marius dubnikovas

Penkios partijos (Liaudies partija, LVŽS, Taikos koalicija ir „Nemuno Aušra“) prieš šiuos rinkimus siūlo nacionalizuoti viešai išplatintą valstybės valdomos bendrovės „Ignitis grupė“ akcijų emisiją. Bendrovės ketvirtadaliu akcijų jau ketverius metus prekiaujama biržoje. Likusi 75 proc. akcijų dalis priklauso valstybei, kuri visiškai kontroliuoja bendrovę. Smulkieji akcininkai savo pastabomis ir analizėmis stebi, kad valdymas vyktų skaidriai ir efektyviai.

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad Lietuva kontrabandininkams patogi ne tik dėl vietinio nelegalių cigarečių suvartojimo, bet ir dėl galimybės jas išvežti į Vakarų Europą. Visgi, anot jo, vietinė rinka kontrabandininkams lieka patraukli ir augant akcizams jos patrauklumas tik augs. „Lietuva, kuri yra pasienio ruože su Europos Sąjunga (ES) tikrai yra saldus taikinys.

Europoje yra praktika kotiruoti energijos tiekimo ir gamybos bendroves. Yra ne viena bendrovė, kuri yra kontroliuojama valstybės, tačiau dalis jos akcijų laisvai cirkuliuoja biržoje. Lygiai taip pat yra ir Lietuvoje, kai biržoje turime keturias energetines kompanijas „Ignitis grupė“, „KN Energies“, „Amber Grid“ ir „Litgrid“. Kiek akcijų leisti laisvai cirkuliuoti rinkoje yra skirtingi pasirinkimai tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje.

Dėl valstybės įmonių valdymo diskutuojama praktiškai visose demokratinėse šalyse ir stengiamasi balansuoti tarp visiškos valstybės kontrolės bei dalinio įmonių valdymo, kai akcijos valdomos valstybės ir privačių investuotojų.

Nuo sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros smulkusis verslas nukentėjo labiau nei stambesnis, teigė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. „Poveikis didžiausias buvo smulkiems verslams, kurie prioritetų didelės įtakos šalies ekonomikai neturi. Jiems teko tikrai gerokai palaukti“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Dubnikovas.

Lietuvos energetinė nepriklausomybė – it rakštis Kremliui. Rusų propagandistai nenuilsdami deda į šuns dienas mūsų šalies sprendimus atsisakyti rusiškos energijos. Pastaruoju metu taikinyje būsimas atsijungimas nuo vadinamojo BRELL žiedo – vienos elektros tiekimo sistemos, kurioje yra Baltijos šalys, Rusija ir Baltarusija, o pagrindiniai valdymo pultai Maskvoje.

Esame keistame laikotarpyje, kai ateinantys rinkimai verčia politikus elgtis neprognozuojamai. Aplinką krečia „čekučiai“, niekas nežino, kas kitas. Krito keli ministrai, o visuomenė reikalauja gynybos finansavimo, nes jaučia poreikį. Verslas siūlo didinti pelno mokesčius ir tvarų finansavimą ateityje didinant vienu procentu pridėtinės vertės mokesčius. Tačiau politikai suka keistu keliu. Visų pirma, neadekvati mokesčių reforma, kuri žlugo, bandoma grąžinti ne paketu bet dalimis.

Žiniasklaidos tyrimų kompanija Mediaskopas atliko trijų metų straipsnių, kurie buvo parašyti Rusijoje, apie tai, kaip Lietuva ketina atsijungti iš dar sovietinio elektros tinklo ir prisijungti prie Europos. Per tris metus buvo parašyti daugiau nei 3 tūkst. straipsnių apie tai, kaip Lietuva neva skursta ir kokius kvailus sprendimus priima, nors pagal perkamąją galią, tenkančią vidutiniam gyventojui, lenkia tokias šalis, kaip Estija, Lenkija ar Ispanija ir tą pačią Rusiją.

