Eglė Šepetytė

Pirmas mokslo metų mėnuo įveiktas, o mokyklose kai kurių naujų vadovėlių vis dar – nė kvapo. Mokytojai dėl to priversti gaišti laiką ir informaciją rankioti iš senų vadovėlių, medžiagą kopijuoti, o abiturientai ieško nemokamų vadovėlių internete, persirašinėja ranka. Leidėjai tvirtina, kad ministerija padarė klaidą nusprendusi visus vadovėlius atnaujinti iš karto, esą tokio kiekio vadovėlių neįmanoma išleisti staiga.

Nuo spalio 1 d. krašto gynybai žmonės ir verslai galės paaukoti kokią tik nori sumą. Pinigai keliaus į gynybos fondą, o vėliau prisidės prie karinės technikos pirkimų. Spalį atsiras galimybė ir įsigyti krašto gynybai skirtų obligacijų. Krašto apsaugos ministras viliasi, kad patriotiški žmonės ir įmonės suaukos šimtus tūkstančių eurų.

Visai greta Lietuvos, Latvijoje, sugrįžo primiršta, tačiau labai pavojinga infekcija – difterija. Nuo jos Latvijoje mirė ketverių metų berniukas, susirgo ir dvi jo sesutės, visi jie neskiepyti. Lietuvoje difterijos nebuvo jau keliolika metų, tačiau epidemiologai sunerimę – tautiečiai vangiai skiepijasi nuo šios ligos, nors vakcinos nemokamos.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Daugiau nei tūkstantis žmonių kreipėsi į ESO prašydami atlyginti audros sukeltus nuostolius, kai, ilgam dingus elektrai, teko išmesti maistą ar pirkti generatorius. Prašymų sumos siekia kelis šimtus eurų, tačiau daugiau nei 200 eurų ESO nemokės. Visgi, daugybė žmonių kompensacijų nė nebando gauti – vieni mano, kad pastangos neatsipirks, kiti tikina iš ESO nesulaukę informacijos, kur kreiptis. O šėlusi audra pastatų ir automobilių apgadino tiek, kad nuostoliai žmonėms siekia kone 10 mln. eurų.

Desovietizacijos komisija galop paskelbė verdiktą dėl atminimo ženklų pulkininkui Kaziui Škirpai. Komisija rekomenduoja susilaikyti nuo naujų atminimo lentų įrengimo, nes esą trūksta istorinių tyrimų, kurie patvirtintų ar paneigtų karininko indėlį Lietuvoje kursčius antisemitizmą. Visgi dalis istorikų griežtesni – politinė K. Škirpos atsakomybė už žydų žudynes esą akivaizdi. Matydami vien antisovietinę karininko veiklą, jo palaikytojai esą užsimerkia prieš draugystę su naciais.

Ilgus metus pagal ekonomikos rodiklius lenkusi Lietuvą, Estija čiuožia žemyn. Jos Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) prognozė minusinė, pramonės rezultatai prastesni nei Lietuvos, kainos vis dar auga, o mokesčiai jau didėjo ir dar didės kitąmet. Pasak ekonomistų, būtent mokesčių didinimas ir eksporto smukimas panardino Estiją į ilgiausią recesiją Europos Sąjungoje. Gali būti, kad estai neapsieis be atlyginimų karpymo.  Išaugusiomis maisto kainomis skundžiasi ne tik lietuviai.

9 metai kalėjimo – tokią bausmę išgirdo už šnipinėjimą Baltarusijos režimui nuteistas Mantas Danielius. Pasak Vilniaus apygardos teismo, M. Danielius surinko ir perdavė Baltarusijos valstybinio kanalo propagandistei Ksenijai Lebedevai informaciją apie Lietuvoje gyvenančių baltarusių opozicijos organizacijų narius, nuo režimo pabėgusių žmonių asmens duomenis.  Apie advokatą Mantą Danielių Lietuva išgirdo prieš dvejus metus.

Per mėnesį kainos Lietuvoje sumažėjo 0,5 proc., tačiau metinė infliacija vėl artėja prie procento ribos. O labiausiai per metus kainas kėlė kavinės ir restoranai – beveik 9 proc. Dalis ekonomistų prognozuoja, kad restoranai kainas turės pradėti mažinti, nes valgytojų – vis mažiau. Ryškesnio maisto ar kitų prekių augimo ekonomistai neprognozuoja, tačiau metų pabaigoje infliacija turėtų padvigubėti.

