Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ar išmokos pagerintų demografinę situaciją?
Kai kurie žmonės sako, kad gimstamumą reikėtų skatinti ne išmokomis ir kad ne tik pinigai ar ekonominė situacija yra svarbiausia. Ar yra kitų šalių pavyzdžių, kur išmokos ar panašios priemonės demografinei situacijai netgi pakenkė?
I. Genytė-Pikčienė: Tokio tiesioginio stipraus ryšio tarp išmokų ir gimstamumo padidėjimo nėra. Tai rodo ne vienos Vakarų valstybės patirtis ir ta pati nesena Vengrijos patirtis. Iš tiesų, matyt, kaip jau minėjau, detalės slypi šeimos kūrimosi, šeimos patirties kelionėje. Taip pat detalės slypi pačios šeimos tvarume.
Mes matome didžiulę skyrybų statistiką, kuri tikrai gąsdina. Yra vienišų mamų, likusių pažeidžiamose situacijose. Šis klausimas tikrai sunkiai užpudruojamas papildomais pinigais. Jis yra labai opus ir labai kompleksiškas.
Natūralu, kad tai neturi būti, kaip jau minėjau, vienos ministerijos klausimas. Tai yra strateginė kryptis, kuriai turėtų telktis tikrai nemažai valstybės institucijų, o tas telkimasis turėtų būti nukreiptas dešimtmečiais į priekį, o ne vienos kadencijos rėmuose.
Iš emigracijos grįžtančioms šeimoms – 5 tūkst. eurų parama
Dar viena iš priemonių – grįžtančioms iš emigracijos šeimoms siūloma skirti iki 5000 eurų paramos. Kaip jūs vertinate šią priemonę? Ar ji galėtų padėti? Ir apskritai, kaip į tai gali reaguoti čia gyvenantys mokesčių mokėtojai: žmogus grįžta iš emigracijos ir iš karto pasitinkamas tokia nemaža išmoka?
I. Genytė-Pikčienė: Yra ir to kiršinimo elemento, nes iš tiesų mes gyvename čia, nemigruojame, mokame mokesčius, čia kuriame Lietuvą ir Lietuvos gerovę savo darbu. Tad čia dirbančioms šeimoms gali kilti tam tikrų įtampų ir pasipiktinimo, kodėl mūsų mokesčių pinigai turėtų būti nukreipti į tokį pritraukimą.
Kita vertus, ši iniciatyva, matyt, nėra kertinis aspektas, kuris paskatintų emigravusias šeimas grįžti. Lietuva pastaraisiais metais, kai demonstravo tikrai įspūdingą ekonomikos augimą, kai klestėjome, augome, o atlyginimų kilimas buvo vienas sparčiausių Europoje, iš tiesų sėkmingai apvertė neigiamas migracijos tendencijas.
Lietuvių pastaraisiais metais grįžo gerokai daugiau, nei išvyko. Tad kertiniai čia, matyt, yra visai kiti aspektai. Tai yra darbo vietos, kiek šeimai pavyks čia save realizuoti, įgyvendinti savo svajones, kurti verslus, kiek pavyks įsitvirtinti darbo rinkoje, įsigyti būstą. Tokių klausimų tikrai labai daug.
Vargu ar ši papildoma išmoka būtų kažkokia kritinė dedamoji priimant sprendimą. Greičiau tai būtų malonus papildomas dalykas, kuris galbūt kažkiek palengvintų finansinę persikraustymo naštą. Bet ar mes esame pakankamai turtingi kaip valstybė, kad tai darytume? Čia tikrai geras klausimas.
Ar teks didinti mokeščius?
Šeimos paketas ir šios priemonės kainuotų 770 milijonų eurų. Jeigu jam būtų pritarta, ar negali būti, kad ateityje teks didinti ar įvesti naujus mokesčius, pavyzdžiui, keisti nekilnojamojo turto mokesčio taisykles ar didinti kitus mokesčius? Kaip jums atrodo, kas dar gali laukti, jeigu taip į kairę ir į dešinę leistume pinigus?
I. Genytė-Pikčienė: Matyt, čia labai esminis klausimas, nes paketas buvo pristatytas ir jis tikrai finansiškai gausus, bet kalbant apie priemones, kaip jį finansuoti, daug jų nebuvo įvardyta. Galbūt dar ateityje pamatysime.
Tačiau, žinoma, stebint dabartinę Lietuvos fiskalinę situaciją, nerimo tikrai yra nemažai. Ateinančiam penkmečiui į priekį mes susiduriame su sparčiai augančia Lietuvos valdžios sektoriaus skola. Tai reiškia, kad ir taip nebegebame savo pajamomis finansuoti visų valdžios sektoriaus įsipareigojimų. Vadinasi, įtampos jau dabar yra didelės.
Kalbant apie valstybės biudžeto išlaidas, yra daugybė indeksacinių mechanizmų, kurie jau patys savaime programuoja išlaidų didėjimą, todėl erdvės įterpti šią plačią paramos šeimoms programą tikrai nėra daug. Matyt, šiai ar kitai Vyriausybei ateis klausimas, kaip ją finansuoti.
Gali būti, kad mokesčių mokėtojams vėl teks jaukintis naujas mintis apie mokesčių reformą ir didesnius mokesčius, nes įsipareigojimai yra dideli. Visos šios paramos priemonės nėra iš dangaus – tai yra mūsų visų mokesčių mokėtojų suneštų pinigų rezultatas ir jų perdalijimas.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
