Kinija

Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi penktadienį teigė, kad per pirmąjį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Pietų Kinijos jūros, Honkongo ir Sindziango. „Taip pat išreiškėme rimtą susirūpinimą dėl veiksmų Pietų Kinijos jūroje, kaip ir dėl padėties Honkonge ir Sindziango uigūrų autonominiame regione“, – po derybų Pietų Korėjoje žurnalistams sakė S. Takaichi.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas penktadienį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono lyderiams kasmetiniame ekonominiame regioniniame forume, kurį praleido JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškė, kad Pekinas padės ginti pasaulinę laisvąją prekybą. Xi Jinpingas tapo centriniu veikėju Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime, kuris penktadienį prasidėjo Pietų Korėjos Gjongdžu mieste, D. Trumpui išvykus iš šalies diena anksčiau.

Penktadienį prezidentas Xi Jinpingas pakvietė Kanados ministrą pirmininką Marką Carney apsilankyti Kinijoje. Tai buvo pirmosios nuo 2017 m. oficialios šalių lyderių derybos, vėliau Kinijos prezidentas pirmą kartą susitiko su naująja Japonijos premjere.  Kanados santykiai su Kinija yra vieni blogiausių iš visų Vakarų šalių, bet abi valstybės patiria didžiulį spaudimą dėl Donaldo Trumpo įvestų muitų nepaisant to, kad ketvirtadienį Xi Jinpingas ir JAV prezidentas susitarė sumažinti įtampą.

JAV vėl telkia karinę galią Karibų jūros regione – didžiausią nuo Johno F. Kennedy laikų. Donaldo Trumpo administracija dislokuoja įspūdingą karinių jūrų pajėgų kontingentą, oficialiai aiškindama tai kova su narkokarteliais, tačiau ekspertai įspėja: tikrasis tikslas gali būti jėgos demonstravimas Rusijai ir Kinijai. Analitikai neatmeta, kad pasaulis žengia į naują globalios konfrontacijos etapą.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį Malaizijoje vyksiančio viršūnių susitikimo metu savo JAV kolegai Pete'ui Hegsethui sakė, kad abi šalys turėtų kurti pasitikėjimą, pranešė Pekinas.

Jungtinės Valstijos gali sukelti naują branduolinių įtampų bangą. „The New York Times“ skelbia, kad Donaldo Trumpo sprendimas atnaujinti branduolinių ginklų bandymus gali tapti pavojingu signalu Rusijai ir Kinijai – esą tai suteiktų joms visišką laisvę daryti tą patį. Ekspertai perspėja: toks žingsnis susilpnintų dešimtmečius galiojusį branduolinio neplatinimo režimą ir dar labiau pagilintų nepasitikėjimą tarp pasaulio galybių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį po susitikimo su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu Pietų Korėjoje pareiškė, kad per derybas jie susitarė kartu dirbti karo Ukrainoje klausimu. „Ukrainos klausimas buvo aktyviai keliamas. Ilgai apie tai kalbėjomės ir abu ketiname dirbti kartu, kad pamatytume, ar galime ką nors pasiekti“, – sakė jis žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. Xi Jinpingas „ketina mums padėti, ir mes dirbsime kartu dėl Ukrainos“, teigė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį išreiškė viltį, kad derybose su Kinijos vadovu Xi Jinpingu bus išspręsta „daug problemų“ ir sušvelnintas itin žalingas prekybos karas. JAV lyderis sakė, kad tikisi, jog pirmasis jų susitikimas akis į akį nuo sausio, kai 79-erių respublikonas grįžo į Baltuosius rūmus, baigsis tuo, kad Jungtinės Valstijos sumažins Kinijai nustatytus muitus, susijusius su fentaniliu.

 Kinijos vyriausiasis diplomatas antradienį savo Japonijos kolegai pareiškė matantis „teigiamų signalų“ iš naujosios Tokijo vadovybės, pradėjus dirbti naujajai ministrei pirmininkei, kuri ilgai buvo laikyta Pekino kritike.  Praėjusią savaitę Japonija konservatyvių pažiūrų Sanae Takaichi paskyrė pirmąja savo ministre pirmininke moterimi.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pirmadienį JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio pranešė, kad abiejų šalių prekybos derybininkai pasiekė „bendrą sutarimą“, teigė Pekino valstybinė žiniasklaida.

