marius dubnikovas

Degalų kainoms šalyje kopiant į viršų, valdantieji mažinti akcizo neskuba. Nors Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ siūlo laikinai sumažinti akcizą 10 centų už litrą, premjeras Mindaugas Sinkevičius atkerta, kad toks sumažinimas valstybės biudžetui kainuotų per brangiai – apie 20 milijonų per mėnesį. Tuo metu pasienyje gyvenantys lietuviai važiuoja į Latviją ir Lenkiją, kur dyzelino litras vidutiniškai – iki pusės euro pigesnis.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Arba: 3 eurai už litrą – reali grėsmė? Ekspertai sako, kad situacija kol kas nedžiugina

Naujausiais duomenimis, daugiausiai Lietuvoje uždirba Vilniaus gyventojai, tačiau sparčiausiai atlyginimai augo Kelmės rajone. Ekspertai pastebi, kad regionų ekonomika stiprėja, tačiau jiems vis dar trūksta darbuotojų ir investicijų Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Orion Securities“ ekonomistas Marius Dubnikovas ir Plungės rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Kas senatvėje paduos stiklinę vandens, jei šalia nebus nei artimųjų, nei slaugytojo? Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, apie tai ateityje gali tekti galvoti vis daugiau šeimų. Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Valstybės duomenų agentūros prognozėmis, 2050 metais šalyje gyvens daugiau nei 808 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jie sudarys apie 30,2 proc. visų gyventojų – tai beveik kas trečias šalies gyventojas. Palyginti su 2025 metais, vyresnių žmonių bus beveik 205 tūkst.

Artėjant šildymo sezonui gyventojams gali tekti ruoštis didesnėms sąskaitoms – prognozuojama, kad šildymas gali brangti. Apie tai laidoje kalbėjo ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Senstanti visuomenė verčia valstybes ieškoti vis naujų sprendimų, kaip užtikrinti pensijų sistemos tvarumą. Vienas jų – pensinio amžiaus ilginimas, apie kurį vis dažniau diskutuojama ne tik kitose Europos šalyse, bet ir Lietuvoje. Apie galimus scenarijus gyventojams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuvos ekonomika kol kas išlieka stabili, tačiau ekspertai perspėja – artimiausiais metais jos augimas gali sulėtėti. Didesni ekonominiai iššūkiai, anot jų, gali išryškėti 2028-aisiais. Apie šalies ekonominę kasdienybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Per ateinančius dvejus metus valdžia sparčiai didins pensijas. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau. Senstanti visuomenė ir mažėjantis gyventojų skaičius tampa vis didesniu iššūkiu Lietuvai.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Didėja rizika, kad Lietuva neteks dalies skrydžių į ir iš mūsų šalies. Latvių oro bendrovė „airBaltic“ išgyvena sunkius laikus – įmonė dirba nuostolingai, todėl Latvijos valdžia jau kalba, kad gali tekti mažinti skrydžių skaičių. Tai pakenktų ne tik turizmui, bet ir verslo aplinkai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienintelės Baltijos šalių avialinijos „airBaltic“ pastaruoju metu perveža vis daugiau keleivių, auga jos apyvarta, tačiau, nepaisant to, kompanija ir vėl ant prarajos krašto.

Artėjantis šildymo sezonas gyventojams gali atnešti nemalonių staigmenų. Biokuro kainoms šoktelėjus, ekspertai įspėja apie brangstantį šildymą ir kritikuoja pernelyg didelę Lietuvos priklausomybę nuo malkų bei skiedrų. Apie tai, naujienų portalotv3.lt  laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo  „Orion securities“ investavimo vadovas ekonomistas Marius Dubnikovas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Antradienį ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šiuo metu rimtai svarstoma galimybė nepriimti į Lietuvą migrantų iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ir susimokėti finansinį solidarumą įnašą. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad tai –  labiau vertybinis, o ne ekonominis klausimas.

Lietuva – tarp infliacijos lyderių ir tikėtina, kad kainos augs bene sparčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Kas mūsų laukia artimiausiu metu ir koks bus po truputį artėjantis šildymo sezonas? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu. Vertinant dabartinę situaciją, Lietuva yra lyderė infliacijos srityje. Ar kainos Lietuvoje dar augs? Pajuokaujant galima pasakyti, kad mes esame daug kur lyderiai.