Kartais atrodo, kad Lietuvoje dėl svarbių dalykų tenka kalbėti su siena. Ta siena yra Vyriausybė ir Finansų ministerija. Lietuvos verslo konfederacija, kartu su partneriais iškėlė tikslą – krašto gynybos finansavimui skirti 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasiekti 3 proc., reikia apie 400 mln. eurų. Toliau turime diskutuoti, kaip ir kada. Pasiūlymas dėl 3 proc. labai paprastai pasiekiamas: reikia 1 proc. padidinti pelno mokestį verslui ir 1 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjo diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviams ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad Baltarusijos sprendimas įvesti sankcijas importui iš Lietuvos mūsų šaliai įtakos neturės, nes prekybiniai ir verslo santykiai su A. Lukašenkos režimu yra praktiškai nutraukti. „Iš esmės Lietuvai tai neturės jokio įtakos dėl to, kad prekybiniai ir verslo santykiai su šia režimo šalimi yra praktiškai nutraukti. Bendrai ekonomikai įtakos neturės, sektoriams irgi neturės.

Pasileido laiko matuoklė, kai per kelis metus turėsime uždaryti kailinių gyvūnų verslą. Tai reiškia, kad fermos, kurios buvo kurtos dešimtmečiais, turės užsidaryti. Žmonės, kurie jose dirba, bus atleisti, o gyvūnai sunaikinti kartu veisliniu genofondu, kuris buvo kruopščiai kuriamas. Be visų šių problemų ir reikalaujamų kompensacijų dar reikės nugriauti ir perdirbti fermas, kurios niekam kitam negali būti panaudotos.

Finansų ministerijai pristačius 2025–2027 m. alkoholio ir tabako akcizų plano projektą, Eltos kalbinti ekonomistai jį ir bendrą Lietuvos akcizų politiką vertina skirtingai. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad akcizų politika efektyvi, bet gali paskatinti stipresnių gėrimų ir tradicinių tabako produktų vartojimą, o „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl sumažėjusios gyventojų perkamosios galios akcizų tarifų kėlimą reiktų pristabdyti.

Lietuva iki 2050 m. siekia naudoti 100 proc. atsinaujinančiąją energiją, o šalies prioritetas – mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių. Kai šalis agresorė pradėjo karą Ukrainoje, susidurta su energetikos krize ir ES šalių šantažu. Tad tapo akivaizdu, kad būtina plėsti Lietuvos nuosavą elektros energijos infrastruktūrą ir skirti dėmesio žaliųjų degalų gamybai.

Per vieną dieną – du milijonai eurų pelno. Tiek dabar Lietuvoje per dieną uždirba komerciniai bankai, kurių pelnas toliau auga didžiuliais tempais – per metus jis padvigubėjo. Komerciniai bankai žeriasi rekordinius pelnus Per devynis praėjusių metų mėnesius komerciniai bankai uždirbo du kartus daugiau nei tuo pačiu metu užpernai – virš 700 milijonų eurų.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, o jei sumažės palūkanos, tai šeimos sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl PVM lengvatos panaikinimo teks daugiau mokėti ne tik už maistą kavinėse, brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, jei sumažės palūkanos, tai šeimoms sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl augančių akcizų brangs dyzelinas ir alkoholis bei tabakas. O daugiau mokėti teks ne tik už maistą kavinėse – dėl PVM lengvatos panaikinimo brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Lietuvoje užfiksuotas rekordinis maisto ir paslaugų kainų kritimas. Prekių ir paslaugų kainos gruodį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai 0,6 procento, valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Pasak ekonomistų, paskutinį kartą taip sparčiai kainos krito maždaug prieš dešimtmetį. Tai lėmė ne tik pigesni energiniai ištekliai, bet ir gruodį užvirusi kova tarp prekybininkų. Valstybės duomenų agentūra turi gyventojams gerų žinių: užfiksavo mėnesinę defliaciją.

Nors Lietuvai ir Baltijos šalims Rusijos grėsmė tik auga, Vyriausybės biudžete labiausiai auga socialinės išmokos. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad biudžetas rinkiminis, tad ir Vyriausybė reaguoja į žmonių norus. O tai rodo, kad lietuviai nesupranta karinės grėsmės ir visuomenė yra gerokai palepinta.  Besibaigiant metams naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Defliaciją gruodį galima laikyti signalu, kad kitais metais Lietuvoje žmonės gyvens geriau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas. Pasak jo, kitąmet infliacija turėtų išsilaikyti panaši, kaip ir gruodį.  „Labai gera įžanga į kitus metus, nes kitais metais, labai tikėtina, turėsime kažką panašaus ir tai reiškia, kad žmonių pajamos leis gyventi sočiau, turtingiau“, – BNS teigė M. Dubnikovas.

