Apie tai, naujienų portalotv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Orion securities“ investavimo vadovas ekonomistas Marius Dubnikovas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
Kiek brangs šildymas?
Šilumininkai sako, kad dabar biokurą tenka pirkti 60 proc. brangiau nei praėjusiais metais. Dabar jo kaina siekia apie 26 eurus už megavatvalandę, o praėjusiais metais buvo apie 16–18 eurų. Kas tai lemia, ką tai parodo ir kokių kainų galime tikėtis artėjantį rudenį bei žiemą?
A. Bartkus: Iš tiesų, jeigu pasižiūrėtume į skiedras, biokuro biržoje jos pabrango maždaug 60 proc., o granulių kaina išaugo net apie du kartus. Galbūt tai yra normalu, nes, pažvelgus į medienos apdirbimo ir miškų kirtimo statistiką visos Europos mastu, matyti, kad miškų kirtimo apimtys šiek tiek sumažėjo, o medienos pramonės plėtra stabilizavosi.
Natūralu, kad granulėms, kurios gaminamos iš pjuvenų, žaliavos bus mažiau. Dėl to toks žaliavos kainos prieaugis neturėtų stebinti. To nereikia sieti nei su Iranu, nei su JAV, nei su dujų rinka – tai neturi nieko bendro su šiais dalykais.
Kitas veiksnys, turėjęs įtakos, yra tai, kad dalyje Europos Sąjungos šalių dėl vis dar ydingos ES politikos į biokurą žiūrima kaip į atsinaujinantį energijos išteklių. Jį jau seniai reikėtų išbraukti iš tokių išteklių sąrašo, nes, nors jis ir atsinaujina, tai vyksta labai lėtai. Be to, jo deginimas susijęs su labai didele tarša.
Jeigu norime judėti žaliosios transformacijos link, biokuras neturi būti laikomas gėriu. Tai savotiškas artefaktas iš praeities, iš akmens amžiaus. Europos Sąjunga, matyt, dėl biurokratinės inercijos vis dar subsidijuoja dalį tokių šilumos katilų.
Didesnis biokurą naudojančių šilumos katilų skaičius reiškia didesnę konkurenciją dėl žaliavos. Natūralu, kad dėl 60 proc. pabrangusių skiedrų šildymas rudenį gali brangti apie 20–25 proc.
Blaiviai vertinant per ekonominę prizmę, tai, kas įvyko, neturėtų labai stebinti. Nebent galėtume savęs paklausti, kodėl Lietuvos valstybė taip kvailai atsisėdo ant biokuro, visų šitų malkų, adatos. To daryti nereikėjo.
Jeigu žvelgiame į ateitį, matome, kad Europa miškus suvokia kaip ekosistemas užtikrinantį darinį. Tai yra žaliasis Europos, ne tik Lietuvos, skydas. Lietuvoje į mišką kartais žiūrima taip: nupjauk ir pagamink baldus „IKEA“. Europai tai yra žaliasis skydas.
Pagalvokime, kaip Šarlis de Golis, jeigu būtų gyvas šiandien, vertintų miškus. Jis juos laikytų Prancūzijos nacionaliniu turtu, kurį deginti vien tam, kad pagamintume energiją, būtų labai menkas tikslas.
Miškų urėdijos, žvelgdamos į medieną vien per grynojo pelno prizmę, ko gero, nebeatliepia savo pagrindinės paskirties. Jų paskirtis yra užtikrinti ekosistemų tvarumą ir darną tarp žmogaus poreikių bei gamtos, nes gamta žmogui taip pat suteikia rekreacinę ir sveikatos vertę. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių miškus reikėtų tausoti.
Mes ant jų pastatėme savo šildymą. 2024 metais apie 73–74 proc. šilumos energijos Lietuvoje buvo pagaminta iš malkų ir skiedrų. Su jų deginimu taip pat susijusi tarša. Tai reiškia, kad turime nediversifikuotą energetiką.
