Eglė Šepetytė

Skripalius nuodijusio Rusijos karinės žvalgybos specialiojo dalinio žudikas ir šnipas Vilniuje sėdėjo greta profesoriaus Vytauto Landsbergio „Laisvosios Rusijos forumo“ renginyje. Ši istorija nutiko 2017-aisiais, ją dabar atskleidė leidinio „The Insider“ tyrimas. Tačiau, pasak ekspertų, Lietuvos institucijos iš jos turi ką pasimokyti ir dabar.

Prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių konfliktas jau tampa panašus į serialą be pabaigos. Akibrokštu konservatoriai vadina prezidento sprendimą į Europos Vadovų Tarybą išvykti be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Pasak Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, Nausėda taip sulaužė „konstitucinę sąrangą“. Konservatoriai dar labiau supyko po Prezidentūros paaiškinimo, esą viceministras savo darbus atliko dar iki Tarybos posėdžio.

Vilijos Blinkevičiūtės atsisakymas dalyvauti Prezidento rinkimuose vietoje to remiant Gitaną Nausėdą – gudrus ėjimas partijos ir savo naudai ar gražiais žodžiais užmaskuotas socdemų fiasko? Didžiausia opozicinė politinė partija savo kandidato į prezidentus nekelia pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Jei socialdemokratai pagaliau laimės Seimo rinkimus, o Nausėda bus perrinktas šalies vadovu, tikėtina, kad tokių dramų kaip dabar tarp prezidento ir Vyriausybės nebus.

Gitano Nausėdos ir ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno istorija pakvipo jau primirštais Narkevičiaus kotletukais. Pasirodo, už mokesčių mokėtojų pinigus G. Nausėda ir E. Bajarūnas su žmonomis Londone ne tik žiūrėjo „Operos Fantomą“ ir gėrė šampaną, bet ir mėgavosi vakariene restorane. Maža to, panašu, kad E. Bajarūnas kalbėjo netiesą Etikos komisijai – saskaita rodo, kad 1 600 eurų šios pramogos kainavo ne aštuoniems, o penkiems asmenims. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Per dešimt metų – milijardas eurų palūkanų. Tiek sumokėtų Lietuva, jei gynybą stiprintų skolintais pinigais. Tačiau esminė žinia – iš kur paimti pinigų – vis dar nenuskambėjo. Realiais lieka ir pridėtinės vertės, ir gyventojų pajamų mokesčio didinimas, o tai kirstų visų gyventojų kišenei. Jei artimiausią dešimtmetį karo pašonėje esanti Lietuva savo saugumą nuspręstų stiprinti skolindamasi, tam reikėtų šešių milijardų eurų. O skola turi savo kainą.

Už mokesčių mokėtojų pinigus Londone su žmonomis „Operos Fantomą“ žiūrėję Gitanas Nausėda ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas supainiojo interesus. Tokią išvadą skelbia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Pasak jos, prezidentas pasinaudojo savo statusu, nes ambasadai iš anksto išreiškė norą vizito metu Londone pasikultūrinti. O tada – ir priėmė neteisėtą dovaną – brangiausius bilietus į spektaklį.

Vienas iš Nacionalinį stadioną statančios įmonės buvusių vadovų daugiau kaip 16 milijonų eurų ištaškė kazino. Fondų valdytoja dėl to Šarūną Stepukonį ir lošimų bendrovę padavė į teismą. „BaltCap“ tikina, kad Nacionaliniam stadionui skirtų pinigų Stepukonis nepralošė, tačiau įmonė rangovams jau dabar skolinga tris milijonus eurų, bankai jos nekredituoja ir tik laiko klausimas, kada amžiaus statybų sutartis vėl nutrūks. O Stepukonis galimai pralošė ir porą milijonų iš Estijos pensijų fondų.

Paslaugos šiemet ir toliau brangs, tiesa, perpus lėčiau nei pernai – 7 procentais. O aukštos maisto kainos, anot „Swedbank“, išlieka problema – jei kažkiek ir kris, tai labai nežymiai. Ekonomistai mano, kad kainas lentynose lems ir žmonių vartojimas – jeigu prekybininkai jaus, kad žmonės taupo, kainas turės nuleisti. Visgi tendencijos priešingos – vartojimas atsigauna, o perkamoji galia sugrįžo į priešinfliacinį lygį. Tad į šiuos metus ekonomistai žvelgia optimistiškai.

