Vis tik Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad Lietuvai greičiau gresia ne ekonomikos sąstingis ar masiniai atleidimai, o nauja kaštų nulemtos infliacijos banga. O tai, pasak ekonomisto, gali sumažinti perkamąją galią.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas Algirdas Bartkus ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Gedas Špakauskas.
Kalbant apie tą rudens scenarijų, gąsdinimų, jeigu galima taip pasakyti, ar ne gąsdinimų buvo nemažai. Buvo sakyta, kad gyventojams reikės susiveržti diržus. Ar reikės susiveržti diržus, ar vis tik įžvelgiate galbūt nuosaikesnį scenarijų?
A. Bartkus. Žinoma, kad įžvelgiu nuosaikesnį scenarijų. Kai dalis kitų kolegų ekonomistų amžinai kalba apie diržų susiveržimą arba sugalvoja kokias nors ekonomines pagirias, nesąmones, tai jūs vis išgirstate – susiveržkite diržus ir taip toliau.
Reiškia, gyvenimas, žiūrint ekonomisto akimis, yra labai nuobodus, ateityje nieko ypatingo nelaukia. Na, tai tada pakalbėkime apie kokį nors diržų susiveržimą. Ne.
Iš esmės tai, ką turėsime, greičiausiai, bus tai, ko dabar, panašu, nelabai jau ir pavyks išvengti, – kaštų nulemta infliacija iš kaštų pusės. Reiškia, dėl augančių logistikos sąnaudų, augančių būtent ir trąšų kainų.
Aš lygiai taip pat pasižiūrėjau, kol kolega kalbėjo, pasakojo apie žemės ūkio sektorių. Iš tiesų Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, trąšos yra pabrangusios 8–9 proc. Europoje, tarp kitko, jos irgi pabrangusios 6–7 proc. intervalu. Lietuvoje – 8–9 proc. Normalu, pas mus tie šokai visada būna šiek tiek didesni negu Europoje.
Tai, ką matome, – tiesiog aukštesnį kainų lygį. Na, atitinkamai iš viso to gausis ir aukštesnis nominaliųjų pajamų lygis. Nes tam, kad kristų užimtumas, tam, kad jau iš tiesų reikėtų veržtis diržus, turi prasidėti kažkoks ekonomikos sąstingis.
Šitas dalykas nekvepia sąstingiu. Tai kvepia paprasčiausiai didesniais įkainiais ir sukaupto turto, sukaupto piniginio turto nuvertėjimu. Tai reiškia, kad tų piniginių lėšų, kurias esate sukaupę ir už kurias galvojate kažką įsigyti, perkamoji galia kažkiek smuktels.
Kai žmonės pamatys ir savo kailiu pajus, kad iš tiesų viskas labai stipriai brangsta, ką jie padarys? Jie nubėgs į parduotuves ir patys pradės viską pirkti iš anksto, kol dar nepabrango. Tokiu būdu patys šiek tiek prisidės prie infliacijos skatinimo.
Tai va, ta infliacijos problema, ko gero, yra neišvengiama. Dar iki tol, kol liepos 7-ąją vėl neprasidėjo tas naujas Hormūzo džiazas, kol jie ten nepradėjo groti, aš galvojau – čia viskas tuoj nurusens, infliacijos rodmenys darysis mažesni, mažesni, mažesni.
O dabar panašu, kad ne. Su šitais žmonėmis reikėjo būti atsargiems. Tai va, žinokite, nepasitikėkite nė vienu iš jų ir laikykitės nuo jų per tokį, sakykime, pagarbų atstumą.
O jeigu paimtume mūsų pačių padėtį darbo rinkoje, mes turime vieną didžiausių užimtumų, bendrai paėmus, per visą istoriją. Tai reiškia, kad pirmąjį ketvirtį pas mus buvo 1,46 mln. dirbančių asmenų.
Perkamoji galia šiuo metu irgi yra pati didžiausia per visą Lietuvos istoriją, kokią esame turėję. Tai reiškia, kad netgi jeigu būtų kažkokia krizė, žinokite, mes nesmuktume iki kokio nors 2012 metų lygio, neįvyktų kažkokios katastrofiškos korekcijos, žinokite, gyvenimas smarkiai nesuprastėtų.
Tai, apie ką ką tik kalbėjo kolega, galiu irgi šiek tiek papildyti – išplėsti jo mintį dėl imigrantų ir jų įdarbinimo galimybių žemės ūkio sektoriuje.
Jis yra šiek tiek kitoniškas, nes žemės ūkyje, kaip ir minėjau, su kombainais ir panašiai dirbantys asmenys atlieka sezoninius darbus. Tu gali atsivežti imigrantų tada, kai gali jiems garantuoti užimtumą ne tik sezono metu, bet, pavyzdžiui, visus metus.
