Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir Lietuvos socialinių mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto, SHARE Berlin instituto tyrėjas Vytenis Deimantas.
Ar Šeimos paketas bus naudingas?
Kokia jūsų nuomonė? Ar jis apskritai bus naudingas?
A. Bartkus: Ne. Kada konstatuojame problemą, pavyzdžiui, per pirmus aštuonis šių metų mėnesius, lyginant su pirmais aštuoniais praėjusių metų mėnesiais, gimstamumas yra smuktelėjęs 5,3 proc. Suminį gimstamumo rodiklį praėjusiais metais turėjome 1,04. Šiais metais akivaizdžiai jis bus mažesnis negu vienas. Tai tenka griebtis šiaudo ir viskas.
Jeigu pabandytume išskaidyti priemones pagal tai, į ką bandoma apeliuoti ir pataikyti, tai, pavyzdžiui, motinystės išmokomis bandoma pataikyti į ekonominius motyvus. Savotiškai tai yra gana galingas pasiūlymas, nes turime pusantrų metų praktiškai 100 proc. neto algos kompensavimą. Moteriai, kuri susilauks vaiko ir išeis vaiko priežiūros atostogų, tie pinigai turėtų savotiškai padėti.
Žmonės visada didžiausią svorį suteikia einamajam ir artimiausiam laikotarpiui. Tolimą ateitį, tai, kad tas vaikas kainuos, jį reikės išlaikyti ir tada, kai jam bus 20 metų, su juo nuolat turėsi didesnių išlaidų, žmogus nuvertina. Pajamos žmonių, kurie susilauks vaiko, jau nebesidalina iš dviejų, jos dalijasi iš trijų. Žmogus šito dalyko nemato, jis susikoncentruoja į tuos didelius pinigus, kuriuos gaus dabar.
Jeigu pažiūrėtume, kaip ankstesniais laikotarpiais kitoms šalims sekėsi tokiomis priemonėmis paskatinti gimstamumą, pavyzdžiui, Pietų Korėjos suminis gimstamumo rodiklis yra, ko gero, vienas žemiausių pasaulyje, ar net pats žemiausias. Jie yra išbandę šitas priemones ir gaunasi, kad jos neveikia.
Ta akivaizdi finansinė nauda, kurią tu gauni, neatsveria naudingumo nuostolių, kuriuos individas patirs dėl to, kad susilauks papildomo vaiko. Tai pirmiausia, ko gero, susiję su karjera, ateitimi, tuo, kaip žmogus projektuoja ir mato save ateityje. Vargu ar šitas dalykas suveiks, bet tai yra tai, ką galime vadinti griebimusi šiaudo, kai skęstame.
Ar tai yra gerai? Be abejonės, gerai, nes taip elgtųsi kiekvienas. Ar galima tikėtis ir projektuoti milžiniškus rezultatus? Aš manau, ne. Ko gero, priežastys, nulėmusios gimstamumo smukimą, nėra vien piniginės ar materialinės. Tai susiję su mūsų darbo kultūra, siekiu daugiau, efektyviau, našiau – dar didesnis produkcijos kiekis, dar daugiau ir taip toliau.
Jeigu pažiūrėtume istorinių analogijų, karjerizacija ir amerikietiško gyvenimo stiliaus dominavimas virš, galiu pasakyti, japoniško gyvenimo stiliaus. Jeigu paimtume dvi dideles ir skirtingas darbo kultūras, egzistavusias japoniškose „Keiretsu“ ir amerikietiškose korporacijose, kurios yra priešingybės, tai pastarojo modelio dominavimas visame pasaulyje, matyt, ir yra susijęs su tuo, kad jauni žmonės pirmiausia turi įsitvirtinti karjeroje.
