• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo visapusišką karą prieš Ukrainą vis dažniau apibūdina kaip kovą už „suverenitetą“, tačiau tie nedideli teritoriniai laimėjimai, kuriuos Rusija pasiekė nuo 2022 m., nublanksta prieš atsiradusią stulbinamą priklausomybę nuo Kinijos.

GALERIJA (21)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo visapusišką karą prieš Ukrainą vis dažniau apibūdina kaip kovą už „suverenitetą“, tačiau tie nedideli teritoriniai laimėjimai, kuriuos Rusija pasiekė nuo 2022 m., nublanksta prieš atsiradusią stulbinamą priklausomybę nuo Kinijos.

REKLAMA

Nors Kremlius jau kurį laiką vykdė „posūkį į Rytus“, tai niekada nebuvo pristatoma kaip toks skubotas ir visiškas Pekino apsikabinimas, kurio prireikė dėl užsitęsusio konflikto, rašoma „Kyiv Independent“. Tiesa, Vakarų sankcijos paliko Maskvai mažai pasirinkimo, nes spaudimas ekonomikai nuolat augo.

„Rusija iš tiesų yra įtraukiama į asimetrinę partnerystę su Kinija ir jai gali tekti daryti nuolaidų, kurios turės įtakos jos suverenitetui, – leidiniui „Kyiv Independent“ sakė Estijos Tartu mieste esančio Baltijos gynybos koledžo saugumo studijų lektorius Dumitru Minzarari. – Tačiau Putinas situaciją mato ne taip, todėl elgiasi taip, tarsi Rusijos suverenitetui tai nedarytų jokios įtakos.“

REKLAMA
REKLAMA

D. Minzarari teigimu, trumpalaikėje perspektyvoje Rusijos suverenitetui grėsmės nėra, todėl Rusijos strateginio planavimo specialistai tikriausiai tikisi, kad tam tikrose srityse pavyks išvengti visiško politinio priklausomumo nuo Kinijos.

REKLAMA

Rusijos ekonomikos „kinizacija“

Nuo 2022 m. Kinija tapo pagrindine Rusijos prekybos partnere: jai tenka apie 30 % eksporto ir 35 % importo. Prekyba su Europa, kuri kadaise buvo pagrindinė Maskvos eksporto rinka, susitraukė nuo maždaug pusės visos apyvartos iki vos 8 % 2025 m. viduryje. Vienos tarptautinių ekonominių studijų instituto analizė rodo, kad prieš karą Kinijai tekdavo 16 % Rusijos eksporto ir 30 % importo.

REKLAMA
REKLAMA

Varšuvos Rytų studijų centro (OSW) skaičiavimais, iki 2024 m. sausio Kinijos juanis sudarė net 40 % Rusijos prekybos atsiskaitymų (prieš plataus masto invaziją ši dalis nesiekė nė 2 %), o vėliau stabilizavosi ties maždaug trečdaliu.

Kadangi didžioji dalis Maskvai gyvybiškai svarbaus angliavandenilių eksporto dabar skirta Kinijai – ir parduodama su didelėmis nuolaidomis – Pekinas įgyja vis didesnę įtaką Rusijai. Indija taip pat tapo stambia pirkėja, kompensuojančia dalį nuostolių Europoje, tačiau pastaraisiais mėnesiais ji pasirodė esanti pažeidžiama JAV spaudimui bent laikinai atsisakyti rusiškos naftos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kadangi Rusijos ekonomikoje dominuoja žaliavų gavyba ir eksportas, šalis yra priklausoma nuo didesnės vertės prekių importo iš Kinijos. Tai įrodo kiniškų automobilių bumas Maskvos gatvėse. Rusija taip pat priklauso nuo Pekino dėl daugybės gyvybiškai svarbių „dvigubos paskirties prekių“, kurios, galiojant Vakarų sankcijoms, naudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams.

REKLAMA

Sunkumai ir auganti skola

Nors Pekinas kare deklaruoja neutralumą, kiniškų dronų komponentų tiekimas užtikrina nuolatinį Rusijos vykdomą Ukrainos miestų bombardavimą. Be Ukrainos, Pekinas taip pat remia Kremliaus vadinamąjį „šešėlinį karą“, nes abi puses sieja bendras interesas kenkti Vakarams.

Tačiau Kinija negali pakeisti visko, ką Rusija anksčiau importuodavo iš Vakarų. Ypač problemiškas tapo pažangios pramoninės technikos ir specializuotos naftos bei dujų pramonės įrangos trūkumas. Pekinas taip pat riboja sunkiosios ginkluotės tiekimą Maskvai bei smerkia Kremliaus branduolinius grasinimus. Nepaisant deklaruojamos paramos, Kinija toliau apsidraudžia bent formaliai išlaikydama jai daug vertingesnius ekonominius ryšius su Vakarų pasauliu.

REKLAMA

Pasekmės Rusijos ekonomikai tampa vis akivaizdesnės. Rusijos karas prieš Ukrainą vien 2025 m. pareikalavo 13,5 trilijono rublių (apie 132–136 mlrd. EUR), o tai sudaro daugiau nei 6 % šalies BVP. Palyginimui, 2019–2021 m. tam buvo skiriama nuo 3 iki 3,6 trilijono rublių per metus.

Sankcijos ir aukštos palūkanų normos apribojo skolinimosi galimybes, todėl dramatiškai išaugo valstybės skolos aptarnavimo išlaidos. 2024 m. palūkanų normos pasiekė rekordinį 21 % lygį. Gruodžio mėnesį Rusija pirmą kartą pasiskolino Kinijos juaniais, iš viso pritraukdama 20 mlrd. juanių (apie 2,68 mlrd. EUR).

V. Putinas kol kas nerodo noro daryti rimtų nuolaidų, nors Rusijos pajėgos Ukrainoje lėtai stumiasi į priekį milžiniška savo karių gyvybių kaina. Visgi ryškėjantys Rusijos ekonomikos silpnumo ženklai rodo, kad laikas gali būti ne Kremliaus pusėje.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų