Kas jau kas, bet matematikos mokytojai susiskaičiuoti savo finansus moka, tik rezultatas nebūtinai džiugina. Daliai Vėdaraitei iki pensijos liko metai, „Sodra“ jai mokėti turėtų 500–600 eurų.
„Ir dabar iš mokytojų algos nėra didelio džiaugsmo, tai pensija tikrai liūdinanti“, – sako Dalia.
Mokytoja kaupia ir antrosios pakopos fonduose, bet ir iš jos nieko gero nesitiki.
„Labai liūdina, nes ir draugai norėjo atsiimti, bet negali atsiimti, čia kažkokia painiava. Tarkim, išėjau į pensiją ir galbūt planuoju amžiaus kelionę. Kodėl neleisti žmogui pasinaudoti? Taigi žmogaus sukaupti pinigai“, – kalba Dalia.
Apie tai, kad žmonėms reikėtų leisti dar iki pensijos pasinaudoti savo pinigais, kalba netgi pensijų fondų valdytojai.
„Kai žmonės suserga kritine liga ir jiems tik 40–50 metų, jie turi nemažas santaupas II pakopoje, jiems reikia operacijai ar gydymui, tačiau jie visiškai negali pasinaudoti, kol nesuėjo pensinis amžius. Tokie dalykai turėtų būti numatyti sistemoje“, – teigia „Goindex“ investicijų valdytojas Marijus Kalesinskas.
Lietuvos bankas tokius norus vadina klaida. Skaičiai rodo, kad antrosios pakopos pinigai pensiją gali padidinti trečdaliu.
„Žmogus tiesiog atsisakytų didesnių senatvės pensijos išmokų tuo metu, kai jis išeina į pensiją. 30 proc. yra didelis dydis, kuris gali reikšmingai pakeisti į gerąją pusę finansinę padėtį, kai žmonės išeina į pensiją“, – tikina Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Tačiau gyventojai mano kitaip:
„Apskritai prieš visą šitą politiką. Nes žmones prievartauja, o paskui – kas iš to?“
„Manyčiau, kad reiktų ją visą pasiimti, nes ji sukaupta, žmogaus reikalas, gal jam yra neatidėliotinų problemų.“
„Žmogus kaups, kaups ir neaišku, koks bus rezultatas galutinis. Paliks be nieko.“
„Kiekvienas žmogus demokratinėj valstybėj turi teisę rinktis, ką daryti su savo pinigais.“
„Šito gal ir nereikėtų – visus atsiimti iš karto. Išleis visus ir užsibaigs viskas.“
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, atvėrus fondų skrynią, kiltų grėsmė, kad žmonės gautus pinigus tiesiog iššvaistytų, o ne pasiliktų senatvei.
„Nusipirkti raudoną kabrioletą, apie kurį svajojom ar kitą pirkinį, o vėliau gali tekti ateiti pas visuomenę, mokesčių mokėtojus, ištiesus ranką, prašyti, kad trūksta prie pensijos“, – kalba M. Dubnikovas.
„Net nustebęs esu, kad laisvoj valstybėj galima taip įkišti žmogų, visi pelnosi, bet jokios atsakomybės niekas neprisiima. Ir žmogui net neleidžia pasitraukti, čia labai blogas dalykas“, – teigia vartotojų aljanso atstovas Marius Jansonas.
Pasak Vartotojų aljanso atstovo Mariaus Jansono, klausimų kelia ir antrosios pakopos grąža. Per 19 fondų gyvavimo metų į minusą pinigai keliavo ketverius metus. Pernai fondų vertė krito beveik 14 procentų, vadinasi, žmonės bendrai neteko beveik 800 milijonų eurų.
„Idėja labai gera II pakopos, bet tas godumas bankų ir pensinių fondų tiesiog skriaudžia žmones. Gali būti, kad tais pinigais naudosis pensiniai fondai, jie gaus už aptarnavimą mokestį – nuo milijardo jie gauna 5 mln. ir neprisiima jokios atsakomybės, kad bus pelnas“, – sako M. Jansonas.
„Apie 700 mln., bet jau sausio mėnesį praktiškai pusė tos sumos grįžo atgal. Keisčiausia, kad sistemai prieštarauti pradedama, kai yra susitraukimo metai. Bet, supraskime, finansų sistemoje tai neišvengiama. Nėra tokios investicijos, kuri amžinai augtų“, – tikina M. Dubnikovas.
„Būtų klaida žiūrėti į vienų metų grąžą“, – tvirtina Lietuvos banko valdybos narys S. Krėpšta.
„Turbūt labiausiai diskutuotinas – pakartotinis įtraukimas, nes tie, kurie tikrai išreiškė valią ir atsisakė, vargu, ar turėtų būti primygtinai įtraukiami“, – sako M. Kalesinskas.
Pakartotinio įtraukimo tvarką Lietuvos bankas visgi siūlo tobulinti.
„Manome, galėtų būti lankstesnės galimybės atsisakyti kaupti, galbūt nebūtų poreikio kviesti juos į sistemą tris kartus, gal užtektų dviejų kartų“, – teigia S. Krėpšta.
Anot banko, taip pat derėtų leisti žmonėms per tris mėnesius nuo įtraukimo išeiti iš antrosios pakopos kaupimo. Nepaisant visuomenės nuotaikų, Lietuvos bankas tikina, kad kardinalių pokyčių pensijų kaupime nereikia. Po tris procentus algos į antrosios pakopos fondus dabar perveda 800 tūkst. tautiečių – kiek daugiau nei pusė visų dirbančiųjų.
