Kinija

Kinija turėtų pasirinkti tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Vakarų, leidiniui „Newsweek“ pareiškė JAV valstybės departamento atstovas. „Jei Kinija teigia norinti gerų santykių su Europa ir kitomis šalimis, ji negali toliau skatinti didžiausios grėsmės Europos saugumui“, – „Newsweek“ sakė JAV valstybės departamento atstovas. Pareigūnas pabrėžė, kad tokios pozicijos laikosi ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir Europos Sąjunga, NATO ir Didžiojo septyneto šalys.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas propagandistams šalies prezidentą Vladimirą Putiną pavadino Kinijos diktatoriaus Xi Jinpingo „asilu“. Ketvirtadienį Pekine vyksta dviejų aukščiausių autoritarinio pasaulio lyderių susitikimas. Lavrovas: „Kaip rytuose sakoma, svečias yra šeimininko asilas“ Kalbėdamas su propagandistais oficialių Rusijos delegacijos ir kinų susitikimų užkulisiuose, S. Lavrovas teigė, kad nežino neoficialių V. Putino vizito programos detalių.

Europos Komisija pradėjo antidempingo tyrimą dėl alavuotos skardos tiekimo iš Kinijos, rašo „Financial Times“. Komisijos atstovas pabrėžė, jog rasta šio dempingo požymių, todėl elgiamasi kaip įprasta, vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos taisykles. Europos plieno pramonės asociacija „Eurofer“ šį Briuselio žingsnį sveikina.

Valstybinio vizito į Kiniją atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ketvirtadienį pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos ir Kinijos visapusiškos strateginės partnerystės gilinimo. V. Putinas vizitą surengė tuo metu, kai jo šalis po 2022-ųjų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą darosi vis labiau ekonomiškai priklausoma nuo Kinijos.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį po dvišalio susitikimo Pekine pareiškė, kad jis ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas sutarė, jog karui Ukrainoje reikia „politinio sprendimo“. „Abi šalys sutaria, kad politinis Ukrainos krizės sprendimas yra teisinga kryptis“, – sakė Xi žiniasklaidai kartu su V. Putinu bendroje spaudos konferencijoje, kurią transliavo Rusijos televizija. V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad yra „dėkingas“ Pekinui už pastangas rasti konflikto Ukrainoje sprendimą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Pekino ryšiai su Maskva prisideda prie taikos, todėl jis nori stiprinti abiejų šalių santykius, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija. „Kinijos ir Rusijos santykiai ne tik atitinka pagrindinius abiejų šalių interesus, [...] bet ir skatina taiką“, – Pekine V. Putinui sakė Xi Jinpingas.

Šią savaitę, kai Rusijos prezidentas Pekine susitiks su Xi Jinpingu, vėl bus demonstruojama dviejų aukščiausių autoritarinio pasaulio lyderių „draugystė“. Valstybinis Vladimiro Putino vizitas bus jau 43-iasis jo susitikimas su Kinijos kolega, rašo „Financial Times“. Abiejų šalių ekonominiai ryšiai klesti, tačiau jos patiria spaudimą dėl Vakarų sankcijų, kurios, kaip tikimasi, taps svarbus derybų akcentas. Kinijos muitinės duomenimis, dvišalė prekyba pernai sudarė 240 mlrd. dolerių (221 mlrd.

Jungtinės Valstijos pataria Kinijai nustoti remti Rusiją, vykdančią agresyvią politiką prieš Ukrainą, jei Pekinas tikisi atkurti produktyvius santykius su Europa.

Taivano gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad per 24 valandas Taivano oro erdvėje užfiksavo 45 Kinijos karo lėktuvus. Šis skaičius žymi naują Kinijos kasdienių išskridimų rekordą šiais metais. Rekordas užfiksuotas likus kelioms dienoms iki gegužės 20 dieną įvyksiančios naujojo prezidento Lai Ching-te iš nepriklausomybės siekiančios Demokratinės pažangos partijos (DPP) inauguracijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, duodamas interviu Kinijos valstybinei žiniasklaidai, kuris pasirodė iki planuojamo jo dviejų dienų vizito šioje šalyje, pasveikino Pekino „nuoširdų troškimą“ padėti išspręsti krizę Ukrainoje. V. Putinas į Pekiną atvyks ketvirtadienį, kad susitiktų su savo „brangiu draugu“ Xi Jinpingu ir užsitikrintų didesnę Kinijos pagalbą karui Ukrainoje ir nuo likusio pasaulio atskirtai savo šalies ekonomikai.

