marius dubnikovas

Rytoj, paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną politikai vėl grįš prie bandymo priimti antikonstitucinius Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus. Antradienį į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimai dėl draudimo papildomai mokėti už paslaugas, kurių nustatytą bazinę kainą finansuoja Valstybinės ligonių kasos.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienženklio skaičiaus – 8,2 proc. – tai daugiausiai lėmė aukšta palyginamoji bazė, sako finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot jo, metų pabaigoje metinė infliacija gali būti artima nuliui ir pasieks tarptautinių finansinių institucijų rekomenduojamą normą: 2–2,5 proc. „Infliacija valgo savo uodegą – einame ant aukštos bazės, metinė infliacija mažėja.

Atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojai uždirba gerokai mažiau nei vilniečiai. Nors atlyginimai auga visoje šalyje, atotrūkis tarp Vilniaus ir Lietuvos regionų tik plečiasi. Dalyje regionų žmonės „į rankas“ vidutiniškai uždirba beveik 500 eurų mažiau nei sostinėje. Genė Panevėžio rajone įsikūrusią Naujamiesčio miestelio seniūniją valo jau ketveri metai: į rankas gauna apie 600 eurų. „Kaip yra, taip yra. Niekur nepasidėsi, žmogus dirbi ir tiek, nesėdėsi gi namuose“, – pasakojo Genė.

Nesusitariant ir nesudarant socialinio kontrakto dėl mokestinės reformos tarp valdžios, visuomenės ir verslo lygiagrečiai artėja balsuojančių apsisprendimas dėl kailinių žvėrelių verslo išsaugojimo arba draudimo. Tai nišinis klausimas, apie kurį daug kas net nėra girdėjęs, tačiau pagal kainą prilygsta vadinamai mokesčių reformai, kuri galimai sugeneruotų iki 200 mln. eurų papildomų pajamų, kurios sudaro vos 1,3 proc.

Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai. Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.

Už būsto ir kitas paskolas teks mokėti dar brangiau. Europos Centrinis Bankas vėl padidino bazinę palūkanų normą ir tai – ne pabaiga. Kartu su marža palūkanos gali perkopti ir šešis procentus. Vieni ekonomistai sako, kad tokia politika duoda rezultatų, kiti skaičiuoja, kad infliacijos tai toli gražu neslopina, o brangstančios paskolos verslą ir vėl skatins kelti kainas. Vilnietė studentė Rūta apie nuosavą būstą dar tik svajoja.

Daliai lietuvių elektros kaina praktiškai nerūpi, nes jie vartoja savo pagamintą energiją, kurią generuoja saulės elektrinės. Jas gali pasistatyti ne tik daug pinigų turintys ir privačiuose namuose gyvenantys žmonės, kaip klysta daugelis. Gavę paramą, kai kurie jas stato net ir ant daugiabučių stogų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kai kone visa Lietuva kraupo nuo išaugusių elektros kainų, netoli Vilniaus gyvenantis Šarūnas Šutėnas ją pleškino nesukdamas galvos.

Vyriausybė nusprendė, kad reikia eliminuoti Kaimo reikalų komitetą sprendžiant žemdirbių dyzelino akcizo klausimą ir kailinių žvėrelių auginimo draudimą Lietuvoje. Savikontrolės mechanizmas, kai komitetas pateikia savo nepriklausomą nuomonę Vyriausybei yra apeinamas, nes norima labai greitai priimti sprendimus, kurie palies Lietuvos kaimus ir ten dirbančius.

Pensijų fondai vėl tapo pelningi. Po metų kritimo duobėn fondai pirmuosius tris metų mėnesius demonstruoja geresnius rezultatus: vidutinė ketvirčio grąža svyruoja tarp 3 iki 4 procentų. Tiesa, Lietuvos banko ekspertai perspėja: šie metai esą visiškai nenuspėjami – pelną greitai gali pakeisti nuostoliai. Dalies gyventojų nuotaikos taip pat pesimistinės: jei ne valdžios nustatyti draudimai, iš karto pasitrauktų iš antrosios pensijų pakopos ir su savimi pasiimtų visus suneštus pinigus.

Lietuvos valdantieji užsimojo dar labiau padidinti mokesčius. Šį kartą – asmenims, vykdantiems individualią veiklą. Ekonomistai įsitikinę, kad tai dar labiau skurdins žmones ir daugelis vargingiau gyvenančių tiesiog pasitrauks į šešėlį. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Šiuo metu vyksta labai daug diskusijų apie mokesčius. Kokie jie turi būti? Kas yra sąžininga ir tvaru? Labai daug nuomonių, bet sutarimo mažai. Greičiausiai, taip yra, nes pametama viena dalelė. Mokesčiai yra skirtingi, nes pajamų gavimo galimybės yra skirtingos. Kitaip sakant, skiriasi rizikos lygis. Jis gali skirtis pasiekimuose ir veiklos rūšyje. Rizika yra lengvai suvokiama investicijose, tačiau mokesčiuose ignoruojama. Pradėkime nuo pasiekimų.