30 tūkstančių eurų į rankas – tokią premiją mokės Alytaus savivaldybė kiekvienam atvykstančiam trūkstamos specialybės gydytojui. Pinigų dalybų miestas ėmėsi neapsikentęs medikų trūkumo. Naujiena iškart davė rezultatų – solidi išmoka į Alytų jau priviliojo vieną urologą. Penkiaženkles sumas jau siūlo ne vienas regionas, visgi gydytojai pabrėžia, kad vienkartinė išmoka nėra panacėja, o ir savivaldybių iždai gali greitai išsekti.

Algos auga visoje šalyje, tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos beveik nemažėja – ir toliau viršija 400 eurų. Žmonės skundžiasi, kad pinigų turi tik būtiniesiems poreikiams – ir tai ne visada. O ekonomistai pozityvių žinių neturi. To priežastis, kad esą ateityje atotrūkis užprogramuotas dar didėti, nes, jei regionuose ir atsiranda naujų darbo vietų, jos yra menkai apmokamos. Visgi verslo atstovai tikina, kad padėtis nėra prasta.

Norint nusipirkti butą Vilniaus centre be paskolos, nevalgyti, negerti ir vien tik taupyti tektų 10 metų. Pagal šį rodiklį tampame panašūs į Londoną ar Paryžių. Neįpirkdami vidutinio dydžio būstų, lietuviai jau dairosi vos keliasdešimties kvadratinių metrų butų, o senesnės statybos būstų pasiūla labai maža.  Standartinė vidutinės klasės buto kvadratinio metro kaina Vilniuje yra 3600 eurų. Tad už 26 kv. m. naujos statybos būtą Žirmūnuose tenka pakloti 93 tūkst. eurų.

Po ilgų ginčų Lietuva pagaliau paskyrė naująjį eurokomisarą – po prezidento palaiminimo Seimas juo patvirtino Andrių Kubilių. Nors opozicija konservatoriui žėrė priekaištus dėl 2008 metų krizės valdymo, valdančiųjų balsų užteko Kubilių deleguoti į naujas pareigas. Kokia darbo sritis Kubiliui bus patikėta, dar nežinia, tačiau konservatoriai jam tikisi gynybos eurokomisaro porfelio. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Gabrieliaus Landsbergio šeima nusipirko vilą Graikijoje ir tai neigė, o socdemas Gintautas Paluckas Turkijoje augina riešutus, bet į deklaraciją tai suskubo įrašyti tik po žurnalistų klausimų. Šimtatūkstantinės vertės būstų ar žemės sklypų užsienyje nusipirkę ir nemažai kitų politikų, tik girtis turtais rinkėjams privengia. Politologai rėžia – problema yra ne pats politikų turtas, o vengimas jį deklaruoti.

Iki Seimo rinkimų beliko vos kiek daugiau nei pusantro mėnesio, o politinių kampanijų arenoje – kone štilis. Laikai, kai gatvių stendai mirgėjo politikų atvaizdais, o pašto dėžutėse netilpo agitaciniai lankstinukai, jau praeityje. Žmonės sako visai nejaučiantys, kad rinkimai jau ant nosies ir norėtų politikų pažadus išgirsti iš jų pačių lūpų. Politologai ir komunikacijos ekspertai aiškina, kad tyla paranki didžiosioms partijoms.

Lietuvos politinės partijos susidūrė su problema – komerciniai bankai nenori teikti paskolų, kurių politikams prireikia prieš rinkimus. Tai komercinių bankų kerštas, svarsto kai kurios partijos paaiškėjus, kad nė vienai to prašiusiai parlamentinei partijai, bankai paskolų neišdavė, nors anksčiau dėl to problemų esą nekildavo. Dalis politikų mano, kad bankai susitarė politikus šitaip pamokyti už įvestą solidarumo mokestį ir netgi tai vadina karteliniu susitarimu.

Gali būti, kad jau šiemet apie atėjimą į Lietuvos rinką praneš Vokietijos bankas „Commerzbank“. Su jo atstovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bankas į Lietuvą dėmesį atkreipė po susitarimo dėl vokiečių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Tiesa, didelių Lietuvos bankų įkainių ir paskolų palūkanų kamuojamiems privatiems klientams iš to didelės naudos nebus.

Vėl bręsta Kelių eismo taisyklių pakeitimai. Šį kartą jie aktualiausi tiems vairuotojams, kurie mėgsta „prilipti“ prie priekyje važiuojančių automobilių ar nardyti tarp juostų. Policija ir ministerija svarsto įvesti privalomą taisyklę greitkeliuose tarp mašinų palaikyti konkretų atstumą – mažiausiai 50 metrų.

Vadinamoji čekučių istorija klampina dar vieną žinomą Seimo narį – konservatorių Andrių Vyšniauską. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą prašydama naikinti Vyšniausko teisinę neliečiamybę. Anot prokuratūros, prieš penkerius metus politikas, dar būdamas Marijampolės savivaldybės tarybos nariu, galimai suklastojo dokumentus dėl veiklos išlaidų kompensavimo ir taip neteisėtai gavo 2100 eurų.

Gyventojų sąskaitose – rekordinio dydžio indėliai. Bendra suma jau beveik pasiekė 23 milijardus eurų. Ekonomistai aiškina, kad tai – gerėjančio gyvenimo ir augančių pajamų pasekmė. Tiesa, pilnomis kišenėmis džiaugiasi toli gražu ne visi tautiečiai. O ir gauti pelno iš indėlių žmonės neskuba – net du trečdaliai negauna jokių palūkanų.  Beveik 23 milijardai eurų – tokia suma nugulusi lietuvių einamosiose sąskaitose ir indėliuose.

Verslas ir profesinės sąjungos nesugebėjo susitarti, kokia kitais metais bus minimali alga. Darbdaviai pritartų, kad ji augtų dešimčia procentų ir į rankas pasiektų 755 eurus, o profsąjungos reikalauja beveik 16 procentų augimo. Verslas grasina, kad tokiu atveju dalis įmonių turės skelbti bankrotus. Darbuotojų atstovai aiškina, kad verslas perlenkia lazdą. Trišalei tarybai sutarimo neradus, dėl minimalios algos dydžio nuspręs Vyriausybė.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai pažėrė staigmenų – konservatoriai aplenkė socdemus, netikėtai sužibėjo Laisvės partija. Ar iš šių ir kitų partijų pasirodymo jau galime numatyti, kam šypsosis sėkmė Seimo rinkimuose? Politologai aiškina – nors Seimo rinkimų rezultatai bus kitokie vien dėl didesnio aktyvumo, akivaizdu, kad kai kurioms per gerai apie save galvojančioms partijoms per likusius mėnesius teks gerokai paplušėti, jei nenori patirti fiasko.

Seimo rinkimus laimėti trokšta, tačiau būti ministrais pirmininkais nenori. Tiek socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, tiek valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis aiškiai neatsako, ar sėkmės atveju imtųsi vadovauti Vyriausybei. Tačiau Karbauskis variantų jau turi – esą užimti premjero postą rudenį galėtų Europos Parlamente vos kojas apšilęs Aurelijus Veryga.

Lietuviai dar niekada negyveno taip gerai, kaip dabar. Vidutinė alga vėl – didžiausia istorijoje, o pastarųjų metų ekonominis nuosmukis nesuvalgė nei milijardinių santaupų sąskaitose, nei smarkiai sumažino vartojimo. Infliacijai nunykus, kiekvienas algos ūgtelėjimas šiemet jau reikš dar pilnesnę piniginę. Visgi ekspertai ragina neužmerkti akių prieš realybę – kai vieni švaistosi pinigais, penktadalis tautiečių gyvena ties skurdo riba ir apie skanesnį kąsnį gali tik pasvajoti.

Dėl antisemitinių pareiškimų iš Seimo trauktis turėjęs Remigijus Žemaitaitis apklausose jau rikiuojasi trečias po Šimonytės ir Blinkevičiūtės. Trečia reitinguose ir jo naujai įkurta partija. Politologai nesistebi – sau reklamą Žemaitaitis pasidarė dalyvaudamas prezidento rinkimuose, o vulgari, žydus keikianti retorika daliai visuomenės labai priimtina. Žemaitaitis turi rimtų šansų patekti į būsimųjų valdančiųjų gretas, o, pasak ekspertų, tai pakenktų Lietuvos prestižui.