Lietuvos problema visada tokia pati: nulipusi nuo Rusijos Federacijos dujų adatos, ji atsisėdo ant baltarusiškų malkų adatos. Idėja buvo tokia, kad vešimės pigią medieną iš Baltarusijos, deginsime ją čia ir turėsime pigią šilumos energiją.
Realybė buvo kitokia. 2022 metų vasarį Baltarusija suteikė savo teritoriją Ukrainai užpulti – puolimas vyko ir iš Gomelio srities. Su baltarusiškomis malkomis teko atsisveikinti. Tai buvo vienas iš tokių šokų.
Jeigu ir toliau liksime pasikabinę ant malkų ir pasimovę ant skiedrų, mūsų niekas neišgelbės. Kitaip tariant, ateityje bus dar blogiau. Kuo greičiau mesime šį narkotiką, tuo būsime sveikesni.
Ką reiktų daryti kitaip?
Ką tuomet turėtume daryti kitaip?
A. Bartkus: Ko gero, reikėtų restruktūrizuoti visą Lietuvos energetiką ir biokuro nebelaikyti net rezerviniu šaltiniu. Rezervu turėtų likti dujos. Jas galime gauti per suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Tai gali būti JAV arba Norvegijos dujos. Šios dvi šalys mums yra politiškai priimtinos ir gali tiekti dujas.
Dujų deginimas susijęs su kelis kartus mažesne tarša, o kietųjų dalelių taršos ten iš viso nėra. Dabartines malkas ir skiedras reikėtų keisti tvariomis alternatyvomis, kurių yra visas arsenalas. Pavyzdžiui, pramonėje turime daug neišnaudotos likutinės energijos. Įvairūs duomenų centrai sugeneruoja labai daug šilumos, kuri tiesiog išleidžiama į orą.
Ją reikėtų surinkti ir panaudoti, pavyzdžiui, pastatams šildyti. Visos tvarios alternatyvos, kurios diegiamos Europoje, turėtų būti diegiamos ir pas mus. Malkų deginimas – tai pirmykščio žmogaus energijos gamyba. Nukoviau bizoną, Lietuvoje – stumbrą, susikūriau laužą, išsikepiau maistą, pavalgiau ir nuėjau miegoti.
Kaip vertinate prognozę, kad artėjantį šildymo sezoną kainos galėtų augti 20–25 proc.? Kaip vertinate Algirdo teiginius, kad reikėtų diversifikuoti visą šildymo sistemą?
M. Dubnikovas: Su daugeliu gerbiamo Algirdo teiginių galiu sutikti. Sezonas iš tiesų bus brangesnis. Tai jau akivaizdu, nes šiandien, rytoj ir poryt perkama energija, skirta kitam šildymo sezonui, o ji perkama brangiai.
Skiedrų, vadinamųjų „čipsų“, ir apskritai biokuro brangimas, mano nuomone, lems 20–30 proc. didesnes kainas. Dar nežinome, kokius viražus pasaulinėse rinkose matysime artėjant šildymo sezonui ir lapkričiui. Bendrai paėmus, šildymo sezonas galėtų būti iki trečdalio brangesnis.
Ką daryti? Pritarčiau, kad deginimo procesas – ar tai būtų dujos, ar malkos – nėra tas procesas, kurį turėtume naudoti XXI amžiuje. Turime toliau judėti žaliojo kurso link. Atsinaujinantys energijos šaltiniai turi būti diegiami, ypač daugiabučiuose.
Kita vis dar aktuali tema – renovacija. Važiuojant per miestus ir pasižiūrėjus į kairę bei dešinę, matyti šimtai, o gal ir tūkstančiai nerenovuotų namų. Tai reiškia, kad ne tik šildomės brangiai, bet ir iššvaistome daugybę energijos.
Jeigu energiją švaistome, kyla klausimas, kiek apskritai galime sutaupyti. Pirmiausia reikėtų, grubiai tariant, užsikamšyti langus, o vėliau rinktis taupesnius arba mažiau taršius energijos šaltinius. Tai, be abejo, sunkiai suderinama su deginimo procesu.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
