Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
Neramumai Ukrainoje – nugriaudėjo sprogimai
Dėl Rusijos atakos Kyjivo srityje, Bučos rajone, užsidegė sandėlių patalpos, gaisrą lydi sprogimai. Apie tai pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas.
Šios savaitės pradžioje Maskvoje netikėtai apsilankius JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovui Johnui Ratcliffe'ui, skirtinguose užsienio leidiniuose keliamos nevienodos versijos, koks buvo šio vizito tikslas.
UNIAN, remdamasi „Bild“ leidiniu, rašo, kad ši „slapta“ JAV atstovo kelionė į Rusiją nebuvo tokia jau slapta.
Kaip teigiama, šiuo atveju skrydžiui buvo pasitelktas didžiulis transportinis lėktuvas „C-17 Globemaster“, kurio skrydį buvo galima sekti naudojantis viešai prieinamais duomenimis.
Vis tik, kaip yra svarstoma leidinyje, slaptam vizitui būtų buvę galima pasitelkti nedidelį verslo klasės lėktuvą.
Todėl analitikai neatmeta galimybės, kad viešumas galėjo būti sąmoningas – kaip signalas ne tik Kremliui, bet ir Europos JAV sąjungininkėms.
„The Washington Post“ savo ruožtu atskleidžia ir dar vieną galimo vizito tikslą. Jų vertinimu, Kremlius gali manyti, kad JAV dėl karo su Iranu susilpnėjo, todėl Vašingtonas esą nepajėgus ginti savo Europos sąjungininkių.
Todėl, leidinio vertinimu, ČŽA vadovo vizito tikslas taip pat galėjo būti įtikinti Maskvą manyti priešingai, o taip pat ir įspėti, kad rimtas karo prieš Ukrainą eskalavimas gali paskatinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą užmegzti dar glaudesnį ryšį su Ukrainos prezidentu Volodyyru Zelenskiu.
Volodymyras Zelenskis: Kyjivas su JAV atstovais aptarė Maskvoje įvykusius susitikimus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad Ukraina gavo informaciją iš Jungtinių Valstijų apie susitikimus Maskvoje, kurie įvyko pastarosiomis dienomis.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
„Šiandien iš JAV pusės gavome informaciją apie susitikimus Maskvoje, kurie įvyko pastarosiomis dienomis. Ten įvyko keletas susitikimų. Ir mes kalbėjomės išvakarėse, kalbėjomės ir dabar su JAV puse. Dėkoju už informaciją ir už reikiamą pokalbių su Rusija toną“, – sakė ukrainiečių lyderis per savo vakarinį kreipimąsi.
Prezidentas pridūrė, kad Ukraina vertina veiksmų koordinavimą ir tai, kad Amerika propaguoja visiškai realistišką viziją, ką reikia daryti ir ką būtina padaryti.
Šios savaitės pradžioje Maskvoje netikėtai apsilankė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas patvirtino susitikęs su J. Ratcliffe'u jo vizito metu. Rusijos prezidentas V. Putinas su CŽA vadovu nesusitiko, nors Kremlius teigė, kad šalies vadovas buvo informuotas apie derybas.
JAV leidinys „The Wall Street Journal“ rašė, kad CŽA direktorius atvyko į Maskvą, nes Jungtinės Valstijos surinko žvalgybos duomenų apie ankstyvuosius Rusijos pasirengimus galimai karinei mobilizacijai.
Tuo metu leidinys „Politico“ rašė, kad J. Ratcliffe'as, lankydamasis Maskvoje, įspėjo Rusijos pareigūnus, kad jie neaštrintų konflikto su JAV sąjungininkais NATO, be kita ko, su Estija, Latvija ir Lietuva.
Ukraina galimai raketomis SCALP atakavo įtariamą Rusijos kariuomenės būstinę
Inicijuodamos koncentruotą iš oro paleidžiamų raketų bangą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo dvi Rusijos vadavietes okupuotame Donecke, o tai, regis, buvo bandymas surengti „galvos nukirsdinimo“ smūgį prieš didelio Rusijos junginio vadą ir aukšto rango pareigūnus, rašo „Kyiv Post“.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Donecke atakuotos pagrindinės ir atsarginės Rusijos vadavietės, tačiau nenurodė, kokie ginklai buvo naudojami. Nuolaužų vaizdai sufleruoja apie Prancūzijos gamybos sparnuotąsias raketas SCALP, o vienas Ukrainos gynybos leidinys teigė, kad antras taikinys galėjo būti atakuotas pasitelkiant naujai sukurtą JAV gamybos precizišką ginklą JDAM-LR.
Pranešimai apie JDAM-LR naudojimą ir teiginiai, kad žuvo Rusijos 51-osios jungtinės ginkluotės armijos vadas, nebuvo patvirtinti.