Praėjusią savaitę Seime vėl atgimė iniciatyvos įvesti kainų lubas degalinėms. Tam net pritarė nueinanti Vyriausybė. Pritarimas buvo atliktas be konsultacijų, klausymų, bet skubos tvarka. Tikslas reguliuoti maržas, kurios ir taip žemos degalinėse, nesigilinant į tai, kad kuras brangiau kainuoja dėl dviejų dalykų – tuos kuriuos sprendžia geopolitika ir tuos, kuriuos sprendžia vietos politikai, tačiau kalti lieka vietos verslininkai.

Naftos kainoms esant nestabilioms, kai jo keičiasi kasdien, pasirodo pasiūlymų, kad reikia įvesti lubas degalų kainoms. Politikams norisi reguliuoti kainas, kurios, nėra reguliuojamos. Pasekmės yra tokios, kad naftos kainai pakilus staigiai ir stipriai, galime sulaukti tokios situacijos, kai degalinės išvis neparduos degalų. Taip, kaip buvo Prancūzijoje.

Lietuviams vis aktyviau naudojantis sukauptomis pensijų lėšomis, ekonomistai perspėja – šis sprendimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Nors daliai gyventojų tai tampa greitu būdu pagerinti finansinę situaciją šiandien, ateityje tai gali reikšti mažesnes pajamas senatvėje. Ar lietuviai jau išleido visus sukauptus pinigus? Ko galima tikėtis artimiausiu metu? Apie tai kalba ekonomistai Marius Dubnikovas ir Nerijus Mačiulis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

1972 metais įsteigta nepriklausoma tyrimų agentūra „Euromonitor“, šią savaitę,  paskelbė įdomų tyrimą apie padirbtas prekes. Lietuva, Airija, Portugalija ir Kroatija – pirmauja ES pagal padirbtų cigarečių vartojimo augimą 2020–2024 metais. Dažniausiai girdime tekstus apie kontrabandą, tačiau padirbtos cigaretės nėra mažesnė problema.

Pastaraisiais metais iš valdančiųjų gauname vis daugiau ribojimų, ką gali ir ko negali daryti Lietuvos gyventojai. Reguliavimai apima beveik visas sritis – nuo asmeninio gyvenimo iki akcizinių prekių vartojimo laiko skirtingomis dienomis. Pasigirsta net noro reguliuoti pasirinkimą, kokiu saugiu greičiu važiuoti priverčiant taupyti lėšas, nors kelio prižiūrėtojai nurodo tik maksimalų greitį. Atsirado naujų iniciatyvų riboti palūkanas vartojimo kredituose. Šiuo metu galioja 75 proc.

Dešimt karo dienų Irane ir rinkoje visiškas pakrikimas. Žaliavinės Brent rūšies naftos kaina pašoka nuo 70 dolerių už barelį kovo pradžioje iki 120 dolerių kovo 9 dienos pradžioje, o prasidedant kovo 10 dienai nusileidžia iki 85 dolerių. Procentais skaičiuojant šuolis sudaro 71 proc. nuo pradžios iki piko ir vėliau beveik 30 proc. kritimas paliekant prieaugį vos 15 dolerių arba plius 20 proc.

Praėjusiais metais sostinės pirminėje rinkoje nekilnojamojo turto (NT) parduota už 1 milijardą eurų. Šiemet, įsigaliojus antros pensijų pakopos reformai, o metų viduryje – mažesniam pradiniam įnašui pirmajam būstui, ekspertai kone vieningai sutarė: NT rinkos laukia ypač sėkmingi metai. Ar tikrai antros pensijų pakopos pinigų įtaka ir pradinio įnašo kartelės sumažinimas nėra pervertinami, ir ar 2005-aisiais fiksuotas 9 proc.