Apskaitininkas ar buhalteris nekuria verslo, tačiau prisideda prie jo vystymo atlikdamas savo kilnias funkcijas – informavimo, įspėjimo bei informacijos pateikimo. Šiemet staigiai pasirodęs mokesčių pakeitimų paketas atrodo kaip buhalterio pasiūlymai greitai pakeisti įmonės ar šiuo atveju šalies padėtį ir įvesti teisingumą bei padidinti pinigų biudžete. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad siekiai kilnūs, tačiau praėjus dešimčiai aptarimo dienų aiškėja, kad namų darbai neatlikti.

Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima ekonomistai Nerijus Mačiulis, Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas, rodo bendrovės „Kantar“ indeksas.

Lietuvoje rekordinis kainų augimas sunkiai sustabdomas. Ekonomistai keičia savo prognozes: spėja, kad infliacija šiemet bus didesnė nei manyta anksčiau. O pagrindinė priežastis – nebesiliaujantis maisto produktų brangimas. Dėl to Lietuvos gyventojai mintis apie ženkliai pigesnį maistą turėtų kol kas vyti į šoną. Tiesa, ne visos žinios blogos, mat, pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus: ekonomika šiemet turėtų ne trauktis, o augti.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius, tačiau kokia ta reforma bus ir kaip ji atrodys, Vyriausybė nepasako. Kaip reaguoti į tokią situaciją, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos“ pjūvis aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienio sprendimas bazinių palūkanų normas pakelti dar 50 bazinių punktų – dar ne pabaiga, kovojant su aukšta infliacija iki metų pabaigos jos gali būti didinamos toliau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot ko, bankas davė užuominą, kad gegužę normos gali būti vėl didinamos.

Prasidedant naujai Seimo sesijai, kurioje Vyriausybė turėtų pateikti mokesčių sistemos pokyčių paketą, Lietuvoje netyla diskusijos apie naujus mokesčius. Kiek anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Lietuvos gyventojai vis labiau jaučia Europos daržovių krizės pasekmes. Parduotuvėse kol kas į mūsų šalį importuojamų pomidorų ir agurkų, kaip Jungtinėje Karalystėje, netrūksta, tačiau šiltnamio gėrybių kainos stiebiasi į viršų rekordišku tempu ir jas sustabdyti gali tik naujas lenkiškas ar lietuviškas derlius. Tiesa, jis šiemet bus vėliau nei įprastai – maždaug mėnesiu derlius vėluos. Mat, visoje Europoje aukštų elektros, dujų kainų išsigandęs šiltnamių verslas auginti daržovių neskubėjo.

Vyriausybė apsisprendė padaryti galą kailinių žvėrelių fermoms Lietuvoje. Dabar galutinį sprendimą priims Seimas. Žemės ūkio ministras aiškina, kad Lietuva bene paskutinė valstybė europoje vis dar turinti tokius ūkius, o praradimai esą būtų menki, kadangi sektorius mažas. Kailininkai sako esantys nustebę, tačiau piktinasi, kad valdžia žada per mažas kompensacijas už naikinamą verslą. Mat Vyriausybė pasiūlė vos vieną milijoną eurų verslui, kuris per metus gaudavo pajamų 60–70 kartų daugiau.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.

2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo agresiją Ukrainoje, o praėjus metams nuo karo pradžios Kremlius ir toliau agresyviai puola kaimyninę šalį nepaisant visų savo žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių. Apie tai, kokios ekonominės būklės Rusija pasitinka antruosius karo metus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje, ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.

2022-aisiais Lietuvą krėtusi rekordinė infliacija, be perstojo kylančios maisto prekių, energetikos ir paslaugų kainos privertė ne vieną lietuvį galvoti apie diržų veržimąsi. Tačiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prasitarė, kad diržus labiau traukėsi regionų gyventojai, o Vilniuje žmonės elgėsi kitaip, o kokios galimos recesijos pasekmės atsakė Marius Dubnikovas.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl draudimo auginti kailinius žvėrelius. Tokios diskusijos vyksta kelis dešimtmečius Europoje ir yra labai daug praktikos, kai kur yra priimti sprendimai drausti, tačiau įgyvendinimo keliai yra skirtingi. Daugiausiai Lietuvoje tai aktualu audinių fermoms, kurios turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje ir valdo apie 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos.