Donecko gyventojai pranešė trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio rytą matę ar girdėję nuo šešių iki 13 stiprių sprogimų. Remiantis pasakojimais, smūgiai įvyko nepaskelbus oro pavojaus signalų, kelių minučių skirtumu.
Rusijos paskirtas okupuotos Donecko srities vadovas Denisas Pušilinas pareiškė, kad Ukrainos lėktuvai „keliomis“ raketomis SCALP/„Storm Shadow“ atakavo pramoninę miesto dalį. Jis tvirtino, kad buvo sužeisti aštuoni civiliai, tarp jų – dvi mergaitės. „Kyiv Post“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šio teiginio.
Pirmasis taikinys buvo nebaigtas statyti daugiabutis netoli „Donetsk City“ prekybos centro.
Ukrainos karinės informacijos kanalas „Exilenova“ pranešė, kad automobilių stovėjimo garažas buvo paverstas pagrindine Rusijos 51-osios jungtinės ginkluotės armijos – vieno iš pagrindinių junginių, dalyvavusių Maskvos puolime Donecko srityje – būstine.
„Storm Shadow“ ir SCALP EG yra anglų ir prancūzų iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų, kurias gamina įmonė MBDA, versijos. Ukraina naudoja šias raketas, sukurtas prasiskverbti į apsaugotus didelės vertės taikinius, prieš Rusijos vadavietes, amunicijos sandėlius ir kitus karinius objektus nuo tiekimo pradžios 2023 m.
Kai kurios Ukrainos žinių platformos pranešė, kad generolas leitenantas Sergejus Milčakovas, kuris atviruose šaltiniuose įvardijamas kaip 51-osios jungtinės ginkluotės armijos vadas, toje vietoje rengė susitikimą ir žuvo kartu su keliais pavaduotojais.
Šių pranešimų nepatvirtino joks oficialus Ukrainos ar Rusijos šaltinis.
Mychailo Fiodorovas tapo Italijos gynybos ministro patarėju: štai kokias užduotis atliks
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas priėmė Italijos gynybos ministro Guido Crosetto pasiūlymą tapti jo patarėju, rašo „Ukrainska Pravda“.
Apie tai socialiniame tinkle pranešė pats M. Fiodorovas.
„Kartu su savo komanda pradėjome tarptautinę kelionę, skirtą mūsų naujų projektų skaitmenizacijos ir gynybos technologijų srityse plėtrai. Pirmasis susitikimas įvyko su Italijos gynybos ministru Guido Crosetto.
Padėkojau Guido už jo asmeninę paramą ir pasiūlymą tapti jo patarėju gynybos inovacijų klausimais. Esu dėkingas už pasitikėjimą ir strateginę partnerystę“, – sakė jis.
M. Fiodorovo teigimu, eidamas šias pareigas, jis padės Italijai kurti šiuolaikinio karo technologijas, tobulinti gynybos sritį ir prisitaikyti prie naujų saugumo iššūkių.
„Gynybos ateitis priklauso šalims, gebančioms greitai išbandyti ir išplėsti naujus sprendimus, derinant technologijas su stipria gamyba. Ukrainos patirtis gali tapti naujo Europos gynybos modelio pagrindu, – sakė M. Fiodorovas.
Zelenskis atmeta rinkimų karo metu idėją, nes tai supriešintų ukrainiečius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Ukrainai būtų pernelyg pavojinga rengti rinkimus besiginant nuo Rusijos agresijos. Anksčiau buvęs gynybos ministras Mychaila Fedorovas paragino surengti rinkimus.
„Manau, kad tokio karo metu rinkimai savaime kelia didžiulę riziką. Rinkimai dabar būtų tarsi cunamis, kuris suskaidytų Ukrainą“, – teigė V. Zelenskis.Ukraina laikinai sustabdė rinkimus remdamasi karo padėties įstatymu, o daugelis gyventojų vis dar remia tokį sprendimą, nes šalis sutelkia dėmesį į kovą su Rusijos pajėgomis.
„Jeigu norime sunaikinti šalį, tuomet galime rengti rinkimus vykstant karui“, sakė 48 metų prezidentas.
Šeštadienį jis surengė spaudos konferenciją su žurnalistų grupe, įskaitant AFP, pirmą kartą po kelių mėnesius, kuriuos paženklino kelios politinės krizės.
Pastarieji neramumai kilo, kai tūkstančiai žmonių išėjo į gatves po to, kai V. Zelenskis liepos mėnesį atleido gynybos ministrą M. Fedorovą.
Pastarasis šią savaitę netikėtai paragino rasti būdą, kaip surengti rinkimus, tačiau nepateikė jokio plano, o tai paskatino net kai kuriuos M. Fedorovo šalininkus atsiriboti nuo jo.