Pekinas antradienį perspėjo, kad nauji JAV muitai 18 mlrd. dolerių vertės importui iš Kinijos „smarkiai paveiks“ abiejų šalių santykius. „Tai smarkiai paveiks dvišalio bendradarbiavimo atmosferą“, – pranešime nurodė Kinijos prekybos ministerija. Pekinas paragino JAV „nedelsiant ištaisyti savo klaidingus veiksmus ir atšaukti papildomas muitų priemones prieš Kiniją“. Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad didina muitus 18 mlrd. dolerių vertės importui iš Kinijos.

Jungtinės Valstijos, imdamosi griežtų priemonių importo iš Kinijos atžvilgiu, iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams taikomus tarifus didina nuo 25 proc. iki 100 proc., antradienį pranešė Baltieji Rūmai. Be to, JAV vyriausybė įveda naujus arba didina esamus tarifus ir saulės baterijoms, puslaidininkiams, uostų kranams ir tam tikroms medicininėms prekėms, pavyzdžiui, apsauginėms kaukėms.

Jungtinės Valstijos didina tarifus 18 mlrd. dolerių (16,67 mlrd. eurų) vertės importui iš Kinijos, antradienį paskelbė Baltieji rūmai. JAV taikosi į tokius strateginę reikšmę turinčius sektorius kaip elektromobiliai, baterijos, plienas ir svarbios naudingosios iškasenos. Tarifas elektromobiliams šiemet turi padidintas keturis kartus iki 100 proc., o tarifas puslaidininkiams iki 2025 metų šoktels nuo 25 proc. iki 50 proc.

Pradėjęs penktąją kadenciją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyksta pirmojo savo užsienio vizito – į Kiniją. Kremliaus šeimininko ketvirtadienį, gegužės 16 d., laukiama Pekine, kur jį pakvietė šalies vadovas Xi Jinpingas, antradienį pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Vizitas truks iki penktadienio (gegužės 17 d.). Tai, kad Kinija yra pirmosios V. Putino užsienio kelionės kryptis, pabrėžia glaudžius santykius tarp abiejų branduolinių valstybių ir nuolatinių JT Saugumo ...

Kinijos bankai ėmėsi griežčiau kontroliuoti prekybą su Rusija, bijodami užsitraukti naujas griežtas JAV sankcijas dėl karo Ukrainoje.  Pastaraisiais metais Kinijos prekyba su Rusija pasiekė rekordines aukštumas. Dėl to Kinija kaltinama padedanti skatinti savo ilgametės sąjungininkės ekonomiką. Vėliau šį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja apsilankyti Pekine.

Kinija šią savaitę pradės prekybą ilgalaikėmis obligacijomis iš pirmosios šių finansinių priemonių partijos, pirmadienį pranešė finansų ministerija, Pekinui stengiantis paremti antrąją pagal dydį pasaulyje šalies ekonomiką. Planuodama parduoti skolos priemonių už daugiau nei 138 mlrd. JAV dolerių, centrinė valdžia penktadienį pradės 30 metų trukmės obligacijų emisiją, teigiama ministerijos internetinėje svetainėje išplatintame pranešime.

Su ekonominiu nuosmukiu ir blėstančiu produktyvumu besikaunanti Kinija šias spragas kamšo europinių verslų sąskaita. Azijos milžinė dirbtinai mažina savo produkcijos kainas, kad ES šalių verslai neišgalėtų konkuruoti, reikalauja nerealistiškų dokumentų, taip neįsileisdama europinių įmonių produkcijos. Ministras Landsbergis, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai tarėsi, kaip kovoti su tokiu Xi Jinping vadovaujamos šalies nesąžiningumu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį išvyko iš Budapešto ir baigė savo pirmąją nuo 2019-ųjų kelionę po Europą, kurios metu taip pat lankėsi Prancūzijoje ir Serbijoje. Jo tarnybinis lėktuvas iš sostinės oro uosto pakilo netrukus po 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.

Penktadienį Kinija pranešė stebinti ir paskelbusi įspėjimą JAV karinio jūrų laivyno laivui netoli Paraselio salų ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. Kinija „suorganizavo karines jūrų ir oro pajėgas sekti ir stebėti laivą sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais bei paskelbė įspėjimą, kad jis pasišalintų“, sakoma kariuomenės atstovo Tian Junli pranešime.