Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vienintelės Baltijos šalių avialinijos „airBaltic“ pastaruoju metu perveža vis daugiau keleivių, auga jos apyvarta, tačiau, nepaisant to, kompanija ir vėl ant prarajos krašto.
„AirBaltic“ skola yra virš milijardo eurų šiuo metu, didžioji dalis jos yra orlaiviai ir 400 mln. yra tiesiog skola, kuri yra reikalinga įvairių trumpalaikių operacijų finansavimui. Tam buvo išleistos obligacijos, tiesiog problema, kad tos obligacijos, 400 mln. obligacijų turi 14,5 proc. palūkanas“, – komentuoja aviacijos ekspertas Karolis Matulaitis.
Įmonė dirba nuostolingai
Įmonės vadovai viešai sako, kad artėjančiam žiemos sezonui reikia 100–150 milijonų eurų papildomai. Beveik 90 procentų kompanijos akcijų valdo Latvijos vyriausybė, tačiau jai jau pabodo kišti pinigus.
„Turime rasti sprendimą, tai yra šios vasaros užduotis. Dabartinis veiklos modelis negali būti tęsiamas, valstybė nepalaikys mokesčių mokėtojų pinigų deginimo, turi būti strateginis investuotojas. Natūralu, kad turime rasti naują „airBaltic“, kaip įmonės, veiklos formą, nes iki šiol taikytas verslo planas neleidžia užtikrinti tolesnės plėtros“, – teigia Latvijos premjeras Andrius Kulbergis.
Avialinijų vadovybė svarsto mažinti vykdomų skrydžių skaičių. Rugpjūčio mėnesio pranešė, kad naikina skrydžius tarp Talino ir Londono, bet tikėtina, kad panašių pranešimų bus ir daugiau.
Neaišku ir kokie „airBaltic“ planai Lietuvoje. Nors kol kas žinių apie naikinamus skrydžius nėra, bet dar pavasarį pradėję skraidyti tarp Kauno ir Rygos, po kelių mėnesių juos nutraukė. Dabar iš Vilniaus ji skraido 21 maršrutu ir dar 2 iš Palangos.
„AirBaltic“ yra didžiausia kompanija pagal pervežtų keleivių skaičių, kuri turi galimybę jungtis į kitus skrydžius. „AirBaltic“ yra unikalus, kad jie turi susitarimų su labai daug skirtingų aljansų vežėjų“, – sako K. Matulaitis.
Kaip „airBaltic“ nesėkmė atsilieptų Lietuvai?
Tad jeigu kompanija žlugtų, Lietuvai tai būtų itin skaudu.
„Iš tiesų, Lietuvai tai būtų milžiniškas nuostolis tiek investicijų prasme, tiek ir turizmo prasme. Turizmo tiek pačios Lietuvos išvykimui, ir, kas yra mums labai svarbu, tai užsienio turistų atvykimui“, – komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Kiek anksčiau mūsų susisiekimo ministras kalbėjo, kad nereikia panikuoti, bendrovė nekalba apie pokyčius Lietuvoje. Bet kartu oro uostų vadovai ruošia planus, kaip ir kuo pakeisti latvius, jeigu jų nebeliktų.
Ekspertai sako, kad jei neliktų „airBaltic“, užtruktų, kol vėl prisiviliotume kitas avialinijas ir vėl užpildytume skrydžių bei krypčių sąrašą. Nors atsirastų ir papildomų galimybių.
„Tai būtų galimybių langas, kai Lietuva galėtų būti ne tik ekonominiu centru, kuriuo dabar ir tvirtinasi Baltijos šalyse, bet ir gal susisiekimo centru. Kodėl ne, mes galime konkuruoti su silpstančia Ryga, kuri jau net negali lygintis su tuo pačiu mūsų Lietuvos Kaunu pagal uždirbamus pinigus, jeigu kalbėtume apie žmones“, – sako M. Dubnikovas.
„AirBaltic“ – svarbi bendrovė, tai nėra nepakeičiama bendrovė, bet jų egzistavimas vidaus rinkoje yra strategiškai svarbus, kadangi tai yra didžiausia verslo poreikį atitinkanti bendrovė, skraidanti iš Lietuvos“, – prideda K. Matulaitis.
„Ryga – gęstantis miestas“
Vis tik klausimas, ar Latvijos valdžia leistų žlugti bendrovei, mat ji sukuria didelį ekonominį poveikį pačiai Latvijai. Joje įdarbinti tūkstančiai žmonių, valstybei kasmet sumoka po keliasdešimt milijonų mokesčių. Nuo jos mokesčių priklausomas ir Rygos oro uostas.
„Ryga, kaip gęstantis miestas, reikia nepabijoti to žodžio, ekonomiškai, po rusiško kapitalo pasitraukimo, gautų milžinišką įvartį, arba nepakeliamą įvartį, praktiškai būtų ištrinta iš Europos ekonominio žemėlapio“, – tamsų scenarijų Rygai piešia M. Dubnikovas.
Praėjusią kadenciją Lietuvos valdžia svarstė, ar verta investuoti į „airBaltic“. Dabar šių kalbų nebesigirdi, skeptiški dėl tokios galimybės ir ekspertai.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