Ekspertai nurodė daugybę kliūčių rinkimams, įskaitant tai, kaip balsuotų kariai, milijonai ukrainiečių pabėgėlių ir okupuotų teritorijų gyventojai, taip pat grėsmę, kurią kelia Rusijos dezinformacija.
Kyjivo sociologijos instituto atliktos apklausos duomenimis, tik 15 proc. ukrainiečių mano, kad rinkimai turėtų įvykti iki karo pabaigos.
Per spaudos konferenciją V. Zelenskis ne kartą sukritikavo savo oponentą.
„Manau, kad jis pats eina – arba yra stumiamas – link klaidingų dalykų“, – apie M. Fedorovą sakė prezidentas.
Buvęs ministras siekė reformų, bet nesutarė su kariuomenės vadovybe ir jos tradiciškai nelanksčiu požiūriu.
Visuomenė iš pradžių palaikė ministrą ir reikalavo atleisti vyriausiąjį karinių pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį.
V. Zelenskis pritarė, kad žmonės turi teisę protestuoti, bet įspėjo dėl „nepagarbaus“ požiūrio į kariškius.
„Nuo kada rinkodara tapo svarbiau už žmones, kurie aukoja savo gyvybes?“ – klausė jis.
Anot AFP, nors politinė krizė kažkiek susilpnino V. Zelenskio pozicijas, tačiau jis sugebėjo save pateikti kaip atsvarą susiskaldymui.
„Manau, kad visuomenė ir kareiviai neturi būti supriešinti. Turime pripažinti, kad tokia rizika yra, kad gali būti poslinkis tokia kryptimi, link pavojingų įvykių“, – sakė jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas neseniai įrašė kreipimąsi į ukrainiečius, kuriame pabrėžė būtinybę rasti teisėtą ir saugų mechanizmą rinkimams surengti karo metu.
Praėjusią parą per Rusijos atakas visoje Ukrainoje žuvo 16 žmonių, dar 50 sužeista
Rusijos pajėgos jau dvi dienas iš eilės beveik nuolat laido reaktyvinius dronus į Ukrainos regionus. Per pastarąsias 24 valandas per Rusijos atakas žuvo 16 žmonių, o dar 50 buvo sužeista, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
„Pastarąsias dvi dienas okupantai beveik nuolat laido reaktyvinius dronus į Ukrainos regionus, įskaitant Kyjivą ir Kyjivo sritį. Vien vakar sostinėje 13 kartų skelbtas oro pavojaus signalas, kuris iš viso truko daugiau nei 14 valandų“, – teigiama pranešime.
Per pastarąsias 24 valandas per Rusijos apšaudymus visoje Ukrainoje žuvo 16 žmonių, o dar 50 buvo sužeista.
„Rusai šiandien tęsia savo terorą. Jie atakuoja civilines įmones, maisto sandėlius, prekybos centrus, pašto terminalus ir knygų sandėlius. Gelbėtojai vis dar dirba Kyjivo srityje, kur padėtis yra sudėtingiausia. Kartu su jais dirba policijos pareigūnai, kurie padeda likviduoti atakų padarinius ir fiksuoja nusikaltimus. Dėl pasikartojančios tolesnių smūgių grėsmės esame priversti stabdyti darbus“, – sakė I. Klymenka.
Jis dar kartą paragino piliečius laikytis saugos taisyklių.
TATENA: Zaporižios atominę elektrinę puolė dronai, sužeisti du darbuotojai
Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) penktadienį pranešė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė Ukrainoje pastarosiomis dienomis kelis kartus buvo užpulta dronų, bet radiacijos lygis netoli fronto linijos esančiame objekte išliko normos ribose.
Vienoje įsikūrusi TATENA pranešė, kad antradienį du elektrinės darbuotojai buvo sužeisti, kai dronas puolė netoli aušinimo vandens tvenkinio.
Trečiadienį reaktoriaus kuro sausosios saugyklos teritorijoje sprogo dar vienas skraidantis objektas. Tą pačią dieną trečias dronas pataikė į purkštuvų sistemą.
Ragina elgtis kuo santūriau
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi atakas prieš atomines elektrines pavadino nepriimtinomis. Jis socialiniame tinkle X dar kartą paragino kariaujančias šalis laikytis maksimalaus santūrumo.
Zaporižios atominė elektrinė, turinti šešis reaktorius, yra didžiausia atominė jėgainė Europoje. Rusija ją užgrobė karo pradžioje, nuo tada ji buvo užpulta ne vieną kartą.
Reaktoriai yra išjungti, bet juos reikia toliau vėsinti. Vietoje nuolat dirba padėtį stebinti TATENA komanda.
Budanovas apie taikos perspektyvas: šią žiemą karas tikrai nesibaigs
Šiuo metu Rusija nenori nutraukti karo ir nereikėtų tikėtis, kad ateinančią žiemą kovos baigsis, per nacionalinę televiziją pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas.