Per metus Lietuvoje padvigubėjo milijardierių – buvo trys, o dabar jau šeši. O vienam milijardieriui naujokui augintis turtų nesutrukdė ir garsiausia politinės korupcijos byla. Šimtais milijonų eurų, kol vyko teismo procesai, praturtėjo nuteisto koncerno „MG grupė“ savininkas Darius Mockus.  Nuo 350 mln. iki milijardo eurų, beveik triskart – tiek išaugo verslininko Dariaus Mockaus turto vertė nuo 2016-ųjų, kai kilo „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalas.

Infliacija Lietuvoje jau nebėra problema – taip tikina ekonomistai, vertindami spalio rodiklius. Per mėnesį kainos augo tik keliomis dešimtosiomis procento. Tačiau kainų lygis išlieka labai aukštas. Dalis ekonomistų tvirtina, kad jos dar turi erdvės mažėti, nes pinga žaliavos, visgi gamintojai ginasi, kad kainų negali mažinti, nes turi kelti darbuotojams atlyginimus.

Politikai ir ekspertai unisonu kalba – Lietuvos kelių būklė tragiška. Bet vienybė baigiasi, kai pasisuka kalba apie pinigus. Premjerė sako, kad papildomai gali ištraukti tik kelias dešimtis milijonų, tačiau keliams būtina jau dabar skirti šimtus milijonų. Kitu atveju, ekonomisto teigimu, suma išaugs iki miljardinės ir taps nepakeliama valstybei. „Rimtų iššūkių Lietuvos ateičiai jau dabar kelia prastėjanti kelių būklė.

Šiuo metu pasaulio ir Lietuvos ekonomika susiduria su keletu iššūkių, kuriuos lemia kariniai konfliktai. Tačiau ekonomistas žada, kad ateityje turėtume gyventi geriau. Tai lems išnykusi infliacija, sumažėjusios palūkanų normos, technologijų plėtra. Tačiau, jeigu kariniai konfliktai išplis, ekonomikos lauks nuosmukis.

Metinei infliacijai Lietuvoje priartėjus prie 3 proc. ji jau pasiekė normalų lygį, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas. „Manau, kad akivaizdu, kad su infliacija klausimas yra baigtas. (...) Įžengus į 3 procentų metinės infliacijos lygį galime kalbėti apie tai, kad tai jau yra normalus lygis ir žmonių gerbūvis tiesiog gerėja“, – pirmadienį BNS sakė M. Dubnikovas. Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – infliacija siekė 3,7 proc.

Kryžkelė asocijuojasi su pasirinkimu. Kryžkelėje galima sutikti žmonių, kurie parodys kelią arba paklaidins. Šiandien Lietuvos keliai yra kryžkelėje, nes reikia apsispręsti, ar mes investuosime ir išlaikysime patrauklų tinklą, ar jį naikinsime toliau. Finansavimo trūkumas lemia, kad šiandien grįždamas iš Latvijos ar Lenkijos suvoki, kad keliai yra prastesni. Tai jaučiasi stipriausiai arteriniuose keliuose, kur kokybė turėtų būti užtikrinta.

Naujas degalų ir ypač dyzelino kainų šuolis – kai kuriose degalinėse dyzelinas jau brangesnis už benziną. Ekonomistai dėl to kaltina Saudo Arabiją ir Rusiją. Pirmąją, kad sumažino naftos gavybą, o antrą – dėl dyzelino deficito sukėlimo. Ekspertai prognozuoja, kad nafta ir degalai gali brangti dar labiau, tačiau pasiekti 2 eurus už litrą esą neturėtų, o brangstantys degalai didina infliaciją. Panevėžietis Albinas atvyko į degalinę sklidinai pripildyti mašinos baką dyzelinu.

Socialiniuose tinkluose Seimo narė Ieva Pakarklytė netikėtai parašė rugsėjo 21 d. bus galutinai apsispręsta dėl kailinių žvėrelio verslo ateities Lietuvoje. Teigiama, kad tikimąsi teigiamo sprendimo ir žvėrelių fermos liks praeityje. Valdantieji, panašu, jungia buldozerį ir ketina staigiai padėti kontrolinį tašką legaliai veikiančiam ir pasaulinę rinkos dalį (apie 8 proc. pasaulio pardavimų) turinčiam ūkininkavimo verslui.

