Kinija

2025 metų spalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė atnaujinti branduolinius bandymus „lygiomis sąlygomis“ su Kinija ir Rusija. Tai buvo netikėta, nes Vašingtonas tokių bandymų nevykdė nuo 1992 metų. Daugelis analitikų manė, kad JAV atnaujinti branduoliniai bandymai gali paskatinti Pekiną ir Maskvą padaryti tą patį.

Kinijos diplomatijos vadovas sekmadienį paragino Jungtines Valstijas išspręsti nesutarimus su Pekinu. Padidėjusi įtampa Kinijos ir JAV santykiuose tvyro nuo tada, kai pernai sausį į Baltuosius rūmus grįžo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, o vėliau prasidėjo prekybos karas, kurio metu abi šalys viena kitai įvedė virtinę muitų.

Kinijoje sparčiai populiarėja nauja programėlė provokuojančiu pavadinimu „Sileme“ (liet. „Ar numirei?“). Nors pavadinimas skamba šiurpiai, šimtams tūkstančių vienišų jaunuolių tai tapo savotišku „skaitmeniniu angelu sargu“. Paprasta, bet gyvybiškai svarbi funkcija Programėlės veikimo principas itin paprastas: kartą per dvi dienas vartotojas turi paspausti didelį mygtuką ekrane ir patvirtinti, kad yra gyvas.

Honkongo demokratijos šalininkas, žiniasklaidos magnatas Jimmy Lai neskųs apkaltinamojo nuosprendžio nacionalinio saugumo byloje, pagal kurį praėjusį mėnesį jam buvo skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, penktadienį pranešė jo teisininkų komanda, nenurodydama tokio sprendimo priežasties. 78 metų dabar jau nebeleidžiamo laikraščio „Apple Daily“ įkūrėjas vasario mėnesį buvo pripažintas kaltu dėl susimokymo su užsienio jėgomis ir antivyriausybinių leidinių platinimo.

Kinija sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą nutraukti prekybą su Ispanija. Pekinas pareiškė, kad „prekyba neturėtų būti naudojama kaip priemonė ar ginklas“, teigiama Kinijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Kinija paragino Iraną užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį – tai iki šiol aiškiausias Islamo Respublikos pagrindinės ekonominės partnerės raginimas tęsti prekybą per šį vandens kelią, rašo „Bloomberg“. Tanklaivių eismas per šią šalį faktiškai sustojo po to, kai JAV ir Izraelis savaitgalį pradėjo bombardavimo kampaniją, į kurią Iranas atsakė smūgiais visame regione.

Kinija penktadienį įspėjo savo piliečius kuo greičiau evakuotis iš Irano, motyvuodama gerokai išaugusia saugumo rizika, šaliai susiduriant su JAV smūgių grėsme. „Šiuo metu Irane esantiems Kinijos piliečiams patariama sustiprinti saugumo atsargumo priemones ir kuo greičiau evakuotis“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime socialiniuose tinkluose.

Prekybos ryšius Kinijoje puoselėjantis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragina Pekiną spausti Rusiją nutraukti agresiją Ukrainoje ir priekaištauja dėl 80 mlrd. eurų prekybos deficito tarp Vokietijos ir Kinijos. Tuo pat metu F. Merzas džiaugiasi vizito vaisiais – Pekinas įsipareigojo įsigyti 120 Europos gamintojo „Airbus“ lainerių, kurių bendra vertė siekia apie 16 mlrd. eurų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, būdamas Pekine, paprašė Kinijos vadovų prisidėti prie Rusijos agresijos prieš Ukrainą nutraukimo. Apie tai Vokietijos lyderis pranešė spaudos konferencijoje Kinijos sostinėje po susitikimo su šalies vadovu Xi Jinpingu ir ministru pirmininku Li Qiangu, rašo UNIAN. „Kinijos balsas girdimas pasaulyje. Jos sprendimai turi svorį. Tačiau tai taip pat reiškia atsakomybę.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitikime su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu pasisakė už derybas Ukrainos kare ir vėl susilaikė nuo tiesioginių kaltinimų Rusijai. Kinijos vyriausybės duomenimis, Xi Jinpingas pabrėžė, jog labai svarbu, kad sprendimas būtų pasiektas dialogo keliu. Tačiau visos šalys esą turi būti įtrauktos lygiateisiškai ir turi būti atsižvelgta į jų pagrįstus interesus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį susitikęs su Kinijos prezidentu, Xi Jinpingu Pekine, jam pasakė, kad mato galimybę plėtoti ryšius tarp jų šalių. „Esame dvi iš trijų didžiausių pramoninių valstybių pasaulyje. Tai didelė atsakomybė. Tačiau tai taip pat didelė galimybė“, – F. Merzas sakė Xi Jinpingui. Tuo tarpu Xi Jinpingas svečiui pasakė besitikintis pakelti dvišalius ryšius į naują lygį.