„Manau, kad labai greitai visi pamatys derybas, tačiau jos bus susijusios daugiausia su techniniais klausimais ir pasirengimu kam nors svarbiam, ką, tikiuosi, galiausiai pasieksime. Dabar mes nesustabdysime karo. Ne todėl, kad nenorime, o tiesiog dėl to, kad tai nerealistiška“, – sakė K. Budanovas.
Paklaustas, ar Ukrainai teks tęsti kovą visą žiemą, prezidento kanceliarijos vadovas atsakė: „Deja, bijau, kad taip.“
K. Budanovas pridūrė, kad Rusija šiuo metu nenori nutraukti kovų fronto linijoje, tačiau neatmetė galimybės toliau dėti pastangas ieškant sprendimų, kaip atblokuoti maršrutus Juodojoje jūroje ir spręsti humanitarines problemas, įskaitant belaisvių mainus.
Pastarosios trišalės Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos derybos įvyko Ženevoje vasario 17–18 dienomis.
Kyjivas tikisi sulaukti JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovų Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizito po daugybės jų vizitų Rusijoje.
Liepos mėnesį V. Zelenskis surengė derybas su S. Witkoffu ir J. Kushneriu, per jas šalys aptarė būdus, kaip sustiprinti diplomatines pastangas priartinti taiką.
Zelenskis: Rusija planuoja didinti balistinių raketų gamybą
Atnaujinti žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija planuoja padidinti balistinių raketų gamybą, feisbuke pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su žvalgybos vadovu Olehu Ivaščenka.
V. Zelenskis patikino, kad Ukraina stengsis atsverti šias pastangas.
„Dabar turime atnaujintus duomenis apie Rusijos balistinių raketų gamybą ir planus didinti šią gamybą. Mes tai atremsime ir svarbu, kad didžiosiose pasaulio jurisdikcijose būtų atitinkama parama sankcijoms. Visi sudedamųjų dalių, įrangos ir mašinų, Rusijos naudojamų raketoms gaminti, tiekimai turi būti visiškai užblokuoti“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak jo, Rusijos galimybės gaminti balistines raketas iš dalies yra ir jos tarptautinių partnerių atsakomybė, nes „be detalių iš užsienio rusai negali įgyvendinti nė vieno savo raketų programos elemento“.
Prezidento sankcijų politikos komisaras Vladyslavas Vlasiukas pareiškė, kad Ukraina tikisi, jog tarptautinės partnerės suderins sankcijas prieš nustatytus Rusijos balistinių raketų gamintojus ir sustiprins užsienyje pagamintų detalių eksporto kontrolę.
Komisaras pabrėžė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Vokietijoje, Taivane, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje pagamintos elektroninės sudedamosios dalys ir toliau aptinkamos identifikuotose Rusijos balistinių raketų sistemose, įskaitant raketas „Iskander-M“ ir S-400 sistemų naudojamas raketas.
Į Maskvą derybų su Putinu atvyko Aliaksandras Lukašenka
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka lankosi Maskvoje, kur rengia derybas su ilgamečiu sąjungininku, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tikimasi, kad pagrindinės darbotvarkės temos bus saugumas, dvišalis bendradarbiavimas bei regioniniai klausimai.
Apie tai penktadienį rašo „TVP World“.
A. Lukašenka taip pat turėtų susitikti su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mišustinu aptarti prekybos, investicijų ir ekonominio bendradarbiavimo.
Vizitas vyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai A. Lukašenka netikėtai įsakė patikrinti Baltarusijos pajėgų kovinę parengtį. Ši kelionė taip pat rengiama po neįprasto JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o (Džono Ratklifo) vizito Maskvoje šios savaitės pradžioje.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas patvirtino susitikęs su J. Ratcliffe'u jo vizito metu. Rusijos prezidentas V. Putinas su CŽA vadovu nesusitiko, nors Kremlius teigė, kad šalies vadovas buvo informuotas apie derybas.
Sikorskis ragina ruoštis: „Putinas sakė, kad nesiverš ir į Ukrainą“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis paragino „paspartinti gynybos pasirengimus“ po to, kai CŽA direktorius Johnas Ratcliffe‘as vyko slapto vizito į Maskvą tariamai įspėti Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną nesiimti veiksmų prieš NATO teritoriją.
„Matyt, Putino slaptosios tarnybos pranešė CŽA direktoriui, kad jis neprovokuos NATO. Putinas buvo sakęs prezidento Bideno CŽA direktoriui, kad jis neįsiverš į Ukrainą. Turėtume paspartinti gynybos pasirengimus“, – teigė R. Sikorskis savo „X“ paskyroje.