Kinų užsienio reikalų ministras pirmadienį įspėjo, kad „artėja daugiapolis pasaulis“, ir tai yra subtili kritika Vašingtonui prieš svarbias JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo derybas. Pasaulio rinkos atidžiai stebės ketvirtadienį planuojamą dviejų prezidentų susitikimą norėdamos sužinoti, ar bus sustabdytas prekybos karas, kurį sukėlė D. Trumpo įvesti plataus masto muitai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį neatmetė galimybės pratęsti savo kelionę Azijoje ir susitikti su Kim Jong Unu, sakydamas, kad labai mielai pasikalbėtų su Šiaurės Korėjos lyderiu. Tai D. Trumpas sakė žurnalistams prezidentiniame lėktuve. JAV lyderis vyksta į Japoniją – tai bus antrasis jo kelionės po Azijos šalis etapas. Vėliau jis susitikti su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, siekiant užbaigti įnirtingą prekybos karą tarp didžiausių pasaulio ekonomikų.

JAV Ramiojo vandenyno laivynas sekmadienį pranešė, kad JAV naikintuvas ir karinis sraigtasparnis per trumpą laiką vienas nuo kito nukrito Pietų Kinijos jūroje, pakilę iš lėktuvnešio.  Visi įgulos nariai buvo išgelbėti ir jų būklė stabili, socialiniame tinkle X pranešė laivynas. Abiejų incidentų priežastis tiriama.  Sraigtasparnis MH-60R „Sea Hawk“ nukrito apie 14.45 val.

Jungtinės Valstijos ir Kinija siekia „galutinai suderinti detales“ dėl prekybos derybų prieš labai laukiamą šių metų jų lyderių susitikimą Pietų Korėjoje, sekmadienį pranešė JAV pasiuntinys. „Manau, kad artėjame prie galutinių susitarimo detalių, kurias lyderiai galės peržiūrėti ir nuspręsti, ar nori jas įtraukti", – Malaizijoje sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi susitikimui su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kuriame ketina aptarti ne tik Kinijos naftos pirkimus iš Rusijos, bet ir žingsnius, kurie galėtų priartinti karo Ukrainoje pabaigą, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN. JAV prezidentas pareiškė, kad susitikime su Kinijos vadovu Pietų Korėjoje taip pat planuoja aptarti prekybos klausimus ir branduolinio atgrasymo politiką. Xi Jinpingas „norėtų, kad šis karas baigtųsi“ „Manau, kad pasieksime susitarimą.

Kinija per ateinantį dešimtmetį intensyviai plėtos savo aukštųjų technologijų sektorių, penktadienį pažadėjo aukšti valdžios atstovai. Jų pareiškimas paskelbtas dieną po to, kai Pekine baigėsi susitikimai dėl šalies ateities politikos prioritetų. Keturias dienas trukusios uždaros diskusijos prasidėjo pirmadienį. Jose dalyvavo aukšto rango politikai, susirinkę aptarti ilgalaikes strategijas 15-ajam penkmečio planui, kuris prasidės kitais metais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą ketvirtadienį Pietų Korėjoje susitiks su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Baltieji rūmai.  „Ketvirtadienio rytą vietos laiku prezidentas Trumpas dalyvaus dvišaliame susitikime su Kinijos Liaudies Respublikos prezidentu Xi Jinpingu“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad spaudimas Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui nepadės užbaigti Rusijos ir Ukrainos karo. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas tai pareiškė ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje, praneša „Ukrinform“. „Dialogas ir derybos yra vienintelis galimas būdas išspręsti Ukrainos krizę (taip Kinija oficialiai vadina Rusijos karą prieš Ukrainą – „Ukrinform“)“, – sakė ministerijos atstovas spaudai, atsakydamas į klau...

Kinijos valdančioji Komunistų partija ketvirtadienį, pasibaigus svarbiam susitikimui Pekine, pareiškė, kad per ateinančius penkerius metus šalis turi „energingai skatinti vartojimą“ ir stiprinti vidaus paklausą, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Reikia stengtis energingai skatinti vartojimą, plėsti veiksmingas investicijas ir ryžtingai šalinti kliūtis“, – valdžią citavo oficialioji naujienų agentūra „Xinhua.

Kinija ketvirtadienį paskelbė, kad kitą prekybos derybų su JAV ratą surengs Malaizijoje, Vašingtonui ir Pekinui siekiant išvengti tolesnės muitų karo eskalacijos. „Kaip sutarė Kinija ir Jungtinės Valstijos (...), vicepremjeras He Lifengas vadovaus delegacijai Malaizijoje nuo spalio 24-osios iki 27-osios ir surengs ekonomikos bei prekybos derybas su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakoma kinų Prekybos ministerijos pareiškime.