Kinijos prekybos ministerija antradienį ėmėsi veiksmų prieš 40 Japonijos įmonių ir organizacijų, tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad jų ryšiai su kariuomene kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ji įvedė eksporto kontrolę 20 subjektų, tarp kurių – „Mitsubishi“ ir Japonijos kosmoso agentūra, kaltindama juos padedant stiprinti Japonijos karinius pajėgumus.

Pirmadienį Vašingtonas apkaltino Kiniją labai išplėtus savo branduolinį arsenalą ir pakartojo, kad Pekinas atliko slaptus branduolinius bandymus, bei dar kartą pareikalavo, kad Kinija dalyvautų sudarant naują ginklų kontrolės sutartį. Vašingtonas pareiškė, kad šio mėnesio pradžioje pasibaigęs „New START“ – paskutinės sutarties tarp didžiausių branduolinių valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos – galiojimas suteikia galimybę pasiekti geresnį susitarimą, įtraukiant Pekiną.

Įlūžus ant Rusijos Baikalo ežero ledo važiavusiam turistiniam autobusui žuvo aštuoni Kinijos turistai, pranešė pareigūnai. Irkutsko srities, kurioje yra dalis Baikalo ežero, gubernatorius Igoris Kobzevas socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad vienam kinų turistui pavyko ištrūkti iš autobuso, penktadienį kirtusiam užšalusį ežerą.. Jis nurodė, kad tarp žuvusiųjų yra septyni Kinijos turistai ir vairuotojas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo kovo 31 dienos iki balandžio 2-osios lankysis Kinijoje, naujienų agentūrai AFP penktadienį patvirtino Baltųjų rūmų pareigūnas. Vasario 4-ąją respublikonų lyderis pareiškė, kad Vašingtono ir Pekino santykiai yra itin geri. Šis jo komentaras nuskambėjo po to, kai Pekino valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) telefonu kalbėjosi su D. Trumpu.

Kinijoje per Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventę nugriaudėjusį sprogimą fejerverkų parduotuvėje žuvo 12 žmonių, įskaitant penkis vaikus, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Fejerverkų ir petardų leidimas yra giliai įsišaknijusi tradicija Kinijoje per įvairias šventes, ypač per kinų Naujuosius metus Sprogimas įvyko trečiadienio popietę Dzinpu kaime, centrinėje Hubėjaus provincijoje.

Azija švenčia Ugninio arklio Naujuosius metus. Šia proga Kinija surengė milžiniško masto 4 valandų trukmės šou, prie ekranų pritraukusį beveik pusantro milijardo žiūrovų. Koncertas tapo ne tik švente, bet ir Pekino ambicijų vitrina – scenoje savo kovinius talentus demonstravo robotai kovotojai, danguje skraidė tūkstančiai dronų, o astronautai traukė dainas iš kosminės stoties.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo visapusišką karą prieš Ukrainą vis dažniau apibūdina kaip kovą už „suverenitetą“, tačiau tie nedideli teritoriniai laimėjimai, kuriuos Rusija pasiekė nuo 2022 m., nublanksta prieš atsiradusią stulbinamą priklausomybę nuo Kinijos.

Kinijos užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad Europa negali būti stebėtoja, kai kalbama apie Ukrainą, ir kad Pekinas tikisi, jog blokas pateiks planą konfliktui išspręsti.

Pekinas imsis „visų būtinų priemonių“ prieš užsienio šnipinėjimo veiklą, penktadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kai JAV šnipų agentūra paskelbė Kinijos kariškių verbavimo vaizdo įrašą. Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vaizdo įrašas kinų kalba, ketvirtadienį paskelbtas „YouTube“ kanale, regis, buvo skirtas nepatenkintiems karininkams. Jame prašoma informacijos apie Kinijos lyderius ir ginkluotąsias pajėgas.