„The Wall Street Journal“ ir „CBS News“ pranešė, kad CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe‘o tikslas buvo įtikinti Rusiją nepulti NATO narių, atsižvelgiant į JAV žvalgybos vertinimus, kad Maskva gali norėti išbandyti aljansą. Pati CŽA atsisakė komentuoti šią kelionę.
JAV prezidento Joe Bideno vladymo metu 2021 m. CŽA vadovas Williamas Burnsas taip pat vyko į Maskvą. Tąkart jis susitiko su V. Putinu ir įspėjo Kremlių nesiveržti į Ukrainą. Vis dėlto V. Putinas 2022 m. vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Savo ruožtu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį patikino, kad V. Putinas neketina pulti NATO teritorijos, paneigdamas žiniasklaidos pranešimus, kad Vašingtonas yra susirūpinęs dėl galimo tokio Rusijos žingsnio prieš Europą.
113 tūkst. žmonių per savaitę: prie Rusijos sienos – rekordiniai srautai
Jei 2022 m. rudenį rusai masiškai bėgo iš šalies po to, kai diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė mobilizaciją, tai dabar, sklindant gandams apie pakartotinę mobilizaciją, jie ėmė bėgti iš šalies iš anksto, rašo „The Moscow Times“, remdamasis „Politico“ publikacija.
Per pastarąją savaitę apie 113 tūkstančių rusų kirto „Verkhny Lars“ pasienio punktą į Sakartvelą – vieną iš nedaugelio šalių, į kurias galima patekti sausuma be vizos, pažymi „Politico“.
Daugiau skaitykite čia.
Rusija ir Ukraina praneša apie žuvusius ir sužeistuosius per abipuses atakas
Per Ukrainos dronų atakas centrinėje Rusijos Jaroslavlio srityje žuvo mažiausiai vienas žmogus. Dar 27 asmenys buvo sužeisti – juos, be kita ko, sužalojo krentančios nuolaužos, tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Michailas Jevrajevas. Gelbėjimo tarnybos esą greitai užgesino kelis gaisrus. Iš viso esą buvo numušti 67 Ukrainos dronai.
Ukrainos Generalinis štabas socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime patvirtino dronų atakas. Taikinys, anot duomenų, buvo bendrovės „Slavneft“ naftos perdirbimo gamykla, kurios teritorijoje kilo gaisras. Jaroslavlis yra į šiaurės rytus nuo Rusijos sostinės Maskvos ir už maždaug 700 km nuo Ukrainos sienos.
Per Rusijos dronų atakas Bučos rajone netoli Kyjivo, institucijų duomenimis, žuvo mažiausiai vienas žmogus. Be to, Kyjivo apylinkėse sužeisti du civiliai, tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Tymuras Tkačenka. Pasak jo, Rusijos atakų taikiniais tapo sandėliai. Taip pat apgadinta keliolika gyvenamųjų namų.
Nuo 2022 m. vasario Rusija kariauja prieš kaimyninę Ukrainą. Smogdamas atsakomuosius smūgius, Kyjivas dažnai taikosi į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, esančias Rusijos gilumoje.
Lavrovas pasiskundė Vatikano diplomatui: „Jie negalėjo nežinoti, kas vyksta“
Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vatikano diplomatijos vadovui Paului Richardui Gallagheriui pareiškė, kad Ukrainoje pažeidžiamos žmogaus teisės, įskaitant teisę į religinę laisvę, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasis Rusijos leidiniu „RBC“.
„Aš pasiteiravau Vatikano atstovo, kaip jie vertina tas pačias žmogaus teises, ypač religines teises. Ir jis atsakė, kad tai nėra gerai“, – pareiškė Kremliaus ruporas S. Lavrovas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad toks pokalbis būtų įvykęs.
Be to, S. Lavrovas teigė, kad paprašė P. R. Gallagherio per ateinančius susitikimus su Ukrainos atstovais „perduoti atitinkamą signalą“ Kyjivui.
Pasiskundė, kad neperdavė Kyjivui jo signalų
Jis priminė, kad neseniai Vatikano diplomatijos vadovas lankėsi Ukrainos sostinėje. Rusijos diplomatijos vadovas teigė, kad Vatikano atstovas esą neperdavė Ukrainos pusei jokių skundų ar signalų iš Maskvos, nes, jo teigimu, jam trūko laiko.
„Aš paklausiau, ar jie iškėlė šias temas, juk Vatikanas stebi visus pasaulio religinės aplinkos įvykius, visas pasaulio religijas. Jie negalėjo nežinoti, kas vyksta... Jis prisipažino, kad jam trūko laiko“, – pareiškė S. Lavrovas.
Popiežiaus diplomato vizitas Maskvoje
Arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, kurio pareigos atitinka Vatikano užsienio reikalų ministro, antradienį Maskvoje per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu paragino Rusiją nutraukti karą su Ukraina.