Netylant gyventojų pasipiktinimui dėl antrosios pakopos pensijų fondų, apie galimybę atsisakyti kaupimo ar išsiimti sukauptus pinigus jau pradėjo kalbėti ir valdantieji. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jos partija siūlys keisti pasipiktinimą keliančią tvarką. Įvairiems pasiūlymams pilantis kaip iš gausybės rago, ekonomistai įžvelgia riziką, kad keičiant sistemą lietuvių kišenės tik labiau nukentės. Neskubėdama, pasiramsčiuodama lazdele gatve žengia šiaulietė Zita.

Sausį elektra biržoje kainavo vos daugiau nei 10 centų, tad gruodį ilgalaikes sutartis pasirašę žmonės tiekėjams permoka dvigubai. Kodėl tiekėjai žmonėms elektrą pardavinėja brangiau nei biržoje, aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Lietuvoje milijonai gyventojų pastaruoju metu girdi ir stebi žinias, kad labai atpigo elektra ir jos kaina – vos per 20 centų. Dėl to visiems reikia labai džiaugtis ir reikalauti, kad tiekėjai atpigintų elektrą.

Žmonėms pykstant, kad antrosios pakopos pensijų fondai nuvertėjo, o ir savo pinigų atsiimti anksčiau laiko niekas neleidžia, apie pokyčius prabilo Lietuvos bankas. Tiesa, minėtų jautriausių klausimų bankas neliečia, siūlo tiek daug kartų neįtraukinėti žmonių į sistemą ir duoti poros mėnesių terminą iš kaupimo pasitraukti.

Lietuvoje dalis dirbančių ir netoli pensinio amžiaus esančių mūsų tautiečių ėmė piktintis II pakopos pensijų fondais ir abejoti jų nauda, nes praėjusiais metais visi papildomai kaupiantys pensijai prarado net 800 milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Žmonių sunešti šimtai milijonų išgaravo, nes esą buvo prasti metai.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2022 metais pradėjo veikti ilgametė akcizų politika, kuri realiai sumažino išgeriamo alkoholio kiekį, kuris suvartojamas per stipriuosius gėrimus. Apie 43 proc. viso alkoholio yra suvartojamas geriant stipriuosius gėrimus. Tai didelis skaičius, palyginti su Vakarų Europa, kur šis skaičius svyruoja apie 20 proc., tačiau jis palengva pradėjo mažėti, nes 2021 metais sudarė apie 45 proc.

Gyventojai masiškai atakuoja elektros pardavėjus ir reikalauja sumažinti elektros kainas. Nebeturėdami, kur trauktis, tiekėjai po truputį jas mažina. Tačiau, kad susimažintų elektros sąskaitas, gyventojai turi pasirašyti naujas sutartis, o dominuojančios rinkoje bendrovės „Ignitis“ elektroninė savitarna kaip tyčia nuo penktadienio užstrigo.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Kalėdinis pigių degalų festivalis baigėsi. Degalų kainos vėl kopia į viršų. Ypač tai jaučia dyzelinių automobilų vairuotojai. Litras dyzelino beveik 20 centų brangesnis už benziną. Dyzelino kainas dar labiau kaitina Europoje tvyranti įtampa ruošiantis atsisakyti rusiškų degalų. Ekspertai prognozuoja, kad jau po dviejų savaičių įsigaliojus embargui rusiškiems naftos produktams, dyzelino kaina dar labiau šoks į viršų. Benzinas ir dyzelinas degalinėse vėl brangsta.

Lietuvos gyventojams būstui bankai skolina brangiausiai visoje euro zonoje. Tokius duomenis skelbia Europos Centrinis Bankas. Komercinių bankų asociacija aiškina, neva Lietuva čia niekuo neišsiskiria, esą vakarų valstybių gyventojai tiesiog ilgesniam laikotarpiui fiksuoja palūkanas dėl to jos mažesnės nei Lietuvoje. Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad Lietuvos bankai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti ir priduria, kad Lietuvoje šiame sektoriuje trūksta konkurencijos.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjanti infliacija pirmąjį šių metų ketvirtį gali sumažėti dar sparčiau, sako analitikai. Anot jų, dėl mažėjančių verslo išlaidų artimiausiu metu galima tikėtis ir mėnesio defliacijos. Vis dėlto kai kurie ekonomistai teigia, kad sausio infliacija dar gali nustebinti, nes kyla reguliuojamos elektros, gamtinių dujų, vandens kainos ir tai bendrą indeksą padidins maždaug 1 proc. punktu.  „Infliacija traukia rankinį stabdį, aišku, drąsu taip sakyti prie 21,7 proc.