Lietuva rinko 11 Europos Parlamento narių. Vieni žmonės tikina, kad šie rinkimai tiek mūsų šaliai, tiek visai Europai labai svarbūs, ypač Rusijos agresijos akivaizdoje. Kiti sako, kad daugiau nei 300 politinių veikėjų į Briuselį veržiasi tik gerai užsidirbti, tad prie balsadėžių net nėjo. Ir tokių nėjusių buvo dauguma. Iki 18-tos valandos savo valią pareiškė vos 25-i procentai rinkėjų. Aktyviausi - Šalčininkų rajono gyventojai.

Pernai vidutinė alga Lietuvoje didėjo 13 procentų, tad aktualu, ir kiek atlyginimai augs šiemet.  Ekonomistai neslepia – metų pradžioje algos jau augo sparčiau nei rodė prognozės – daugiau nei 10 procentų. Visgi darbdaviai mano, kad metams įsibėgėjant, šitaip smarkiai didinti algų nebebus iš ko ir 10 procentų augimas neviršys. Profsąjungos ragina nesustoti ir toliau dideliais tempais didinti minimalų uždarbį, nes šis kelia ir vidutinę algą.

Lietuviai vėl keliauja rinkti Prezidento – prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame ture. Tiesa, šįkart žmonių jau gerokai mažiau nei prieš dvi savaites. Kaune pasirodęs už Igną Vėgėlę pirmajame ture agitavęs valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis dabar jau ragina balsuoti už Nausėdą ir aiškina, kad naujos sudėties Seimas po rinkimų su šalies vadovu sutars geriau. O abu kandidatai – Nausėda ir Šimonytė – debatuose susiginčijo, kuris iš jų yra labiau konservatorius.

Kol po Prezidento rinkimų pirmojo turo kai kurios partijos jau svajoja apie šlovę ir per Seimo rinkimus jau ruošiasi perimti valdžią, kitos, net ir gerai žinomos, nesukrapštė nė poros procentų balsų. Politologai aiškina, kad žmonių nusiteikimą, už ką balsuos parlamento rinkimuose, prezidento rinkimai jau šiek tiek atskleidė.

Ką daryti, jei receptinių vaistų prireikė būnant užsienyje? Latvijoje ir Lenkijoje tautiečiai jau gali jų nusipirkti su lietuvišku elektroniniu receptu – iki šiol galiojo tik popierinis. O ši naujovė gali tapti dar vienu postūmiu lietuviams pinigines atverti Lenkijoje – žmonės vardija pavyzdžius, kaip kaimyninėje šalyje medikamentų įsigijo du ar net triskart pigiau.

Politikai vis labiau nusiteikę ir toliau įpareigoti kone milijardą eurų pelno pernai uždirbusius komercinius bankus dalį viršpelnių skirti gynybos biudžetui. Krašto apsaugos ministro teigimu, iš bankų jau surinkti daugiau nei 200 milijonų eurų ženkliai pasitarnavo pasirengimui priimti Vokietijos brigadą, tad vadinamąjį solidarumo įnašą esą reikėtų pratęsti dar metams.

Vis garsiau aidi prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad jam laimėjus rinkimus, Vyriausybės sudėtis turės keistis. Premjerei Ingridai Šimonytei esą gali tekti ieškoti ne vieno naujo ministro, o bent keleto. Konservatoriai ir kiti koalicijos partneriai ramina save – esą tai tik Nausėdos rinkiminė retorika, kuri po antrojo turo galimai pasikeis. Visgi politikos ekspertai nemano, kad prezidentas savo užmojo atsisakys.

Likus pusantros savaitės iki Prezidento rinkimų – netikėti pokyčiai reitingų lentelėje. Gitano Nausėdos populiarumas per mėnesį smuko devyniais procentiniais punktais, kai tuo metu Igno Vėgėlės ir Ingridos Šimonytės reitingai šiek tiek augo. Politologai aiškina, kad tai – suaktyvėjusių varžovų rinkiminių kampanijų pasekmė.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Iki Prezidento rinkimų likus mažiau nei trims savaitėms Lietuvoje – priešrinkiminės kampanijos štilis, kokio dar nėra buvę. Miestų gatvėse – vos vienas kitas kandidatų plakatas, o koks, pavyzdžiui, Gitano Nausėdos rinkimų šūkis, neaišku net politikos tyrinėtojams. Kodėl nemato jokių kandidatų reklamų ir agitacijos, nesupranta ir pasirinkti turintys žmonės.