Vyriausybės mokesčių reformos pakete siūlomu nauju investavimo instrumentu – investicine sąskaita galėtų naudotis iki 50 tūkst. žmonių, mano Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.  Todėl jis siūlo neardyti dabar gerai veikiančios taupymo sistemos, leidžiančios pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.    „Investicinė sąskaita yra profesionalus instrumentas ir potencialiai ja šiai dienai galėtų pasinaudoti maksimum turbūt iki 40-50 tūkst.

Rytoj, paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną politikai vėl grįš prie bandymo priimti antikonstitucinius Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus. Antradienį į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimai dėl draudimo papildomai mokėti už paslaugas, kurių nustatytą bazinę kainą finansuoja Valstybinės ligonių kasos.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienženklio skaičiaus – 8,2 proc. – tai daugiausiai lėmė aukšta palyginamoji bazė, sako finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot jo, metų pabaigoje metinė infliacija gali būti artima nuliui ir pasieks tarptautinių finansinių institucijų rekomenduojamą normą: 2–2,5 proc. „Infliacija valgo savo uodegą – einame ant aukštos bazės, metinė infliacija mažėja.

Atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojai uždirba gerokai mažiau nei vilniečiai. Nors atlyginimai auga visoje šalyje, atotrūkis tarp Vilniaus ir Lietuvos regionų tik plečiasi. Dalyje regionų žmonės „į rankas“ vidutiniškai uždirba beveik 500 eurų mažiau nei sostinėje. Genė Panevėžio rajone įsikūrusią Naujamiesčio miestelio seniūniją valo jau ketveri metai: į rankas gauna apie 600 eurų. „Kaip yra, taip yra. Niekur nepasidėsi, žmogus dirbi ir tiek, nesėdėsi gi namuose“, – pasakojo Genė.

Nesusitariant ir nesudarant socialinio kontrakto dėl mokestinės reformos tarp valdžios, visuomenės ir verslo lygiagrečiai artėja balsuojančių apsisprendimas dėl kailinių žvėrelių verslo išsaugojimo arba draudimo. Tai nišinis klausimas, apie kurį daug kas net nėra girdėjęs, tačiau pagal kainą prilygsta vadinamai mokesčių reformai, kuri galimai sugeneruotų iki 200 mln. eurų papildomų pajamų, kurios sudaro vos 1,3 proc.

Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai. Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.

Už būsto ir kitas paskolas teks mokėti dar brangiau. Europos Centrinis Bankas vėl padidino bazinę palūkanų normą ir tai – ne pabaiga. Kartu su marža palūkanos gali perkopti ir šešis procentus. Vieni ekonomistai sako, kad tokia politika duoda rezultatų, kiti skaičiuoja, kad infliacijos tai toli gražu neslopina, o brangstančios paskolos verslą ir vėl skatins kelti kainas. Vilnietė studentė Rūta apie nuosavą būstą dar tik svajoja.

Daliai lietuvių elektros kaina praktiškai nerūpi, nes jie vartoja savo pagamintą energiją, kurią generuoja saulės elektrinės. Jas gali pasistatyti ne tik daug pinigų turintys ir privačiuose namuose gyvenantys žmonės, kaip klysta daugelis. Gavę paramą, kai kurie jas stato net ir ant daugiabučių stogų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kai kone visa Lietuva kraupo nuo išaugusių elektros kainų, netoli Vilniaus gyvenantis Šarūnas Šutėnas ją pleškino nesukdamas galvos.

Vyriausybė nusprendė, kad reikia eliminuoti Kaimo reikalų komitetą sprendžiant žemdirbių dyzelino akcizo klausimą ir kailinių žvėrelių auginimo draudimą Lietuvoje. Savikontrolės mechanizmas, kai komitetas pateikia savo nepriklausomą nuomonę Vyriausybei yra apeinamas, nes norima labai greitai priimti sprendimus, kurie palies Lietuvos kaimus ir ten dirbančius.