Ukrainoje kariauja net kinai. Leidinys „The Guardian“ pristatė istoriją apie Timą – Kinijos pilietį, kuris jau daugiau nei metus gamina dronus Ukrainos kariuomenei ir stojo kovoti prieš savo šalies sąjungininkę Rusiją. Timas atvyko į Ukrainą 2023 m. liepos mėnesį. Iki tol jis stebėjo karo eigą iš Kinijos, kartais aukodamas pinigų Ukrainos paramos organizacijoms, tačiau norėjo padaryti daugiau. „Tuo metu buvau bedarbis Kinijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį išreiškė abejonių, ar Kinija įsiverš į Taivaną. Taip JAV lyderis žurnalistams pakomentavo ankstesnius Pentagono vertinimus, kad Kinija gali iki 2027 metų įsiveržti į šią savivaldžią salą.  „Manau, kad su Kinija viskas bus gerai. Kinija to nenori“, – žurnalistams sakė D. Trumpas per susitikimą su Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese'iu.

Šeštadienį skrydžio iš Kinijos miesto Hangdžou į Inčoną (Pietų Korėja) metu keleivio rankiniame bagaže užsidegė ličio baterija, rašo „The News York Times“. Incidentas įvyko „Air China“ aviakompanijos lėktuvui skrendant maždaug 10 kilometrų aukštyje. Aviakompanija teigia, kad bagažas tuo metu buvo laikomas rankinio bagažo lentynoje, o įgulos nariai greitai sureagavo į situaciją. Iš karto nebuvo aišku, ar užsidegusi baterija buvo įrenginyje, ar atsarginė.

Kinija sekmadienį apkaltino JAV Nacionalinio saugumo agentūrą, kad ši, atlikusi tyrimą, surengė kibernetinių atakų prieš Kinijos nacionalinį laiko centrą, teigdama, kad bet kokia žala susijusioms įrangoms galėjo sutrikdyti tinklo ryšius, finansines sistemas ir elektros tiekimą.

Kinija ir JAV šeštadienį susitarė ateinančią savaitę surengti naujas prekybos derybas, siekdamos išvengti dar vieno muitų mūšio. Pekinas praėjusią savaitę paskelbė apie griežtas kontrolės priemones itin svarbiai retųjų elementų pramonei, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl to pagrasino 100 proc. muitais importui iš Kinijos.

Kinijos muitinė konfiskavo 60 tūkst. žemėlapių, kuriuos vadina problemiškais dėl to, kad juose neva neteisingai pažymėtas Taivanas ir nenurodyta teritorija Pietų Kinijos jūroje, kurią Pekinas laiko savo nuosavybe, pranešė pareigūnai.  Kinija tvirtina, kad savarankiškas Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir grasina panaudoti jėgą, kad jį susigrąžintų.

Donaldas Trumpas vėl grasina prekybos karu su Kinija ir žada iki lapkričio įvesti jos prekėms šimto procentų muitus. Finansų rinkas sudrebinusių grasinimų Trumpas ėmėsi po to, kai Kinija pareiškė ribosianti visame pasaulyje naudojamų retųjų žemės elementų eksportą. Trumpas savo oponentą Xi Jinpingą apkaltino bandant paversti pasaulį Kinijos įkaitu. Siužete sužinosite ir apie ką su Trumpu kalbėjosi naujoji Nobelio taikos premijos laureatė, pati jam paskambinusi.

Po kelių savaičių santykinės ramybės vėl paaštrėjo prekybos ginčas tarp JAV ir Kinijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė nuo lapkričio 1 d. įvesiantis papildomus 100 proc. muitus visam importui iš Kinijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė nebejaučiąs būtinybės šį mėnesį susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, supeikė Pekiną už priešišką prekybos praktiką ir pagrasino įvesti „didžiulius“ muitus. „Kinijoje vyksta labai keisti dalykai! Jie tampa labai priešiški“, – parašė D. Trumpas ilgame įraše socialiniame tinkle „Truth Social“, kuriame sukritikavo Kiniją už retųjų žemių iškasenų – itin svarbios šiuolaikinių technologijų sudedamosios dalies – eksporto kontrolės įvedimą.

Kinija penktadienį pareiškė įvesianti „specialius uosto mokesčius“ JAV eksploatuojamiems ir Jungtinėse Valstijose pastatytiems laivams po to, kai Vašingtonas balandį paskelbė apie mokesčius su Kinija susijusiems laivams. Transporto ministerija savo pareiškime nurodė, kad Kinijos uostai papildomus mokesčius pradės rinkti nuo spalio 14 dienos.

