Tiesa, Lietuvos ekonomistai tokius planus vertina skeptiškai. Esą naivu tikėtis, kad maistas parduotuvėse atpigs.
Studentas Virginijus atidžiai stebi maisto produktų kainas ir pasakoja, kad išlaidauti neturi galimybės. Jaunuolio pajamos ribotos, tad tenka taupyti: „Tie pinigai, kuriuos gaunu, matau, kad nebeužtenka. Prieš eidamas į parduotuvę pasižiūriu tos dienos akcijas, tada susidarau sąrašą ir einu.“
Apie aukštas maisto kainas kalba ir Lietuvos valdantieji, kurie šiais metais įsteigė vadinamąją maisto tarybą, kuri ieško sprendimų, kaip sulėtinti maisto produktų brangimą Lietuvoje.
Nori įvesti žemų kainų krepšelį
Neatsilieka ir Latvija, kur valdžia su verslu pasirašė specialų memorandumą, kurio tikslas – pigesnis maistas.
„Manau, kad šiuo memorandumu ir priemonėmis, kurios bus įgyvendintos memorandumo galiojimo laikotarpiu, mes sukelsime kainų karą, paskatinsime parduotuves siūlyti gyventojams žemiausias kainas tam tikrų prekių kategorijose ir užtikrinsime skaidrumą vartotojams, kad jie galėtų pamatyti, kuri parduotuvė yra pigiausia tam tikroje kainų kategorijoje“, – kalbėjo Latvijos ekonomikos ministras Viktors Valainis.
Latviai nori įvesti žemų kainų krepšelį – taip prekybininkai įsipareigoja dešimtyje pagrindinių maisto kategorijų užtikrinti bent po vieną maisto produktą už mažiausią kainą.
Latvių valdžia taip pat nori sukurti patogų skaitmeninį įrankį, kuriame gyventojai galėtų pasitikrinti, kurioje parduotuvėje produktų kainos žemiausios.
Latviai planuoja kurti specialias rinkodaros kampanijas, kuriomis bandys populiarinti vietoje pagamintus maisto produktus.
„Mes neturime patirties šioje srityje. Ekonomikos ministras mums pasakė, kad Danija turi tokią patirtį ir kad tai padėjo natūraliai sureguliuoti rinkos padėtį. Tikimės, kad galbūt tokia patirtis bus ir Latvijoje“, – sakė Latvijos maisto įmonių federacijos tarybos pirmininkė Inara Šurė.
Ženklaus kainų pokyčio nežada
Panašu, kad tuo pačiu keliu gali žengti ir Lietuva.
„Palauksim tokių sprendimų arba tokių susitarimų efekto ir matysime, ar verta tai kartoti Lietuvoje“, – sakė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Lietuvos maisto taryba, kuri rinkosi tik į du posėdžius, kol kas analizuoja situaciją rinkoje, sprendimų dar nėra.
„Kur, kas ir dėl kokių priežasčių tas kainas didina. Tai apskritai padidins pasitikėjimą arba bent jau atsakomybę aiškiai suformuos dėl augančių kainų tuose sektoriuose, kas tai daro. Dažnai mes ginčijamės, ar ūkininkai, ar perdirbėjai, ar prekybininkai tai daro. Po to nuo to atsispyrę galėsime spręsti, ar galime pasiekti kažkokį nacionalinį susitarimą“, – teigė premjeras.
Maisto tarybos narys, ekonomistas Marius Dubnikovas aiškina, kad Lietuvoje pritaikius latviškas priemones kainos ženkliai nepasikeis.
„Visi šitie sprendimai nesusiję su kainų mažinimu. Jeigu kažkas turi iliuzijų, kad kainos bus dėl to sumažintos, taip tikrai nėra, tiesiog vartotojas bus informuotas apie galimybes pasirinkti alternatyvas arba pasirinkti pigesnę prekę, apie kurią jis nežinojo“, – įsitikinęs ekonomistas.
Ragina kelti algas mažiau agresyviai
Ir preliminarūs duomenys rodo, kad maisto produktų kainodara Lietuvoje nėra unikali.
„Tai, kas matosi šiai dienai, kad Lietuvos rinka nėra kažkokia išskirtinė Europos Sąjungoje, išsidėstymas yra labai panašus, kiek uždirba ūkininkas, kiek uždirba gamintojas, kiek uždirba prekybos centras. Tie skaičiai nėra išskirtiniai arba kai kuriais atvejais ir geresni nei Europos Sąjungoje“, – sakė M. Dubnikovas.
Ekonomistai stebisi, kad valstybės, kurios siekia pažaboti maisto kainas, pačios savo sprendimais jas pakelia.
„Vyriausybės turi labai atidžiai žiūrėti į minimalų atlyginimą, nes taip, reikia kelti minimalų atlyginimą, bet reikia tada suprasti, kad tai turės pasekmių bendrai per visą infliaciją, įskaitant ir maisto kainas. Jeigu mes norime išvengti kažkokio drastiško maisto kainų augimo, pirmiausia reikia labai atidžiai, ne taip agresyviai kelti minimalią algą, kaip darome Lietuvoje“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Maisto kainų augimą lemia ne tik minimalios mėnesinės algos dydis, bet ir degalams taikomi mokesčiai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