Kinija ketvirtadienį pavadino Taivano lyderį Lai‘jų Ching-te, kuris duodamas interviu naujienų agentūrai AFP įspėjo, kad Pekinas imsis veiksmų prieš regiono šalis, jei perims savarankiškos salos kontrolę, „karo kurstytoju“. Lai‘jus Ching-te savo pirmame interviu tarptautinei naujienų agentūrai nuo 2024 m. gegužės pradžios, kai pradėjo eiti savo šalies prezidento pareigas, sakė, kad jei Kinija užimtų Taivaną, Pekinas taptų „agresyvesnis“ ir savo ekspansionistines ambicijas nukreiptų ...

Taivano prezidentas Lai Ching-te įspėjo, kad jeigu Pekinas užims demokratinę salą, kitu Kinijos taikiniu taps regiono šalys, ir pabrėžė, kad Taipėjus turi smarkiai sustiprinti savo gynybą. Kalbėdamas su naujienų agentūra AFP, kuriai davė savo pirmą interviu nuo 2024 m. gegužės mėn., kai pradėjo eiti pareigas, Taivano prezidentas sakė esąs įsitikinęs, kad parlamentas patvirtins papildomą 40 mlrd. JAV dolerių biudžetą gynybai, įskaitant ginklų įsigijimą iš Jungtinių Valstijų.

Kinija antradienį pareikalavo, kad Tokijas pirmiausia parodytų konkrečius veiksmus, po to, kai naujai išrinkta Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi pareiškė esanti „atvira įvairiems dialogams“ su Pekinu, faktiškai atmesdama jos pasiūlymus. Tarp šių veiksmų buvo S. Takaichi lapkričio mėnesio komentarų, kad Tokijas galėtų kariniu būdu įsikišti į bet kokį Kinijos puolimą prieš savivaldžią Taivano salą, atsiėmimas.

Pekinas antradienį sakė pareiškęs protestus šalims, pasmerkusioms 20 metų laisvės atėmimo bausmę Honkongo demokratijos rėmėjui magnatui Jimmy Lai, nuteistam pagal nacionalinio saugumo įstatymą. Šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, Didžiąją Britaniją ir Australiją, pasisakė prieš pirmadienį paskelbtą nuosprendį. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pavadino jį neteisingu ir tragišku.

Pekinas pirmadienį perspėjo Tokiją, kad neapgalvoti veiksmai sulauks „ryžtingo atsako“, praėjus dienai po to, kai Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi, kuri laikoma kritiškai nusiteikusia Kinijos atžvilgiu, triuškinančiai laimėjo rinkimus. Kinija ir Japonija įsivėlė į ginčą dėl S. Takaichi lapkritį išsakytų komentarų, kad Tokijas galėtų kariniu būdu įsikišti į bet kokią ataką prieš savivaldų Taivaną.

Kinijos medikai paauglių smegenų struktūroje aptiko specifinių dėsningumų, kurie, kaip paaiškėjo, yra susiję su prokrastinacija suaugus. Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad ši savybė gali būti paveldima, o tai reiškia, kad nuo gimimo žmogus „apdovanojamas“ polinkiu ateityje atidėlioti reikalus be matomų priežasčių ir nepriklausomai nuo pasekmių.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas šalį valdo jau keturioliktus metus, sulaužydamas beveik pusę amžiaus galiojusią praktiką, pagal kurią Kinijos komunistų partijos (KKP) ir valstybės lyderiai valdžioje likdavo ne ilgiau kaip dvi penkerių metų kadencijas. Tikėtina, kad 2027 metais Xi, tapęs galingiausiu Kinijos lyderiu nuo Mao Zedongo laikų, sieks jau ketvirtos kadencijos.

Vašingtonas penktadienį apkaltino Kiniją surengus slaptus branduolinio sprogdinimo bandymus ir rengiantis tolesniems didelės galios bandymams, kurie, jo teigimu, pažeidžia tarptautinį bandymų draudimą.

 Graikijos ir Prancūzijos valdžios institucijos tiria galimus Kinijos šnipinėjimo veiksmus, skelbia „Euronews“. Pranešama, kad kinų taikinyje buvo NATO technologijos, palydoviniai duomenys, karinės paslaptys. Šalys areštavo įtariamus šnipus, abiem atvejais jie įtariami perduodant slaptus karinius duomenis Kinijai.