„Pasakykime aiškiai: šis karas turi baigtis“, – sakė P. R. Gallagheris, stovėdamas šalia S. Lavrovo.
„Šventasis Sostas ir toliau su dideliu susirūpinimu stebi karą Ukrainoje ir smerkia nekaltų žmonių kančias“, – sakė arkivyskupas.
„Po daugiau nei ketverių metų karo veiksmų konfliktas toliau plečiasi, aukų skaičius toliau didėja, daugelis šeimų lieka susiskaldžiusios, o materialiniai ir psichologiniai konflikto padariniai paveikia milijonus žmonių Ukrainoje ir Rusijoje“, – sakė P. R. Gallagheris.
„Konflikto negalima išspręsti karinėmis priemonėmis: būtina sudaryti sąlygas rimtam politiniam ir diplomatiniam procesui“, – pareiškė Vatikano atstovas. Jis paragino pradėti tikras derybas, palaikomas tarptautinės bendruomenės, ir pabrėžė, kad popiežius Leonas XIV ir Vatikanas yra pasirengę pasiūlyti savo paslaugas.
Arkivyskupas paragino Kyjivą ir Maskvą parodyti atvirumą dialogui ir perspėjo, kad kuo ilgiau truks konfliktas, tuo sunkiau bus pasiekti sprendimą ir susitaikymą. Milijonų žmonių kančios turi liautis, sakė jis.
P. R. Gallagheris ir S. Lavrovas teigė, kad nepaisant skirtingų požiūrių daugeliu klausimų, yra ir bendrų pozicijų.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 137 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 137 dronus, kuriais Rusija nuo ketvirtadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 164 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ bei įvairaus tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose, rytiniuose ir centriniuose regionuose numušti/neutralizuoti 137 dronai.
16 vietų registruoti oro puolimo priemonių smūgiai, dar keturiose – numuštų dronų nuolaužos.
Turtingiausios Rusijos moters turtai smarkiai sumažėjo
Ukrainai dronais smogiant „Wildberries“ sandėliams, šią elektroninės prekybos milžinę valdančios turtingiausios Rusijos moters turto vertė nuo vasario sumažėjo daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių (2,5 mlrd. eurų), rašo portalas „TVP World“, remdamasis žurnalo „Forbes Russia“ pranešimu.
Tatjanos Kim turtą „Forbes Russia“ dabar vertina 5 mlrd. JAV dolerių (4,3 mlrd. eurų), o tai yra maždaug 38 proc. mažiau, palyginti su 8,1 mlrd. JAV dolerių (6,9 mlrd. eurų) – tiek buvo įvertintas jos turtas, kai vasario pabaigoje buvo sudarytas pasaulinis milijardierių reitingas.
Nepaisant nuostolių, T. Kim tebėra turtingiausia Rusijos moteris ir jau penktą kartą užima pirmąją vietą atitinkamame metiniame „Forbes Russia“ reitinge.
Pasak leidinio, turto vertės sumažėjimą iš dalies lėmė kritimas Rusijos akcijų rinkoje, tačiau pakartotiniai dronų smūgiai „Wildberries“ logistikos tinklui dar labiau pakenkė verslui.
Ukraina į „Wildberries“ sandėlius pradėjo taikytis liepos viduryje. Agentūros „Reuters“ duomenimis, iki rugpjūčio pradžios buvo smogta mažiausiai 20 objektų visoje Rusijoje.
„Forbes Russia“ šį mėnesį skelbė, kad, tyrimų bendrovės „Data Insight“ skaičiavimais, buvo apgadinta 17–22 proc. įmonės logistikos infrastruktūros.
Kyjivas teigia, kad „Wildberries“ tapo taikiniu, nes bendrovės logistikos tinklas padeda aprūpinti Rusijos pajėgas karine įranga. Kremlius teigia, kad įmonė neužsiima karinių prekių tiekimu.
Dėl šių smūgių daugelis paprastų Rusijos piliečių pajuto Maskvos karo su Ukraina pasekmes.
Rusija praneša apie Ukrainos dronų atakas keliuose regionuose
Rusija praneša apie dronų atakas keliuose regionuose. Be kita ko, atakuotas Jaroslavlis, kur yra naftos perdirbimo gamykla, ir Maskva, pranešė opozicinis „Telegram“ kanalas ASTRA.
Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas kalbėjo apie dronų pavojų, tačiau atakos esą nebuvo. Jis nepranešė ir apie žalą ar sužeistuosius, nors socialiniuose tinkluose skelbiamos nuotraukos, kuriose matyti išdužę pastatų langų stiklai.
ASTRA pranešė apie gaisrą „Slavneft JANOS“ perdirbimo gamykloje.