Praėjusių 2025 metų rudenį Lietuvos bankas skelbė apžvalgą apie finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje ir jos regionuose. Konstatuota, kad fizinių taškų, kur galima gauti finansines paslaugas mažėja, tad reikia numatyti strategiją, kuri užtikrintų, kad ir nuo didžiųjų miestų nutolę žmonės išlaikytų galimybę gauti finansines paslaugas arti savo gyvenamos vietos. Strateginė vizija siekia iki 2030 metų. Fizinių klientų aptarnavimo taškų mažėjimas yra padiktuotas kelių aspektų.

Pernai sumažėjo pritrauktų užsienio investicijų skaičius Lietuvoje. Palyginti su 2024-aisiais šis skaičius krito ketvirtadaliu, traukėsi ir bendra investicijų vertė, ir planuojamų darbo vietų skaičius. „Investuok Lietuvoje“ aiškina, kad trumpo laikotarpio smukimas nėra signalas apie tai, kad Lietuva praranda investicijas. Tuo metu verslas įspėja, kad politikai turi susirūpinti savo sprendimų padariniais investicinei aplinkai.

Verslo konfederacijos viceprezidentas ekonomistas Marius Dubnikovas palieka Baltijos valstybėse veikiančią gyvybės draudimo bendrovę „Compensa Life“, kur vadovavo verslo plėtrai, pranešė „Compensa Life“. M. Dubnikovas „Compensa Life“ dirbo aštuonerius metus, o apie naują darbą praneš artimiausiu metu, teigiama pranešime. Jis BNS nekomentavo, kur tęs karjerą, ir žadėjo apie tai pranešti maždaug po dviejų savaičių.

Vos prasidėjus 2026-iesiems, lietuviai suskubo kreiptis į pensijų kaupimo bendroves – ne tik jau apsisprendę atsiimti sukauptus pinigus, bet ir norėdami sužinoti, kiek pinigų galėtų atgauti bei kokios galimybės atsiimtas lėšas investuoti toliau. Finansų ekspertai dar iki įsigaliojant pensijų reformai dėliojo galimus scenarijus, kiek atsiimtų lėšų galėtų būti išleista vartojimui, o kiek – investuojama.

Šiemet augusios maisto ir kitų prekių kainos parodė, kad lietuviai yra pataupyti mėgstanti tauta, todėl rinksis pigesnius produktus. Tačiau ekonomistai perspėja, kad ir kitais metais kainos augs, ir tai yra neišvengiama, tad teks išleisti daugiau.  Kokios yra kitų metų ekonomikos prognozės ir ką rekomenduoja ekspertai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Užsienio tiesioginėms investicijoms (TUI) Lietuvoje sumažėjus iki minimumo, kai, remiantis „Investuok Lietuvoje“, per pirmąjį šių metų pusmetį investicijos krito 16 kartų, tenka atkreipti dėmesį į jau esamas investicijas ir šalies senbuvius.

2025 metai Lietuvoje yra mokesčių didinimo metai. Įvestas visuotinas nekilojamo turto mokestis, apmokestintas turto draudimas, kuris vėl gula ant jo turinčių ir saugančių žmonių, padidinti akcizai visoms prekėms degalams, alkoholiui ir tabakui, reformuota mokestinė sistema, kuri labiau kris ant aktyvesnių žmonių, tačiau kitais metais laukia nauji mokesčiai.

Kalbėdami apie pensijų kaupimą, dažnai susitelkiame į dabartį – į tai, ką galime gauti ar prarasti šiandien. Tačiau pensijų sistema yra sukurta ne dabarčiai, o ateičiai – kai „aktyvių“ pajamų nebėra, o gyvenimo kokybę lemia tai, ką sukaupėme anksčiau.

Artėja Pasaulio sveikatos organizacijos organizuojama tabako kontrolės pagrindų konferencija, kuri vyks Ženevoje lapkričio antroje pusėje. Konferencija rengiama kas 2 metus ir joje dalyvauja beveik 200 šalių, kurias atstovauja sveikatos ministerijų atstovai. Atrodytų eilinė konferencija, tačiau šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija parengė rekomendacijas, kurias ruošiasi palaikyti Europos Komisija (EK), taigi, panašu, ir Lietuva.

