Ekonomistai norintiems didesnės pensijos ragina kaupti papildomai ir taupyti. Tačiau tuo pačiu metu ekspertai priduria, kad šiuo metu kaupiantys antroje pensijų pakopoje gali tikėtis vos keliais procentais didesnės pensijos.
Lietuvių lūkesčiai smarkiai viršija realybę. Daugiau nei pusė šalies gyventojų norėtų didesnės nei 900 eurų pensijos. Kai šiuo metu vidutinė mokama pensija beveik perpus mažesnė.
„Pirmiausia žmonės lygina būsimą pensiją su savo buvusiu atlyginimu iki pensijos“, – sako Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje siekia kiek daugiau nei 500 eurų. Tai reiškia, kad gyventojų lūkestis yra 40–50 procentų didesnė pensija.
„Iš tiesų, tokią sumą yra neįmanoma gauti, nebent žmonės sutiktų mokėti 6–7 procentais aukštesnį socialinių įmokų tarifą. Tai reiškia, kad ne jie sutiktų mokėti, o jie užkrautų šią naštą dabar dirbantiems asmenims“, – teigia VU Ekonomikos fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Tyrimo duomenimis, kas penktas gyventojas norėtų 600–800 eurų siekiančios pensijos. Trečdalis – iki tūkstančio eurų pensijos. O likusieji išėję į pensiją tikisi ir daugiau nei tūkstančio eurų.
Štai, ką apie tai sako gyventojai:
„Na, tai kas čia yra? Čia nieko, Lietuvoje skursta tie pensinio amžiaus žmonės.“
„Mano mama tiek pat gauna. Tai kažkaip gyvena. Bet tai nėra oru, mano galva.“
„Tai man 750 eurų užtektų. Oriai.“
„Na, aš galvoju, kad kokie 700 eurų. Bet čia labai individualu.“
„Na, tūkstantis turėtų būti mažiausiai. Aš greit į pensiją išeisiu, po 7 metų turbūt.“
„Na, koks tūkstantis.“
„Na, 1000–1200 tikrai turėtų būti. Su tokiu pragyvenimu, su tokiomis maisto kainomis.“
„Ori pensija, na, tai kažkas apie tūkstantį turbūt ir aš taip galvočiau.“
Ekonomistai pabrėžia, kad šiai dienai į pensiją išeinantys ir niekur papildomai nekaupiantys gyventojai gali tikėtis 45 procentus nuo jų vidutinio atlyginimo siekiančios pensijos.
Tai reiškia, kad jei uždirbate vidutiniškai 1200 eurų ir niekur papildomai nekaupiate – gali tikėtis vos kiek didesnės nei 500 eurų pensijos.
„Žmogaus gaunamą pensiją iš „Sodros“, ją padalinus iš to meto vidutinio atlyginimo, taip ir gaunasi, jūsų minėti, 45-47 procentai“, – aiškina T. Gudaitis.
Tačiau, pasak ekonomistų, pernelyg nepasikeistų pensija ir kaupiantiems antroje pakopoje. Mat, iš valstybės pensinio amžiaus sulaukęs žmogus gaus 45 procentus pensijos nuo savo vidutinio atlyginimo.
„Gerai, sakykime 45 procentai. Jeigu tu dalyvauji antroje pakopoje, tai tu gali tikėtis 47 procentų. Nedalyvausi – 44 procentai. Labai nedidelis svyravimas“, – sako A. Bartkus.
Todėl ekonomistai tikina, kad antra pakopa apsimoka tik gaunantiems aukštas pajamas. Šiuo metu antroje pensijų pakopoje kaupia maždaug kas ketvirtas lietuvis.
Ekonomistas Bartkus sako, kad situaciją keistųsi, jeigu valstybė skirtų ne 45 procentus, o 50 procentų pensijos nuo vidutinio tuometinio gyventojo atlyginimo, o tą galima būtų pasiekti tik jei šalyje būtų daugiau jaunų dirbančių žmonių.
„Vienas vienintelis yra kelias. Jeigu jūs tikrai norite didesnių pensijų, tai turime susirūpinti užimtumu. Tam kad užimtumo lygis ūktelėtų ir reikšmingai ūktelėtų“, – kalba A. Bartkus.
Vis dėlto, pasak ekonomistų, tikėtina, kad papildomai kaupiantys lietuviai, kuriems pensija nusimato po 30-40 metų, gali tikėtis ir 70 procentų vidutinio savo atlyginimo.
„Tai jeigu mes visą laiką kaupiame antroje pensijų pakopoje ir dar šiek tiek kaupiame trečioje: arba iš savo kišenės, arba kartu su darbdaviu. Ir dar skiriama 10 procentų savo pajamų kartu sudėjus galutiniame variante“, – teigia T. Gudaitis.
Panašiai elgiasi ir Skandinavai. Skandinavai į pensijų fondą skiria 10 procentų nuo pajamų. Tad ten gyventojai, pasak Gudaičio, gali tikėtis net 20-čia procentų didesnės pensijos nei vidutinis atlyginimas šalyje.
„Pirmiausia, jie kaupia per visą savo darbingą laikotarpį. Ir kartu su darbdaviu jie kaupia ženkliai didesnėmis sumomis. Priklauso nuo susitarimo. Kartais darbdaviai prisideda ir po keletą, kai kur ir keliolika procentų“, – aiškina T. Gudaitis.
Privalomas kaupimas pensijai galioja beveik pusėje Europos. Lietuva yra pasirinkusi kitą kelią. Gyventojai įtraukiami automatiškai, tačiau galintys per keletą mėnesių pasirinkti kaupti ar atsisakyti.