Be Jaroslavlio dronais smogta ir Maskvos sričiai bei pačiai Maskvai. Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas pranešė apie du numuštus bepiločius ir juodus dūmus virš Pavlovski Posado miesto.
Vladimiro ir Ivanovo regionuose bei Maskvos regiono pietryčiuose buvo paskelbtas aukščiausias pavojus.
Naktį apie sprogimus ir dronus virš miesto taip pat pranešė Engelso miesto Saratovo srityje gyventojai. Engelse yra karinis aerodromas „Engels 2“
Liepsnoja viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje
Penktadienio naktį Ukrainos pajėgos FP-1 dronais smogė Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklai, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi bendrovės „Fire Point“ „Telegram“ kanalu.
Jaroslavlio naftos perdirbimo gamykla („Slavneft-JANOS“) – viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios pajėgumas siekia apie 15 mln. tonų naftos per metus.
Įmonėje gaminamas benzinas, dyzelinis ir aviacijos kuras bei kiti naftos produktai.
Kaip pranešama internete, po dronų smūgių naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje kilo didžiulis gaisras.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 630 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 28 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 483 tūkst. 780 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 630 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 307 (+3) priešo tankus, 25 237 (+0) šarvuotas kovos mašinas, 48 749 (+55) artilerijos sistemas, 2 067 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 593 (+3) oro gynybos sistemas, 440 (+0) karo lėktuvus, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 420 (+16) antžeminių robotizuotų sistemų, 485 024 (+ 1 657) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 060 (+8) sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 140 741 (+493) automobilį ir degalų cisterną, 4 604 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Rusija atakavo „Nova Post“ sandėlius: smogė 3 kartus
Penktadienio naktį Rusijos okupantai užpuolė „Nova Post“ sandėlius Bilohorodsko bendruomenėje, esančioje Kyjivo srityje, ir apgadino šalia, Sviatopetrivskėje, įsikūrusią gamybos įmonę, pranešė Bilohorodsko kaimo seniūnas Antonas Ovsienko.
„Informacija apie aukas ir nukentėjusiuosius – tikslinama. Šiuo metu esu įvykio vietoje. Čia taip pat yra visos tarnybos – Valstybinės ekstremalių situacijų tarnybos padaliniai, vietos ugniagesių komanda, policija ir savivaldybės komunalinės tarnybos. Tęsiami naktinio išpuolio padarinių likvidavimo darbai“, – rašė jis.
Suduoti 3 smūgiai
Anot jo, Rusijos Federacijos kariuomenė taiko pakartotinių smūgių taktiką, nes praėjus beveik valandai po pirmojo smūgio, jau gesinant gaisrą, į tą pačią vietą buvo suduoti dar du smūgiai. Gelbėtojai spėjo pasislėpti saugesnėje vietoje.
„Šiuo metu vietoje stebimas didelis dūmų kiekis. Prašau Sviatopetrivskės ir aplinkinių teritorijų gyventojų uždaryti langus, jei įmanoma, be reikalo neiti į gatvę“, – pridūrė A. Ovsienko.
„Putinas mato galimybę“: ekspertas įspėja – šis NATO sprendimas bus labai svarbus
Rusija mato progą „išbandyti NATO“, kol Vašingtonas svarsto galimybę keisti savo karinį buvimą Europoje, todėl labai svarbu, kad bet kokį JAV kariuomenės mažinimą Europoje lydėtų stipresnio aljanso rytinio flango užtikrinimas, „TVP World“ teigė saugumo ekspertas.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainos pareigūnai ragina Chersono gyventojus išvykti
Ukrainos pietuose esančio Chersono gyventojai ketvirtadienį buvo paraginti palikti miestą dėl intensyvėjančių Rusijos atakų, kurios gali ilgam nutraukti elektros ir šildymo tiekimą.
„Dar kartą kreipiuosi į Chersono gyventojus, ypač šeimas su vaikais ir pagyvenusius žmones: jei turite galimybę (...), prašau, išvykite“, – „Telegram“ platformoje parašė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
O. Prokudinas teigė, kad Chersone, kuriame prieš prasidedant Rusijos invazijai 2022 metų vasarį gyveno apie 280 tūkst. gyventojų, susiklostė „ypač sudėtinga saugumo situacija“.
„Priešas kasdien intensyvina išpuolius prieš regiono kritinę infrastruktūrą“, – pridūrė jis.
„Praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl atakavo Chersono rajoninę šilumos jėgainę valdomomis bombomis (...) – objektas patyrė labai rimtą žalą. Chersonas gali likti be elektros ar šildymo ne valandoms ar dienoms, o ilgam laikui“, – pabrėžė gubernatorius.
„Šiuo metu jokiame mūsų šalies regione nėra galimybių sunaikinti tokio tipo dronų ar aviacinių bombų“, – nurodė jis.