Pensijų fondai vėl tapo pelningi. Po metų kritimo duobėn fondai pirmuosius tris metų mėnesius demonstruoja geresnius rezultatus: vidutinė ketvirčio grąža svyruoja tarp 3 iki 4 procentų. Tiesa, Lietuvos banko ekspertai perspėja: šie metai esą visiškai nenuspėjami – pelną greitai gali pakeisti nuostoliai. Dalies gyventojų nuotaikos taip pat pesimistinės: jei ne valdžios nustatyti draudimai, iš karto pasitrauktų iš antrosios pensijų pakopos ir su savimi pasiimtų visus suneštus pinigus.

Lietuvos valdantieji užsimojo dar labiau padidinti mokesčius. Šį kartą – asmenims, vykdantiems individualią veiklą. Ekonomistai įsitikinę, kad tai dar labiau skurdins žmones ir daugelis vargingiau gyvenančių tiesiog pasitrauks į šešėlį. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Šiuo metu vyksta labai daug diskusijų apie mokesčius. Kokie jie turi būti? Kas yra sąžininga ir tvaru? Labai daug nuomonių, bet sutarimo mažai. Greičiausiai, taip yra, nes pametama viena dalelė. Mokesčiai yra skirtingi, nes pajamų gavimo galimybės yra skirtingos. Kitaip sakant, skiriasi rizikos lygis. Jis gali skirtis pasiekimuose ir veiklos rūšyje. Rizika yra lengvai suvokiama investicijose, tačiau mokesčiuose ignoruojama. Pradėkime nuo pasiekimų.

Apskaitininkas ar buhalteris nekuria verslo, tačiau prisideda prie jo vystymo atlikdamas savo kilnias funkcijas – informavimo, įspėjimo bei informacijos pateikimo. Šiemet staigiai pasirodęs mokesčių pakeitimų paketas atrodo kaip buhalterio pasiūlymai greitai pakeisti įmonės ar šiuo atveju šalies padėtį ir įvesti teisingumą bei padidinti pinigų biudžete. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad siekiai kilnūs, tačiau praėjus dešimčiai aptarimo dienų aiškėja, kad namų darbai neatlikti.

Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima ekonomistai Nerijus Mačiulis, Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas, rodo bendrovės „Kantar“ indeksas.

Lietuvoje rekordinis kainų augimas sunkiai sustabdomas. Ekonomistai keičia savo prognozes: spėja, kad infliacija šiemet bus didesnė nei manyta anksčiau. O pagrindinė priežastis – nebesiliaujantis maisto produktų brangimas. Dėl to Lietuvos gyventojai mintis apie ženkliai pigesnį maistą turėtų kol kas vyti į šoną. Tiesa, ne visos žinios blogos, mat, pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus: ekonomika šiemet turėtų ne trauktis, o augti.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius, tačiau kokia ta reforma bus ir kaip ji atrodys, Vyriausybė nepasako. Kaip reaguoti į tokią situaciją, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos“ pjūvis aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienio sprendimas bazinių palūkanų normas pakelti dar 50 bazinių punktų – dar ne pabaiga, kovojant su aukšta infliacija iki metų pabaigos jos gali būti didinamos toliau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot ko, bankas davė užuominą, kad gegužę normos gali būti vėl didinamos.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius. Kiek anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Lietuvos gyventojai vis labiau jaučia Europos daržovių krizės pasekmes. Parduotuvėse kol kas į mūsų šalį importuojamų pomidorų ir agurkų, kaip Jungtinėje Karalystėje, netrūksta, tačiau šiltnamio gėrybių kainos stiebiasi į viršų rekordišku tempu ir jas sustabdyti gali tik naujas lenkiškas ar lietuviškas derlius. Tiesa, jis šiemet bus vėliau nei įprastai – maždaug mėnesiu derlius vėluos. Mat, visoje Europoje aukštų elektros, dujų kainų išsigandęs šiltnamių verslas auginti daržovių neskubėjo.

Vyriausybė apsisprendė padaryti galą kailinių žvėrelių fermoms Lietuvoje. Dabar galutinį sprendimą priims Seimas. Žemės ūkio ministras aiškina, kad Lietuva bene paskutinė valstybė europoje vis dar turinti tokius ūkius, o praradimai esą būtų menki, kadangi sektorius mažas. Kailininkai sako esantys nustebę, tačiau piktinasi, kad valdžia žada per mažas kompensacijas už naikinamą verslą. Mat Vyriausybė pasiūlė vos vieną milijoną eurų verslui, kuris per metus gaudavo pajamų 60–70 kartų daugiau.