Vertinant naujos dvidešimtos Vyriausybės programą, daug kam užkliuvo teiginiai, kad naujų mokesčių nebus, išskyrus bankams. Galima diskutuoti, kaip atrodo vėl įvedami sektoriniai mokesčiai, kurie menkina šalies patikimumo įvaizdį, tačiau diskusija prasideda, kas bus su anksčiau patvirtintais mokesčiais. Naujų gal ir nebus, tačiau esami gali būti keičiami ir ne mažėjimo linkme.

Rugpjūčio 1 diena yra tarptautinė alaus, kuris gaminamas ir Lietuvoje, diena. Verta pažiūrėti, kaip sekasi alaus ir kitiems alkoholio gamintojams. Jau galima apžvelgti pusės 2025 metų duomenis, iš kurių matosi, kad visose alkoholio grupėse yra krintantys pardavimai. Lietuvoje alkoholio parduodama vis mažiau ir tikrai negalime įtarti, kad tai nelegalios rinkos sąskaita, nes gyventojų pajamos augo ženkliai sparčiau nei pinigų nuvertėjimas – paskatų judėti į šešėlį darosi vis mažiau.

Lietuvoje įsigalėjo sveikintina politika, kai akcizai planuojami trims metams. Tai suteikia prognozuojamumo verslui, kainų vartotojams nuoseklumą bei aiškią žalingų produktų politiką. Taip pat ir daug aistrų paskutiniu metu keliančiu elektroninių cigarečių klausimu. Elektroninių cigarečių akcizas turėtų būti didinamas gan sparčiai. Seimui pritarta dėl 2026 m. 1,56 euro už 1 ml akcizo tarifo, 2027 metams – 3,91 euro už 1 ml akcizo tarifui.

Po JAV smūgio Iranui, visoje Europoje – įskaitant ir Lietuvą – gali dar labiau šokti degalų kaina. Dėl pabrangusios naftos nuo konflikto pradžios Lietuvoje dyzelinas jau spėjo pabrangti 15, o benzinas 8 centais. Tiesa, tam, kad kainos dar labiau augtų, Iranas turi užblokuoti Hormūzo sąsiaurį. Šis scenarijus, pasak ekonomistų, kol kas mažai tikėtinas. Rinkos ekspertai akcentuoja, kad Europai daug labiau turi rūpėti ne naftos, o dujų kaina.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės ir likusios Lietuvos toliau auga. Sostinėje dirbantieji gauna maždaug puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų gyventojai. Pasak ekonomistų, smulkiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę.

Latvijos valdžia skelbia karą aukštoms maisto kainoms, nori įvesti žemų kainų krepšelį maisto produktams. Taip pat kurs sistemą, kurioje gyventojai lengvai galės pasitikrinti, kuriose parduotuvėse maisto produktai pigiausi. Jei Latvijai pasiseks, panašiu keliu žada eiti ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos ekonomistai tokius planus vertina skeptiškai. Esą naivu tikėtis, kad maistas parduotuvėse atpigs.

Vakarų šalyse ir Lietuvoje gyvenimo trukmė vis ilgėja, dėl to vis didesnę dalį visuomenių sudaro vyresni gyventojai. Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ji vertina pensinio amžiaus susiejimą su gyvenimo trukme ir ilginimą iki 70 metų.

Atidėję visus darbus ir keliones, valdantieji po pateikimo pritarė naujajam nekilnojamojo turto mokesčiui. Pagrindinio būsto mokesčio grindys bus 10 tūkstančių eurų, o kito turto – 50 tūkstančių eurų. Kaip reforma atsilieps įtakingiausiems šalies politikams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Krovininė laivyba sutvarkius Nemuno atkarpą tarp Kauno ir Klaipėdos jau pradeda rodyti pirmuosius rezultatus. Remiantis Vidaus vandenų kelių direkcijos tvarumo ataskaita, per praėjusius metus vandens keliais buvo pervežta 43,5 tūkst. tonų krovinių, kas atitinka daugiau nei 1800 vilkikų su puspriekabėmis. Europos investicijų banko atlikta studija nurodo, kad visas Lietuvos vidaus kelių krovinių pervežimo potencialas yra net 2 mln. tonų krovinių kasmet, kas yra virš 83 000 sunkvežimių.