Tik tada, kai įsitvirtins karjeroje, panašu, kad žengs tolimesnius žingsnius, susijusius su vaikų susilaukimu. Tai yra racionalus jų elgesys. Mes matome racionalų žmogaus pasirinkimą, kuriam įtakos turi šitos aplinkybės. Aš šito paketo nevertinu nei blogai, nei turiu kažkokių iliuzijų. Tiesiog žvelgiu į jį kaip į priemonių planą, kuriame galima kiekvieną dedamąją atskirai paimti ir surasti geresnių, tikslingesnių ir mažiau tikslingų priemonių.
Kas galėtų išspręsti šią problemą?
Beveik kiekviena valdžia pasiūlo kažką jaunoms šeimoms ar siekdama paskatinti vaikų susilaukimą. Ar, istoriškai žiūrint į Europos valstybes, turėjome tokių pavyzdžių, kada tam tikros priemonės bent laikinai šiek tiek pagerino situaciją?
A. Bartkus: Mes turime klausimą, į kurį, ko gero, nėra iki galo pateikto atsakymo. Maždaug 2007–2008 metais pas mus motinystės išmokų trukmė buvo padvigubinta. Tai buvo padaryta pažeidžiant bet kokias sveikas nuostatas apie tvarų socialinio draudimo sistemos finansų valdymą. Tai buvo viena iš labai didelio „Sodros“ įsiskolinimo priežasčių.
Tos skolos niekur neišgaravo, jos tiesiog buvo perduotos į valstybės skolą. 2018 metais jos buvo perduotos Finansų ministerijai. Visa ta našta užkelta kitoms gyvenimo sritims ant pečių, ji niekur nedingo. Tuo metu, kai buvo žengtas toks finansiškai labai nepagrįstas žingsnis, du kartus padidintos išmokos, neužsitikrinus du kartus didesnių jų finansavimo galimybių, mes iš tiesų išgyvenome kažkokį gimstamumo padidėjimą.
Bet tie, kas detaliau analizuoja demografinius duomenis, sako, kad tai buvo susiję ir su tuo, jog tuo metu buvo išaugęs gimdymo amžiaus moterų skaičius. Dalis jų atidėliojo sprendimą susilaukti vaikų dėl mados – nebuvo taip, kad jos apskritai neketino jų susilaukti, tiesiog vaikų susilaukimo amžius buvo keliamas vėliau.
Taip tiesiog sutapo, kad buvo didesnis srautas ir paraleliai padidintos išmokos. Čia ne tiek priežastinis ryšys, kiek paraleliai įvykę du įvykiai, todėl atrodo, kad tarp jų buvo koreliacija. Pietų Korėja yra išbandžiusi viską. Kai suminis gimstamumo rodiklis pas juos yra, berods, žemiau 0,8, o jeigu jis būtų vienas ir metai iš metų toks išliktų, tai reikštų, kad kiekviena kita karta būtų perpus mažesnė nei ankstesnė.
Čia jau geometrinė savi likvidacija. Žinoma, taip niekada nenutinka ištisai, bet Korėjoje rodiklis yra apie 0,8, o jų kaimynė yra Šiaurės Korėja. O kas jūsų kaimynai? Baltarusija, Rusijos Federacija. Jiems toks gimstamumo rodiklio sumažėjimas yra siaubingas pavojaus varpas, nes tai reiškia, kad tavo egzistencija kaip valstybės, kaip politinės nacijos pakimba ant plauko.
Jie išbandė viską, bet kažkaip nelabai kas veikia. Tai yra mūsų socialinės gyvensenos tendencijos, ypatumai, tikslai, kuriuos keliame sau, gyvenimo stilius, kurį vedame. Gali būti, kad visa tai yra gerokai stipriau už visas egzistuojančias materialines paskatas.
Kas įvyko 2006–2008 metais?
Kaip iš tiesų buvo su tais 2006–2008 metais, kada lyg ir matėme tam tikrą padidėjimą? Ar kolega teisingai sako, kad tai buvo tiesiog sutapimas, nes buvo daugiau gimdančių moterų? Galbūt galėtumėte plačiau paaiškinti šį fenomeną – kas ten įvyko?