Šią savaitę Kinijos premjeras surengs oficialų vizitą Šiaurės Korėjoje, antradienį pranešė Pekinas. Nepaisant kartais įtemptų Kinijos ir Šiaurės Korėjos santykių dėl Pchenjano branduolinės programos, pastaraisiais metais kaimynės palaikė glaudžius santykius, o antradienį Pekinas paskelbė apie aukšto lygio diplomatinius ryšius su uždara branduoline valstybe.

Kinai bando pakartoti pasaulį sužavėjusių bjauriai-mielų lėlyčių „Labubu“ sėkmę. Dabar ir pavieniai šalies žaislų kūrėjai, ir didelės dizaino kompanijos bando sukurti kažką panašaus, kas pakartotų „Labubu“, mat šie žaisliukai šiemet kūrėjams uždirbo šimtus milijonų eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  24-erių žaislų kūrėjas Runyu demonstruoja lėles, su kuriomis norėtų užkariauti pasaulį. Nedidelė figūrėlė primena ašarą spaudžiantį piktą mažą vaiką.

Indija ir Kinija šį mėnesį po penkerių metų pertraukos atnaujins tiesioginius skrydžius tarp dviejų šalių, pranešė pareigūnai. Tiesioginiai skrydžiai tarp dviejų daugiausiai gyventojų turinčių pasaulio šalių buvo sustabdyti per COVID-19 pandemiją 2020 metais ir dėl didėjusios įtampos tarp Pekino ir Naujojo Delio dėl ginčų dėl sienos taip ir nebuvo atnaujinti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sulaukė dėmesio dėl aštrių pasisakymų – šį kartą jis viešai išplūdo buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, pavadindamas jį „bukagalviu“ ir „kvailiu“. Kalbėdamas apie branduolinę galią, D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos 25 metais lenkia Rusiją ir Kiniją povandeninių laivų srityje, bei atskleidė, jog buvo nusiuntęs atominius povandeninius laivus prie Rusijos krantų, rašo „Unian“. „Rusija yra antroje vietoje, Kinija – trečioje, tačiau jos veja...

Buvęs Kinijos žemės ūkio ministras sekmadienį buvo nuteistas mirties bausme dėl kaltinimų korupcija, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams, sakoma teismo pranešime. Tang Renjianas 2007–2024 metais priėmė kyšius grynaisiais pinigais ir turtu, kurių bendra suma viršijo 268 mln. juanių (32,36 mln. eurų), sakoma šiaurės rytų Džilino provincijos Čangčuno liaudies teismo pranešime.

Kinijos vyriausybės vadovas Li Qiangas įspėjo dėl grįžimo prie „Šaltojo karo mentaliteto“. Pasaulis įžengė į naują „turbulencijų ir transformacijos“ erą, sakė jis penktadienį savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke. „Vėl reiškiasi vienašališkumas ir Šaltojo karo mentalitetas“, – įspėjo Li Qiangas.

Nutekinti dokumentai rodo, kad Rusija naudoja savo karinę patirtį, kad apmokytų Kinijos desantininkų dalinius ir suteiktų jiems technines žinias, reikalingas greitų operacijų vykdymui, o taip pat tiekia ir karinę techniką, rašo „The Washington Post“. Rusija sutiko aprūpinti ir apmokyti Kinijos desantinį batalioną bei dalytis savo patirtimi perkeliant šarvuotas karo priemones, o tai, anot analitikų, galėtų padidinti Pekino šansus greitai užimti Taivaną, rodo naujai gauti dokumentai, kurie liud...

Kinijos valstybinio uostų operatorius pranešė, jog dėl Lenkijos ir Baltarusijos sienos uždarymo rytų milžinė buvo pradėjusi alternatyvių prekybos kelių paieškas.

Taifūnas „Ragasa“, nusiaubęs Honkongą ir nusinešęs mažiausiai 15 gyvybių Taivane, pasiekė pietų Kiniją, trečiadienį pranešė kinų nacionalinė meteorologijos tarnyba. „Ragasa“ rugsėjo 24 dieną apie 17 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku pasiekė Hailingo salos pakrantę, Jangdziango miestą, Guangdongo provincijoje“, – sakė Nacionalinis meteorologijos centras. Jangdziango mieste naujienų agentūros AFP atstovai matė, kaip siautulingas vėjas plėšė iškabas nuo pastatų, vertė medžius ir griovė tvoras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu po kiek daugiau nei mėnesio Pietų Korėjoje vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono aukščiausiojo lygio susitikime, o kitąmet pats vyks į Kiniją.

