Jie pažymi, kad vargu ar Rusijos Federacijai pavyks surengti visapusišką invaziją į NATO šalį.
Nors JAV žvalgyba ir mano, kad Rusijos puolimas prieš aljansą yra „kelerių ateinančių metų“ klausimas, tačiau J. Ratcliffe‘o kelionės pobūdis rodo susirūpinimą, kad tai gali įvykti greičiau.
„Tokie vizitai dažniausiai skirti aptarti jautrius, didelės svarbos klausimu“, – teigia analitikai.
ISW pažymi, kad šis vizitas skiriasi nuo to, kurį 2021 m. lapkritį surengė buvęs CŽA vadovas Williamas Burnsas, bandydamas atkalbėti Kremlių nuo puolimo prieš Ukrainą. Tuomet Rusija jau aktyviai didino kariuomenės skaičių prie sienos su Ukraina. Šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad Rusija darytų ką nors panašaus pasienio zonoje su Baltijos šalimis.
Primename, kad JAV prezidento Joe Bideno administracijos laikotarpiu tuometinis CŽA direktorius Williamas Burnsas, kuris anksčiau ėjo JAV ambasadoriaus Rusijoje pareigas, 2021 m. lapkričio mėn. bent kartą lankėsi Maskvoje.
WSJ atkreipia dėmesį, kad tąkart CŽA turėjo žvalgybos duomenų, kad Rusija planuoja surengti plataus masto invaziją į Ukrainą. W. Burnsas perspėjo V. Putiną nesiveržti į Ukrainą, tačiau Rusija 2022 m. vasario mėnesį būtent tai ir padarė.
ISW: Rusija gali imtis oro smūgių prieš Baltijos šalis
Vis dėlto, ISW analitikų nuomone, Rusija gali imtis oro smūgių prieš Baltijos valstybes arba surengti ribotą sausumos įsiveržimą, panaudodama nedideles pajėgas. Tokioms operacijoms Rusijai nebūtina telkti didelio kontingento, kaip tai buvo 2021 m. Tačiau kol kas nežinoma, ar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas jau pritarė tokios operacijos vykdymui.
Analitikai pažymi, kad šiuo metu Rusija visais būdais neigia galimą puolimą prieš NATO šalis. Tačiau šie pareiškimai gali būti rusų vykdomos kognityvinio karo dalis, o ne tikroji Kremliaus pozicija. Pavyzdžiui, Maskva aktyviai neigė savo planus pulti Ukrainą 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje.
Ekspertų nuomone, Kremlius gali sąmoningai kurti dviprasmiškumą dėl savo ketinimų pradėti bet kokį puolimą prieš NATO. Tai leidžia jiems sėti baimę ir paralyžiuoti aljanso galimybes priimti sprendimus dėl savigynos. Be to, tai daro įtaką ir ginklų Ukrainai tiekimui.
Analitikai pažymi, kad NATO iki šiol negali susitarti dėl reakcijos į galimą Rusijos Federacijos puolimą. O Kremlius, greičiausiai, gali tuo pasinaudoti, pasirinkdamas strategiją, kuri, jo nuomone, sumažins aljanso reakciją iki minimumo. Jei tai įvyks, V. Putinui pavyks pasiekti vieną iš pagrindinių strateginių tikslų – pakenkti valstybių pasitikėjimui NATO.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
būtų nepakeliamas smūgis visai vertybinei politikai