Dalis verslo sutiktų, kad pelno mokestis didėtų 1 procentiniu punktu, jei tiek pat būtų didinamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), o šios papildomos pajamos būtų skiriamos gynybai. Tačiau tiek verslo atstovai, tiek kai kurie opozicijos politikai mano, kad šios pajamos keliautų ne gynybai, o savivaldai ir Vyriausybės programos įgyvendinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius kartoja, jog tai leistų papildomai surinkti apie 0,5 mlrd.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijum Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkst. Eur. neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio. Nors prezidentui Gitanui Nausėdai tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį nustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Kitais metais Finansų ministerija žada tam tikrus mokesčių reformų pokyčius. Gyventojai, pardavę savo būstus, turės dalį pelno, kuris gali išaugti dvigubai, susimokėti valstybei. Taip yra dėl to, kad už kiekvieną pardavimą yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad tai sudarytų neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai.

Remiantis analitiniais tyrimais iš „Grand view research“, Europos pramoginės laivybos rinka iki 2030 metų turėtų pasiekti 27 mlrd. eurų pajamų lygį. Tai būtų daugiau nei visas Lietuvos metinis biudžetas, kurio išlaidos 2025 metais turi siekti apie 23 mlrd. eurų. Šiuo metu šis skaičius svyruoja apie 18 mlrd. eurų. Jau dabar pramoginė laivyba Lietuvoje generuoja neapčiuopiamus dydžius, tačiau gali daugiau – kiek daugiau? Įdomūs skaičiai.

Šiuo metu Lietuvoje yra eksploatuojami apie 500 kilometrų valstybinės reikšmės vandens kelių, kurie susidaro sujungiant Kauną su Klaipėdos uostu bei Kauną aukščiau hidroelektrinės su Birštonu. Dar yra smulkesnių kelių Druskininkuose, Vilniuje ir Kuršių mariose. Europoje tokie keliai intensyviai naudojami tiek pramonei, tiek ir pramogoms. Klausimas, ar mes esame tam pasirengę, nes pastaruoju metu daugiau ribojame nei naudojame vandens kelius Lietuvos ekonomikos reikmėms.

Saldžius gėrimus gaminantis verslas ir mitybos specialistai planuojamą cukraus mokestį vadina nelogišku. Esą yra daugybė kitų maisto produktų, pavyzdžiui, saldainių, kepinių, pieno kokteilių, jogurtų, kuriuos vartodami žmonės gauna daugiau cukraus nei gerdami saldžius, gazuotus gėrimus.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT). Iki šiol apmokestinama tik ta jo vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo nulinį tarifą taikyti NT, kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.

Tūkstančiai lietuvių prarado dalį kauptų pinigų antrojoje pensijų pakopoje. Aiškėja, kad dėl Donaldo Trumpo sukelto chaoso JAV, Lietuvos antrosios pakopos fondai neteko dešimtadalio savo vertės – maždaug milijardo eurų. Tokį rezultatą iki tarifų atidėjimo fiksavo fondų atstovai, kurie aiškina, kad tokie svyravimai esą įprastas dalykas. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad dėl neapibrėžtumo nukentėjusios rinkos turėtų atsistatyti maždaug per 3 mėnesius.

Dauguma lietuvių gyvena butuose ir namuose, kurių rinkos vertė siekia iki 75 tūkst. eurų ir vos 2 tūkst. visų šalies butų ir namų vertė viršija pusę milijono eurų, nors per dešimtmetį būsto vertės padidėjo trigubai. Taip skaičiuoja Registrų centras, kuriuo remsis valdžia, įvesdama visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Lietuvoje nuvilnijo diskusijos paaiškėjus, kad jūroje būsiantis vėjo energijos parkas, kurio galia siektų 700 MW, gali būti įrengtas ne 2030 metais, o 5 metais vėliau. Anot „Ignitis grupės“, toks 3 mlrd. eurų vertės projekto vėlavimas susijęs su lėtesniu elektrolizės arba žaliojo vandenilio plėtros tempu Baltijos jūros valstybėse. Susidaro rizika, kad dalis energijos gamybos pajėgumų gali būti neįdiegti laiku.