JAV penktadienį paragino surengti trišales derybas su Rusija ir Kinija, siekiant nustatyti naujus branduolinių ginklų apribojimus.  Šis raginimas nuskambėjo pasibaigus paskutinei branduolinei sutarčiai tarp Vašingtono ir Maskvos. Ketvirtadienį Kinija pareiškė, kad šiuo etapu neprisijungs prie branduolinių derybų. Tuo tarpu Rusija siūlo įtraukti kitas branduolinį ginklą turinčias valstybes, tokias kaip Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija.

Lietuvos ministrei pirmininkei „klaida“ pavadinus sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės steigimo Vilniuje, Kinija penktadienį pareiškė esanti pasirengusi dialogui su Lietuva, praneša „Reuters“. Šią savaitę šalies premjerė Inga Ruginienė sakė, kad Lietuva „šoko prieš traukinį“ siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu ir šalies žiniasklaidai užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.

Kinija penktadienį pareiškė palaikanti Iraną, ginantį savo interesus, ir priešinasi „vienašališkam engimui“ prieš Teherano ir Vašingtono derybas dėl iraniečių branduolinės programos.

Prancūzijos valdžios institucijos ketvirtadienį pateikė kaltinimus keturiems asmenims, įskaitant du Kinijos piliečius, kurie įtariami Pekinui perdavę slaptus karinius duomenis, pranešė Paryžiaus prokuratūra. Keturi asmenys, sulaikyti pietvakariniame Žirondos regione savaitgalį, buvo apkaltinti „informacijos perdavimu užsienio valstybei“, galinčiu pakenkti pagrindiniams nacionaliniams interesams.

Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu netrukus paskambino ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Naujienų agentūros AFP kalbintų analitikų teigimu, tokia skambučių seka yra retas ir reikšmingas reiškinys, Pekinui dedant pastangas pateikti save kaip stabilią pasaulinę galią. AFP apžvelgia, ką reikėtų žinoti apie šiuos lyderių pokalbius.

Kinija ketvirtadienį pareiškė kol kas neprisijungsianti prie derybų dėl branduolinių ginklų, nustojus galioti Naujajai START sutarčiai. Aktyvistai perspėja, kad ketvirtadienį pasibaigus Naujosios START sutarties galiojimui gali kilti naujos ginklavimosi varžybos tarp didžiausių pasaulio branduolinių valstybių ir kad Kinija gali būti paskatinta plėsti savo branduolinių ginklų arsenalą.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas trečiadienį per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė, kad jiedu gali išspręsti dvišalių santykių problemas vadovaudamiesi abipuse pagarba, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.  „Spręsdami problemas vieną po kitos ir nuolat kurdami abipusį pasitikėjimą, galime rasti tinkamą kelią abiem šalims sutarti“, – sakė Xi Jinpingas. Jo žodžius citavo valstybinis transliuotojas CCTV.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono ir Pekino santykiai yra itin geri. Šis komentaras nuskambėjo po to, kai Pekino valstybinė žiniasklaida pranešė, jog Kinijos lyderis Xi Jinpingas trečiadienį telefonu kalbėjosi su D. Trumpu. „Santykiai su Kinija ir mano asmeniniai santykiai su prezidentu Xi yra itin geri, ir mes abu suprantame, kaip svarbu juos tokius išlaikyti“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį per vaizdo pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pasisakė už „nuodugnesnį strateginį koordinavimą“, skelbia Pekino valstybinė žiniasklaida. „Abi pusės turėtų (...) užtikrinti, kad Kinijos ir Rusijos santykiai toliau stabiliai vystytųsi teisinga linkme, pasitelkiant nuodugnesnį strateginį koordinavimą bei aktyvesnį ir veiksmingesnį įsipareigojimą kaip didžiosioms galybėms“, – teigė Xi Jinpingas.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį per vaizdo skambutį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu išgyrė Maskvos ekonominius, politinius ir saugumo ryšius su Pekinu kaip „stabilizuojantį“ veiksnį neramiais laikais visame pasaulyje. „Didėjančių neramumų akivaizdoje Maskvos ir Pekino užsienio politikos aljansas išlieka svarbiu stabilizuojančiu veiksniu“, – vaizdo medžiagoje, kurią parodė Rusijos valstybinė televizija, Xi Jinpingui pareiškė V. Putinas.