Kandidatui į prezidentus Ignui Vėgėlei – nemalonumai dėl šeimos verslo. Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ skelbia, kad Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas. Prisidengdama milijoninės vertės eksportu į Kirgiziją, įmonė kondicionierius esą galėjo tiekti Baltarusijai. Jau vykstant karui, „Vilpra“ produkcijos į Kirgiziją eksportavo už milijoną eurų. Pats Ignas Vėgėlė tyrimą vadina pritemptu ir kondicionierių eksportą lygina su braškių pardavimu turguje.

Į Lietuvą sugrįžusi tikra žiema žmonių visai nenudžiugino, šiąnakt šaltukas pakando ir jau pražysti spėjusius augalus. O gerokai daugiabučių gyventojus sušaldžiusi Vilniaus valdžia dar pralaukė savaitgalį ir tik pirmadienį galiausiai atnaujino šildymo sezoną. Nors artimiausiomis naktimis prognozuojama minusinė temperatūra, prošvaisčių yra – savaitės pabaigoje gali sugrįžti gerokai malonesnė šiluma.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Komerciniai bankai pernai susižėrė beveik milijardą eurų pelno – dvigubai daugiau nei užpernai. Finansų žinovai rėžia – institucijos nepadarė nieko, kad komerciniai bankai žmonėms bent jau nekeltų aptarnavimo mokesčių ir kitų įkainių. Horizonte šviečiantis bazinių palūkanų normų mažėjimui, premjerė Ingrida Šimonytė neketina kitąmet pratęsti bankų solidarumo mokesčio, esą pajamų biudžetas iš jo nebegautų.

Degalų kainos Lietuvoje vėl ūgtelėjo, o benzinas po pusmečio pertraukos vėl tapo brangesnis už dyzeliną. Pasak ekonomistų, tai lėmė ir pasaulyje išaugęs degalų poreikis, ir sėkmingos ukrainiečių atakos prieš rusų naftos bazes, ir nerimas dėl kaistančio karo Artimuosiuose Rytuose. Tiesa, į Irano smūgius Izraeliui rinkos nesureagavo ir naftos kainos į viršų nešovė.

Seime naujas užmojis – uždrausti šunis laikyti pririštus grandine. Keletas konservatorių ir liberalų siūlo leisti keturkojus rišti prie būdos ne ilgiau kaip dviem valandoms, kitu atveju tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu ir užtrauktų šimtines baudas. Dalis žmonių tokią idėją palaiko, tačiau kiti tikina neturintys pinigų augintiniams įrengti voljerus. Kai kurie seimūnai mano, kad baudų išsigandę žmonės šunų tiesiog atsikratys. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Iš Kelmės rajono – tiesiai į Lenkiją ar Ispaniją. Tokį popierinių puodelių gamybos verslą 2016 m. įsuko vienos įmonės vadovai. Kalbinti darbuotojai ir savo veikla, ir atlyginimais patenkinti. Štai vyriausioji pakuotoja Ieva uždirba per tūkstantį eurų, sausį alga esą pakilo maždaug šimtu eurų.  „Atlyginimai geri, moka laiku, visada pakelia, kai reikia. Žiūrima, kaip ir tu stengiesi, pats žmogus“, – sako vyriausioji pakuotoja Ieva.

Vilniuje pernai liepą vykusio NATO viršūnių susitikimo metu rusų žvalgyba pasikėsino į amerikiečių pareigūną. Taip skelbia Amerikos ir vokiečių žiniasklaida. Lietuvos institucijos to nei patvirtina, nei paneigia. Tačiau tampa vis akivaizdžiau, kad vadinamąjį Havanos sindromą – išpuolius aukšto dažnio garsu, kuris smarkiai sutrikdo sveikatą – visame pasaulyje rengia būtent rusų smogikai, norėdami eliminuoti amerikiečių diplomatus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Į pretendentų į prezidentus rinkimines sąskaitas rėmėjai pinigų neaukoja taip sparčiai, kaip norėtų politikai. Niekas nesurinko pinigų daugiau už Aurelijų Verygą, kuris net nebėra kandidatas, nes parėmė Igną Vėgėlę. Ar Ignui Vėgėlei atiteks ir dosni kelių šimtų tūkstančių eurų valstiečių finansinė parama, Ramūnas Karbauskis neigia. Abi pusės tikina nerezgančios ir jokių bendrų politinių ateities planų, tačiau apžvalgininkai tuo netiki.