Tyrant pasauliniam ekonominiam neapibrėžtumui įtampos tarptautinėje prekyboje fone, tiesioginių užsienio investicijų antra pagal dydį pasaulio galiūnė per pirmus aštuonis šių metų mėnesius pritraukė 12,7 proc. mažau nei prieš metus – 506,58 mlrd. juanių (71,2 mlrd. JAV dolerių) vertės skelbia „Trading Economics“, remdamasis Kinijos prekybos ministerija. Beveik tris ketvirtadalius  šios sumos pritraukė paslaugų, o didžiąją likusią dalį – gamybos sektorius.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pradėjo savo planuotą telefoninį pokalbį, kurio metu jiedu turi aptarti prekybą ir „TikTok“ likimą.

 Kinijos gynybos ministras ketvirtadienį atidarydamas saugumo forumą Pekine atnaujino grasinimus, kad jo šalis užims savarankišką Taivaną. Taivano „grąžinimas“ Kinijai „yra neatskiriama pokario tarptautinės tvarkos dalis“, sakė Dong Junas tarptautinių karinių pareigūnų auditorijai Pekino Siangšano forume, kasmetiniame renginyje, kurio metu Kinija siekia parodyti regioninį lyderystę ir sustiprinti karinį bendradarbiavimą. Pekinas laiko Taivaną – 23 mln.

Antradienį šiaurės rytų Kinijoje per oro šou repeticiją susidūrė du skraidantys automobiliai, skelbia CNN. Vienas iš pilotų buvo sužeistas. Vienas automobilis nukrito ant žemės ir užsidegė. Susidūrė skraidantys automobiliai Internete paskelbtuose vaizduose matyti, kad iš vieno automobilio kilo dūmų stulpas. Į įvykio vietą atskubėjo gaisrinės mašinos, greitosios pagalbos automobiliai.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį Madride pareiškė, kad Vašingtonas yra labai arti susitarimo su Kinija dėl jų ginčo dėl socialinio tinklo „TikTok“ išsprendimo. Sekmadienį Madride S. Bessentas ir Kinijos vicepremjeras He Lifengas surengė naujausią derybų turą, siekdami sumažinti įtampą dėl prekybos ir dėl „TikTok“. Tikimasi, kad susitikimai tęsis iki trečiadienio – nustatyto termino, iki kurio „TikTok“ turi rasti naują pirkėją, kad nebūtų uždrausta JAV.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas vaikščiojo po Tiananmeno aikštę per iškilmingą Kinijos Pergalės dienos karinį paradą, jie buvo užfiksuoti kamerų diskutuojantys apie galimybę atlikti daugkartines organų transplantacijas, siekiant nemirtingumo. Atsižvelgiant į tai, kad abu lyderiai neseniai pakeitė savo šalių konstitucijas, panaikindami kadencijų apribojimus, atrodo, jog vienintelis barjeras jų neribotam valdymui yra biologinis mirtingumas.

Kinija penktadienį pranešė, kad jos trečias ir naujausias lėktuvnešis „Fujian“ kirto pažeidžiamą Taivano sąsiaurį, kad Pietų Kinijos jūroje įvykdytų „mokslinių tyrimų ir mokomųjų misijų“. Pastaraisiais metais Pekinas skyrė milijardus dolerių savo kariuomenei modernizuoti – ši tendencija sukėlė nerimą kai kurių Rytų Azijos šalių vyriausybėms, nors Kinija tvirtina, kad jos tikslai yra taikūs. Kinija šiuo metu naudoja du lėktuvnešius – „Liaoning“ ir „Shandong“, o „Fujian“ yra išbandomas jūroje.

Taivano vyriausybė ketvirtadienį pranešė planuojanti skirti 550 mlrd. naujųjų Taivano dolerių (15,4 mlrd. eurų) salos „atsparumui“ didinti, įskaitant pagalbą nuo JAV muitų nukentėjusiai pramonei ir gynybos nuo Kinijos grėsmių stiprinimą. Tokio specialaus biudžeto projektą dar turi priimti opozicijos kontroliuojamas parlamentas. Pinigai būtų naudojami pramonei, kurią paveikė JAV įvesti 20 proc. muitai, ir žmonėms paremti, nurodė vyriausybė. Projektas taip pat apima 150 mlrd.

Derybos tarp aukščiausiųjų Jungtinių Valstijų ir Kinijos diplomatų bei gynybos pareigūnų, anot analitikų, gali būti žingsnis link abiejų valstybių lyderių susitikimo, tačiau perspėjama, kad artimiausiu metu to laukti dar neverta. Vėliausią kartą JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitiko 2019-aisiais, tad būtų galima tikėtis diskusijų tokiais naujausiais politiniais klausimais kaip Taivanas, Pietų Kinijos jūra bei JAV muitai.