Vašingtonui siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos retųjų žemių ir kitų išteklių, JAV ketina sukurti kritinių mineralų atsargas, kurių pradinis finansavimas sieks 12 mlrd. JAV dolerių, pirmadienį patvirtino vienas Baltųjų rūmų pareigūnas. Tikimasi, kad šis projektas, apie kurį pirmą kartą pranešė „Bloomberg“, turėtų pritraukti apie 1,7 mlrd. JAV dolerių privataus kapitalo ir 10 mlrd.

Kinijos teismas pirmadienį pranešė, kad buvusiam teisingumo ministrui skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pripažinęs jį kaltu ėmus kyšius, kurių bendra suma per daugiau nei dešimtmetį siekė beveik 20 mln. JAV dolerių.  64 metų Tang Yijunas buvo Kinijos teisingumo ministras nuo 2020 iki 2023 m. ir per savo karjerą ėjo įvairias kitas pareigas, įskaitant Liaoningo provincijos gubernatoriaus ir Kinijos komunistų partijos vadovo Ningbo mieste.

Pekinas pirmadienį pareiškė, kad Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos laimėtas „Grammy“ apdovanojimas už geriausią garsinę knygą yra prieš Kiniją nukreiptos politinės manipuliacijos forma.

Kinijos aukščiausias diplomatas sekmadienį Pekine susitikęs su Rusijos saugumo vadovu pareiškė, kad dvišaliai santykiai šiais metais gali „pasiekti naujų aukštumų“, teigiama oficialiame vyriausybės pranešime. Pekinas ir Maskva pastaraisiais metais sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė dar labiau suartėjo po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų pradžioje.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai jį suvaržyti yra pasmerkti nesėkmei, praėjus kelioms dienoms po JAV gynybos departamento pareiškimo, kad šiais metais prioritetas bus skiriamas Kinijos suvaržymui išlaikant pagarbius santykius. „Faktai įrodė, kad bet koks bandymas suvaržyti ar blokuoti Kiniją yra pasmerktas žlugti“, – spaudos konferencijoje sakė Kinijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Jiang Binas.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad pastangos jį sulaikyti yra „pasmerktos žlugti“, praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV gynybos departamentas paskelbė, kad šiais metais pirmenybę teiks Kinijos pažabojimui, kartu išlaikydamas pagarbius santykius. „Faktai įrodo, kad bet kokios pastangos sulaikyti ar blokuoti Kiniją yra pasmerktos žlugti“, – brifinge sakė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Jiang Binas.

Kinija įvykdė mirties bausmę 11 žmonių, susijusių su Mianmaro nusikalstamomis gaujomis, įskaitant svarbius telekomunikacijų sukčiavimo operacijų narius, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas, ketvirtadienį susitikę Pekine, pabrėžė būtinybę glaudinti šalių santykius dėl geopolitinių iššūkių spaudimo. K. Starmerio kelionė į Kiniją yra pirmasis britų ministrų pirmininkų vizitas šioje šalyje nuo 2018 metų, o premjeras – tarp virtinės Vakarų lyderių, pastaruoju metu siekiančių suartėjimo su Pekinu, kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas gręžiasi nuo tradicinių sąjungininkų.

Ketvirtadienį Kinijoje įvykdyta mirties bausmė 11 asmenų, susijusių su Mianmaro nusikalstamomis gaujomis, tarp jų – „pagrindiniams nariams“, dalyvavusiems sukčiavimo telekomunikacijų priemonėmis veikloje, pranešė valstybinė žiniasklaida. Mianmaro pasienio teritorijose, kur jokie įstatymai negalioja, klesti sukčiavimo centrai, priklausantys nelegaliai milijardų dolerių vertės pramonei.

Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį atskrido į Pekiną trijų dienų vizito ir planuoja susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, tikėdamasis atkurti gerus santykius po ilgą laiką tvyrojusios įtampos. K. Starmerio kelionė į Kiniją yra pirmasis britų ministrų pirmininkų vizitas šioje šalyje nuo 2018 metų. K. Starmeris, kuris penktadienį taip pat turi apsilankyti Šanchajuje, vėliau trumpam užsuks į Japoniją susitikti su šios šalies ministre pirmininke Sanae Takaichi.