ar valstybėje nėra radikalizacijos vienoje ar kitoje grupėje, yra svarbu. Tačiau šiuo atveju tai yra labai populistinis būdas kovoti su pasekmėmis. Problema nėra muftiatas. Pirmiausia problema yra ankstesnės Vyriausybės priimti sprendimai dėl migracijos politikos. Tie žmonės atvyko valstybės kvietimu, ne muftiatas juos sukvietė, įdarbino.
Reikalinga esminė migracijos politikos peržiūra, turime žiūrėti į kvotų sistemą, įdarbinimo agentūrų veiklą, iš kokių šalių žmonės atvyksta ir kodėl jie atvyksta. Turime vertinti ir saugumo klausimus, susijusius su Baltarusija, taip pat tai, kaip sekasi integruotis ukrainiečiams. Negalima pamiršti ir universitetų, per kuriuos į Lietuvą atvyksta daug studentų.
Matydama, kad visuomenėje kyla įtampa, valstybė privalo reaguoti ir peržiūrėti imigracijos politiką. Kitaip klausimas lieka gatvėje ir bus sprendžiamas emocijomis – kažkas pasiūlys uždaryti muftiatą ar nustatyti kitus ribojimus, bet valstybė vis tiek liks be aiškios imigracijos politikos. Šiandien, kai Lietuvoje leidimus gyventi turi daugiau kaip 220 tūkstančių žmonių, turime turėti aiškią imigracijos strategiją ir teisės aktus, atitinkančius dabartinę situaciją.
Visą žinių radijo laidą „Pozicija“ rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