Rusija ir Ukraina jau kelis mėnesius stiprina tolimojo nuotolio smūgius, vis dažniau taikydamosi į civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, logistikos sandėlius, naftos ir uostų objektus.
Dėl to auga civilių aukų skaičius.
Praėjusią žiemą Rusijos kariuomenė ne kartą apšaudė Ukrainos elektrines, todėl milijonai žmonių paniro į šaltį ir tamsą.
Chersonas buvo kontroliuojamas Rusijos nuo 2022 metų kovo iki lapkričio. Rusijos pajėgos dabar yra kitoje su juo besiribojančios Dnipro upės pusėje ir reguliariai apšaudo miestą.
Nauja versija, kodėl CŽA vadovas lankėsi Maskvoje: paragino, bet negrasino
CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as su slaptu vizitu vyko į Maskvą, kad neoficialiai pasidalintų savo niūriu vertinimu dėl Rusijos karo prieš Ukrainą padėties, praneša „The New York Times“ (NYT).
Leidinio šaltiniai teigė, kad jis norėjo paraginti rusus sudaryti susitarimą, kol jų karinė ir ekonominė padėtis dar labiau nepablogėjo.
Anot NYT šaltinių, J. Ratcliffe‘as perdavė žinią Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovui Aleksandrui Bortnikovui ir negrasino galimais padariniais Rusijos pusei, jeigu Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas ignoruotų CŽA direktoriaus vertinimą ir nuspręstų tęsti karo veiksmus.
Svarbu tai, kad CŽA analitikai jau seniai abejoja V. Putino patarėjų pateikiamų įvertinimų dėl karo eigos ir jo masto patikimumu.
Kai kurie pareigūnai išreiškė viltį, kad V. Putinas, kuris pats yra buvęs žvalgybos pareigūnas, CŽA direktoriaus pranešimą priims kaip skubesnį ir patikimesnį nei pranešimai, perduodami įprastais diplomatiniais kanalais.
„Neaišku, ar J. Ratcliffe‘o žinutė pranašauja kokius nors pokyčius JAV politikoje Rusijos ar Ukrainos atžvilgiu. J. Ratcliffe‘o vizitas tapo dar vienu D. Trumpo administracijos bandymu įnešti naujų vėjų į derybas, kurios atsidūrė aklavietėje“, – rašoma NYT straipsnyje.
Atsižvelgdamas į jo pateiktą niūrią karinę ir ekonominę Rusijos realybę, J. Ratcliffe‘as FSB vadovui pareiškė, kad, jo nuomone, Maskvai laikas pradėti rimtas derybas dėl karo pabaigos.
Jis jam pasakė, kad per 18 mėnesių Rusija užėmė tik apie 1 proc. Ukrainos teritorijos, kad vidutinė rusų kario gyvenimo trukmė fronto linijoje yra mažiau nei 35 minutės ir kad Ukrainos „meistriškumas“ dronų technologijų srityje sukelia nepakeliamas išlaidas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
telegram/eva_sunrose
cb/sunshine13_
instagram/evasun_shine13
Volodymyras Zelenskis: Kyjivas su JAV atstovais aptarė Maskvoje įvykusius susitikimus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad Ukraina gavo informaciją iš Jungtinių Valstijų apie susitikimus Maskvoje, kurie įvyko pastarosiomis dienomis.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
„Šiandien iš JAV pusės gavome informaciją apie susitikimus Maskvoje, kurie įvyko pastarosiomis dienomis. Ten įvyko keletas susitikimų. Ir mes kalbėjomės išvakarėse, kalbėjomės ir dabar su JAV puse. Dėkoju už informaciją ir už reikiamą pokalbių su Rusija toną“, – sakė ukrainiečių lyderis per savo vakarinį kreipimąsi.
Prezidentas pridūrė, kad Ukraina vertina veiksmų koordinavimą ir tai, kad Amerika propaguoja visiškai realistišką viziją, ką reikia daryti ir ką būtina padaryti.
Šios savaitės pradžioje Maskvoje netikėtai apsilankė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas patvirtino susitikęs su J. Ratcliffe'u jo vizito metu. Rusijos prezidentas V. Putinas su CŽA vadovu nesusitiko, nors Kremlius teigė, kad šalies vadovas buvo informuotas apie derybas.
JAV leidinys „The Wall Street Journal“ rašė, kad CŽA direktorius atvyko į Maskvą, nes Jungtinės Valstijos surinko žvalgybos duomenų apie ankstyvuosius Rusijos pasirengimus galimai karinei mobilizacijai.
Tuo metu leidinys „Politico“ rašė, kad J. Ratcliffe'as, lankydamasis Maskvoje, įspėjo Rusijos pareigūnus, kad jie neaštrintų konflikto su JAV sąjungininkais NATO, be kita ko, su Estija, Latvija ir Lietuva.