Kasmet vis daugiau kainuojantis alkoholis brangs ir toliau – vidutiniškai po 5–10 procentų artimiausius trejus metus. Tokį siūlymą Seimui parengė Finansų ministerija. Pasak ministrės Gintarės Skaistės, pagrindinis tikslas yra paskatinti žmones mažiau gerti, visgi, kad tai suveiks, mažai tiki ir kalbinti praeiviai, ir dalis ekonomistų.

Trečias kartas nemelavo – prezidentas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Landsbergis galiausiai susitarė dėl 14-os ambasadorių skyrimo. Tiesa, jokių pavardžių ministras neatskleidžia, o prezidentūra susitikimo apskritai nekomentuoja. Politologai svarsto – kol neišgirdome pavardžių, klausimą vadinti visiškai išspręstu dar anksti.

Rekordinius pelnus besikraunančių bankų būtiniausių paslaugų krepšelis kas mėnesį žmonėms turėtų kainuoti ne pusantro, o vieną eurą. Ir šis dydis turėtų būti susietas su minimalia alga. Taip siūlo Lietuvos bankas ir finansų ministerija. Dar jie planuoja įpareigoti bankus būstui skolinti ne tik kintamomis, bet ir fiksuotomis palūkanomis, o šios esą neturėtų būti žvėriškai didesnės už kintamąsias. Bankų asociacija abu siūlymus kritikuoja, esą valdžia ėmėsi reguliuoti kainas.

Lietuvos prezidentais iki pavakario panoro tapti 14 asmenų – mažiau nei per praėjusius rinkimus. Vasario 19 d. buvo paskutinė diena, kai pretendentai dar galėjo registruotis politinės kampanijos dalyviais. Jau netrukus visi dokumentus pateikę pretendentai turės surinkti po 20 tūkstančių parašų ir sumokėti beveik 9 tūkstančių eurų užstatą. Dosniausiai savo kandidatą rinkimuose kol kas remia „valstiečiai“ – Aurelijui Verygai jau skyrė 200 tūkstančių eurų.

Lietuvos eksportas per metus smuko 11 procentų, kai užpernai augo net 14. Labiausiai traukėsi chemijos, baldų, medienos eksporto apimtys. Pramonininkų konfederacijos vadovas 11 proc. smukimą vadina skausmingu. Dalis ekonomistų tikina, kad skaičiai neatspindi realybės – pernai mažėjo infliacija, todėl esą ir prekybos sumos atrodo mažesnės.

Į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas ėmėsi ir Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės klausimo. Ją naikinti prašo generalinė prokurorė – jau daugiau nei pusmetį Žemaitaičio atžvilgiu netyla kaltinimai antisemitizmu. Prokurorai nori patraukti politiką baudžiamojon atsakomybėn, nes jis savo įrašais feisbuke galimai tyčiojosi, niekino ir kurstė neapykantą prieš žydų tautybės žmones.

Beveik trims dešimtims Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų – netikėta žinia iš Kremliaus. Rusija paskelbė kultūros ministro Simono Kairio, Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, buvusio Vilniaus vadovo Remigijaus Šimašiaus tarptautinę paiešką. Paviešintame sąraše – esami ir buvę miestų tarybų nariai, istorikai, taip pat – ir Estijos premjerė Kaja Kallas. Politikai sako smarkiai nenustebę dėl tokio, kabutėse, įvertinimo. Rusija taip reaguoja į sovietinių paminklų griovimą Lietuvoje.

Šarūno Narbuto, per pandemiją padėjusio nupirkti reagentų kovido testams, iš to užsidirbusio ir užtampyto po teismus, istorija – dar vienas pavyzdys iš daugelio, kaip bylas Lietuvoje prokurorai skambiai pradeda, bet viskas baigiasi išteisinimu. Daugybę bylų teismuose laimi ir politikai, ir buvę įstaigų vadovai, ir eiliniai piliečiai. Dalis jų piktinasi sugriautais jų bei jų šeimų gyvenimais, dalis iš valstybės paskui prisiteisia dešimtis tūkstančių eurų.