V. Deimantas: Svarbu patvirtinti, kad dalis atsakymo į šį klausimą yra susijusi su žmonių grupe, kurią jau minėjo kolega. Tiesiog gausesnė moterų grupė tam tikru momentu gali susilaukti daugiau vaikų. Tai viena paaiškinimo dalis. Bet taip pat svarbu pridėti, kad tas laikotarpis buvo susijęs ir su tam tikru pozityvesniu mąstymu. Išmokos dažniausiai turi vieną efektą – jos gali paskatinti norinčius susilaukti vaikų tai padaryti anksčiau.
Atsiradusios išmokos tuo momentu tikrai gali padėti tiems, kurie jau svarstė, ar verta susilaukti dabar, ar vėliau, ir paskatinti vaikų susilaukti anksčiau. Taigi yra skaitinis momentas, tiesiog didesnė žmonių grupė. Bet taip pat ir pats efektas, kuris dažnai ateina iš finansinių paskatų: jos paskatina greičiau susilaukti vaikų. Nematau, kad tuo metu Lietuvoje būtų buvęs kažkoks išskirtinis variantas.
Panašius atvejus matome ir Ispanijoje bei kitose šalyse, kur įvedamos finansinės paskatos. Taip pat jų panaikinimas dažnai reiškia, kad priėmus tam tikrą finansinį ar politinį sprendimą tas nedidelis greičio efektas, paskatinimas greičiau susilaukti vaikų, pranyksta. Vis dėlto papildomas euras, papildomi 100, 1000 ar 2000 eurų jokiu būdu nepaskatins žmonių, kurie nenori susilaukti vaikų, jų susilaukti.
Kodėl lietuviai nebenori turėti vaikų?
Ne vienas ekspertas sako, kad ne tik pinigai lemia, ar žmogus nori apskritai susilaukti vaikų ir ar nori jų susilaukti artimiausiu metu. Kodėl, pagal šių laikų tendencijas, lietuviai nesusilaukia vaikų arba atideda jų susilaukimą?
V. Deimantas: Puikus klausimas, nes, remdamiesi duomenimis, į jį galėsime atsakyti jau kitais metais. Šiuo metu vykdomas Gimstamumo ir šeimos tyrimas pagaliau pateiks reprezentatyvius, didelės imties, kokybiškus duomenis, kurie leis atsakyti į šiuos klausimus visoje reprodukcinio amžiaus visuomenės dalyje.
Bet pritaikant bendras tendencijas, nemanau, kad Lietuva nuo jų labai smarkiai skiriasi. Yra tam tikrų aspektų, kurie dažnai motyvuoja žmones susilaukti arba nesusilaukti vaikų. Pirma – jau minėtas vertybinis pasikeitimas. Žmonės dabar labiau vertina savo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai dažnai susiję su išsilavinimu, tam tikru laiko praleidimu jau turint darbą, perspektyvų užsitikrinimu.
Antras momentas – partnerysčių formavimas. Žmonės šiais laikais vėliau susiranda antrą pusę, vėliau tuokiasi. Lietuvoje, remiantis gana nesenais, 2021 metų ir šiek tiek ankstesniais, duomenimis, žinome, kad santuoka vis dar yra svarbi dedamoji formuojant platesnę šeimą, norint susilaukti vaikų. Kai tai atidedama, vadinasi, ir vaikų susilaukiama vėliau.
Kiti papildomi dalykai, ypač tarp jaunų žmonių, yra nerimą keliantys darbo santykiai, taip pat būsto prieinamumas. Tačiau šių paaiškinimų intensyvumas po truputį mažėja. Ir galbūt paskutinis momentas, dažnai matomas Šiaurės šalyse, Skandinavijoje, yra tas, kad tam tikri makroelementai taip pat sąlygoja žmonių norą arba nenorą susilaukti vaikų. Tai gali būti terorizmo galimybė ar rizika, klimato pokyčiai ar net karas, kurį Europoje matome jau nuo 2022 metų.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