Pavyzdžiui, Andalūzijoje yra tokia šiltnamių jūra, kur auginami visi pomidorai, agurkai ir baklažanai Europai, kad Europa ištisus metus turėtų pomidorų ant stalo. Tai ten tie imigrantai dirba, žinokite, ištisus metus. Jie iš tų šiltnamių, man atrodo, net neišlenda – iš viso to celofano ir tų plėvelių. Jie ten būna visus metus.
Pas mus žemės ūkio problema yra tokia, kad jis labai sezoniškas – labai daug darbo reikia vasarą. Paskui, žinoma, yra tam tikrų darbų, kuriuos reikia atlikti visus metus, bet tai yra problema, kitaip tariant.
Ir čia jau reikia kažkaip, aš nežinau, galbūt kažkokio veiklos robotizavimo. Jis, matyt, ateityje padės Europai ir lygiai taip pat mums spręsti šitas problemas, nes su tuo susiduria ne tik mūsiškiai.
Žinokite, aš, pavyzdžiui, labai daug žiūriu vokiškos televizijos, ten būna visokių laidų. Aš mėgstu žiūrėti apie gamybą, taip pat apie žemės ūkį ir taip toliau.
Tai, apie ką kalbėjau, žinokite, vokiečių ūkininkai papasakotų lygiai tą patį. Jie gal ne taip aštriai su tuo susiduria negu mes, bet irgi, žinokite, susiduria. Ir dabar darbo jėgos problema yra labai labai didelė ir labai rimta.
Kitas dalykas – pasižiūrėkime patys į savo situaciją. Jau kokius, aš nežinau, septynerius ar aštuonerius metus nedarbo lygis Lietuvoje iš esmės svyruoja tarp 6,5 ir šiek tiek daugiau nei 7 proc. Tokiame koridoriuje jis juda, juda, juda, juda.
Mes turime gana didelį nedarbą, nepaisant gana gerų ekonomikos rodiklių. Dabar pasižiūrėkime, kur yra tas nedarbas. Labai didelė jo dalis yra sukoncentruota mūsų regionuose.
Kaip padaryti, kad tie regionuose esantys ir darbo neturintys asmenys nebūtų bedarbiai, o susirastų užimtumą kad ir žemės ūkio sektoriuje arba dar kažkur netoliese? Tai čia jau yra užduotis visoms darbo rinkos tarnyboms ir panašiai.
Buvusi ministrė tarsi siūlė tam tikrų pakeitimų. Nuo liepos nedarbo išmokos dydį lems ir buvusio atlyginimo dydis. Na, tai vėlgi diskutuotinas klausimas, bet...
Labai norėčiau dar diskutuoti, tačiau, gerbiami pašnekovai, ačiū jums už išsakytas idėjas ir pastebėjimus. Mūsų laikas baigėsi, tad ačiū jums dar sykį.
Antrąjį pusmetį laukiama sulėtėjimo
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Tačiau antrąjį metų pusmetį šalies ekonomikos augimas turėtų sulėtėti.
„Neabejotinai antrasis pusmetis bus daug kuklesnis – tiek žiūrint į vartojimą, nes impulsas vartojimui buvo vienkartinis, matome padidėjusią infliaciją taip pat vieną didžiausių ES, ir tai irgi šiek tiek mažins gyventojų perkamosios galios augimą“, – pabrėžė ekonomistas.
„Labiausiai reikėtų nerimauti dėl eksportuojančių sektorių, nors iki šiol jie nustebino savo atsparumu, bet žiūrint į eksporto užsakymų lygį, į pramonės pasitikėjimo rodiklį, į būklę pagrindinėse eksporto rinkose, didėjančią konkurenciją iš Kinijos, turbūt nereikėtų tikėtis, kad toks spartus pramonės ir eksporto augimas tęsis ir antrą šių metų pusmetį“, – pridūrė N. Mačiulis.
Pasak jo, kol kas galima pasidžiaugti sparčiu ekonomikos augimu, tačiau reikia pasiruošti sudėtingesniems laikams ateityje.
„Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad šiais metais BVP augs 3,3 proc. ir sako, kad atsižvelgiant į pirmojo ir antrojo ketvirčio rezultatus, kol kas prognozė atrodo taikliai.
„Ateinantys ketvirčiai, matyt, pasižymės irgi tais pačiais pagrindiniais varikliais, vidaus paklausa bus itin svarbi šių metų visos plėtros dedamoji“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, nesibaigiant konfliktui Artimuosiuose Rytuose išlieka rizikų dėl infliacijos paspartėjimo rudenį, o tai galėtų „apkarpyti ekonomikos rezultatą“, tačiau kol kas infliacija dar nėra taip stipriai įsišaknijusi.
Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, augo 3,8 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) ir siekė 22,7 mlrd. eurų (to meto kainomis). Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos metinis augimas siekė 4,1 procento.
Tuo metu antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, šalies ekonomika augo 1,7 procento.