Bankai per devynis mėnesius pernai uždirbo daugiau negu užpernai per visus metus, jų pelnas išsipūtė 40-čia procentų. Pelnai dar didės, nes už paskolas žmonės bankams jau moka papildomus šimtus eurų. Tačiau už terminuotus indėlius jie savo klientams temoka centus. Žmonės ir vartotojų atstovai piktinasi, kad bankai eilinį kartą elgiasi grobuoniškai ir gręžia žmonių pinigus. O didinti palūkanas už indėlius ragina ir Lietuvos bankas.

Nauji metai – naujos kainos. Lietuvoje toliau brangsta maistas. Lietuvos barai, kavinės, restoranai ragina gyventojus nenustebti išvydus nuo 5-ių iki 20 procentų pabrangusias picas, kebabus, alų. Pasak ekonomistų, kainos taip greitai baruose, restoranuose ir kitose maitinimo vietose nekiltų, jei nebūtų milžiniškos paklausos. Mat gyventojai noriai perka pačius brangius patiekalus, dėl to verslininkams nėra priežasčių nekelti kainų.

Naftos kainoms nukritus į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai sako, kad kainos šiemet gali svyruoti, tačiau į karo pradžioje buvusias aukštumas sugrįžti neturėtų.   Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nepaisant galimų svyravimų ilguoju laikotarpiu naftos kainos turėtų siekti 60-80 JAV dolerių už barelį.

Valdžia lengvina sąlygas savivaldybėms skolintis ir įsisavinti šimtus milijonų eurų europinės paramos. Merai jau svaičioja, kaip prisiskolinę statys naujus sporto centrus, baseinus, uostus, paplūdimius, pirks elektrinius autobusus. Ekspertai jau nerimauja, kad už skolintus pinigus savo miestelių gyventojams pristatę brangių projektų, savivaldybių vadovai skolas paliks mokėti gyventojams. Panašius perspėjimus jau žeria ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį? Savo nuomone laidoje dalinsis du ekonomistai – Nerijus Mačiulis ir Marius Dubnikovas.

Brangstant paskoloms, lietuviai įperka vis mažesnį būstą. Būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose nukrito į dešimtmečio žemumas. O nekilnojamojo turto rinką apima vis didesnis sąstingis. Tačiau ekspertai turi ir geresnių žinių – mažėjant paklausai ir pingant statybinėms medžiagoms, prognozuoja kitąmet būsto kainų kritimą, galimai net dešimtadaliu.

Už paskolas visi mokės dar daugiau. Europos Centrinis Bankas toliau didina palūkanų normą ir tai – ne riba. Kitąmet lietuviams per metus paskolos gali išbrangti ir keliais tūkstančiais eurų. O pelną iš to kraunasi bankai. Tiesa, dalis ekonomistų tvirtina, kad bankai žmones laiko tiesiog atpirkimo ožiais, esą Centrinis Bankas pats per pandemiją prispausdino daug pinigų, o dabar chaosą bando suvaldyti tuos pinigus gręždamas iš žmonių.

Įsigaliojant vis naujoms Vakarų sankcijoms rusiškai naftai ir degalams – liūdnos žinios dyzelino vartotojams. Nors rinkos ir degalinių švieslentės į naująsias sankcijas sureagavo ramiai, kai kurie ekspertai ragina neapsigauti. Esą Kinija dar gali pateikti siurprizų mažindama kovidinius ribojimus ir didindama naftos paklausą, o kartu ir kainas.

Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“ – 60 JAV dolerių. Ekonomistai įvertino, kokią įtaką naujos sankcijos padarys Rusijos ekonomikai, taip pat ir tai, kaip gali pasikeisti degalų kainos.  Laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ finansų analitikas Marius Dubnikovas, vertindamas naujų sankcijų Rusijai į vedimą, tvirtino, kad Europa tokiu būdu siekia sukurti keletą skirtingų efektų.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą. Juo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, kaip yra dabar. Pasak G. Skaistės, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.

Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai. Pasak jo, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.  Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad, nors ir nežymiai, žmonės peržiūri savo išlaidas, tačiau tai dar nėra reikšmingas pokytis.  „Matosi tam tikras susitraukimas, jis yra labai neženklus pagal tai, kaip buvo gąsdinamasi.

Elektros kainos biržoje smarkiai nukrito, tačiau Lietuvos elektros tiekėjai gyventojams jų mažinti neskuba. Net garantinis tiekimas per du mėnesius jau atpigo daugiau kaip perpus, tačiau nepriklausomi tiekėjai toliau tempia gumą ir gyventojams reikšmingai pigesnių planų nesiūlo. Kodėl? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Marius Dubnikovas ir Vidmantas Jankauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.