Vienu iš iškalbingų šios kampanijos pavyzdžių tapo buvusio Kinijos finansų rinkų reguliuotojo Fan Xinhai atvejis. Liepą jis turėjo kalbėti Pekino universitete vykusiame seminare, tačiau netikėtai nepasirodė. Vėliau valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad pareigūnas tiriamas dėl įtarimų šiurkščiais partinės drausmės ir įstatymų pažeidimais.
Kaip pažymi leidinys, valymai apima vis platesnius Kinijos elito sluoksnius, artėjant kitais metais vyksiančiam Komunistų partijos suvažiavimui. Manoma, kad per jį Xi Jinpingas gaus ketvirtą penkerių metų kadenciją partijos vadovo poste.
Kampanijos mastą atskleidė neseniai vykęs penktasis Kinijos komunistų partijos Centro komiteto plenumas. Jame nedalyvavo maždaug ketvirtadalis narių, daugiausia dėl vykdomų personalo valymų. Panašaus masto reiškinio šiuolaikinės Kinijos istorijoje nebuvo nuo Mao Dzedongo vadinamosios kultūrinės revoliucijos laikų.
Klermonto-Makenos koledžo profesoriaus Minxin Pei skaičiavimais, valdant Xi Jinpingui įvairių politinių, administracinių ar teisminių nuobaudų sulaukė apie 7,2 mln. Komunistų partijos narių. Tarp jų – mažiausiai 632 aukšto rango pareigūnai. Per trečiąją Xi Jinpingo kadenciją, prasidėjusią 2023 metais, vidutinis per metus nubaudžiamų pareigūnų skaičius viršijo 800 tūkst. Iš viso per šį laikotarpį mažiausiai 628 Kinijos partijos funkcionieriams buvo iškeltos baudžiamosios bylos, tikėtina, jie sulaukė realių laisvės atėmimo bausmių.
Vis dėlto šios politikos veiksmingumas tebėra diskusijų objektas. Organizacijos „Transparency International“ duomenimis, Kinijos korupcijos suvokimo indeksas nuo 2012 metų pagerėjo tik nuo 39 iki 43 balų.
Ekspertams nerimą kelia valymų poveikis valstybės institucijų darbui. Pareigūnai, bijodami kaltinimų korupcija ar nelojalumu, vis dažniau vengia savarankiškai priimti sprendimus ir imtis rizikingų projektų. Tai ypač pavojinga esant silpnai vidaus paklausai ir vietos valdžios institucijų skolų problemoms.
„Vietos pareigūnai gali teikti pirmenybę politiniam paklusnumui, o ne eksperimentams“, – leidinys cituoja „Oxford Economics“ vyresniąją ekonomistę Sheaną Yue.
Dar viena šios kampanijos pasekmė – prastėjanti aukščiausią šalies vadovybę pasiekianti informacija. Bijodami bausmių pareigūnai gali slėpti problemas ir vadovybei pranešti tik tai, ką ji nori girdėti. Dėl to kyla rizika, kad bus priimami klaidingi sprendimai, ypač ekonominės politikos srityje.
Nepaisant to, ekspertai nesitiki, kad antikorupcinė kampanija bus nutraukta. Vis svarbesniu jos tikslu tampa Komunistų partijos aparato asmeninio lojalumo Xi Jinpingui užtikrinimas.
„Dešimtmetį trukęs gydymas nepadėjo – korumpuoti pasirodė net artimiausi jo žmonės. Jo atsakas – padidinti dozę“, – Xi Jinpingo strategiją apibūdino „Jamestown Foundation“ mokslinis bendradarbis Christopheris Nye.
Situacija Kinijoje
Kaip rašė UNIAN, JAV žvalgybos duomenimis, Kinijos ginkluotosiose pajėgose buvo aptikta plataus masto korupcija, kuri galėjo rimtai pakenkti karinės modernizacijos programai ir sukelti abejonių dėl šalies pasirengimo didelio masto karui, ypač su Taivanu.
Didžiausių problemų esą nustatyta Raketinėse pajėgose ir karinės pramonės komplekse. Pranešama net apie atvejus, kai raketų kuras buvo pakeistas vandeniu, taip pat aptikta netinkamai veikiančių raketų šachtų.
JAV ambasadorius Kinijoje Davidas Perdue pareiškė, kad plataus masto valymai aukščiausioje Kinijos kariuomenės vadovybėje yra ne tik kova su korupcija, bet ir Xi Jinpingo mėginimas įtvirtinti visišką kariuomenės kontrolę.
Pasak jo, aukšto rango kariškių, tarp jų – Centrinės karinės komisijos pirmininko pavaduotojo Zhang Youxia, atžvilgiu vykdomi tyrimai rodo rimtas problemas šalies karinėje vadovybėje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