Tarnybiniu automobiliu važiuojate į darbą ir namo – vadinasi, gaunate pajamas natūra, todėl nuo šiol turėsite susimokėti mokesčius. Taip nusprendė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), aptikusi, kad įmonių darbuotojai darbinėmis mašinomis keliauja ir po pajūrio kurortus, sustoja parduotuvėse, bet mokesčio nemoka. Nors teoriškai už pajamas natūra turėtų atsiskaityti darbuotojai, įmonių vadovai įsitikinę – pavaldiniai nesutiks, kad mažėtų jų alga. Taigi, našta guls ant įmonių pečių.

Dabartiniai dvidešimtmečiai, sulaukę senatvės, gaus nė trečdalio atlyginimo nesiekiančią pensiją. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sąraše atsidūrė paskutinėje vietoje. Ekonomistai tikina, kad išeitis yra – reikia dvigubai padidinti socialinio draudimo pensijos įmoką ir būsimieji pensininkai vargo nematys. Tačiau dvigubai didesnių mokesčių idėja neįkvepia nei žmonių, nei politikų.

Dyzelinas Lietuvoje jau tapo brangesnis ir už 98-os rūšies benziną. Prie to prisidėjo ir nuo sausio didėjęs akcizas dyzelinui. O tarptautinėje arenoje nerimą kelia kariniai veiksmai Raudonojoje jūroje. Jei padėtis dar blogėtų, nafta, taigi, ir degalai, vėl brangtų. Maža to, tai veikiausiai atidėtų ir Europos Centrinio Banko planus mažinti palūkanas. Tiesa, ekonomistai ramina, kad kol kas naftos kaina stabili.

Per vieną dieną – du milijonai eurų pelno. Tiek dabar Lietuvoje per dieną uždirba komerciniai bankai, kurių pelnas toliau auga didžiuliais tempais – per metus jis padvigubėjo. Komerciniai bankai žeriasi rekordinius pelnus Per devynis praėjusių metų mėnesius komerciniai bankai uždirbo du kartus daugiau nei tuo pačiu metu užpernai – virš 700 milijonų eurų.

Vaiko teisių specialistai mažametį nuo mamos Palangoje atskyrė netinkamai – darbuotojams trūko kompetencijos ir profesionalumo. Tokias išvadas pateikė tyrimą atlikusi vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė. Esą procese privalėjo dalyvauti ir psichologas. Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė išvadoms neprieštarauja, tačiau dar atlieka savo tyrimą, tad neaišku, ar vaiko atskyrime dalyvavę specialistai sulauks nuobaudų.

Nulūžo nagas, įdrėskė katė ar po depiliacijos paraudo oda – neįtikėtina, bet dėl tokių nusiskundimų žmonės kviečiasi greitąją pagalbą. O panašių skambučių būna net keturi iš dešimties. Medikų profsąjunga jau netenka kantrybės ir siūlo – jei žmonės nesupranta, kas yra greitoji pagalba, tokius betikslius iškvietimus reikėtų apmokestinti. Pavyzdžiui, latviai už sugaištą medikų laiką susimoka 70 eurų.

Iki prezidento rinkimų likus keturiems mėnesiams dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda toliau auginasi populiarumą. Tačiau dar sparčiau per mėnesį pakilo Igno Vėgėlės reitingai – jiedu su Ingrida Šimonyte dabar vis apsikeičia antra ir trečia reitingų vieta. Politologai svarsto, kad šansų patekti į antrąjį turą šalia Nausėdos turi ir Vėgėlė, ir Šimonytė.

Kandidatų į prezidentus dar gali ir daugėti – apie tai rimtai svarstyti ėmėsi Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis, esą neapsikentęs politikų kandžių frazių apie „MG Baltic“ bylos nuteistuosius. Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sumąstė savotišką protesto akciją prieš dabartinį šalies vadovą. Įsižeidęs dėl replikų apie „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistą partiją ir Vytautą Gapšį, Prezidento portretą Seimo kabinete jis paslėpė spintoje.

Šalčio mėgėjai, panašu, sulaukė savo svajonių orų. Tokio šalčio kaip šiąnakt nebuvo kone trejus metus – Utenoje termometro stulpelis krito žemiau 26-ių laipsnių. Tie, kurie išdrįso šiandien iškišti nosį laukan, džiūgauja ir giria tikrą žiemą. O sinoptikai prognozuoja, kad ateinančią naktį šaltis gali paspausti dar stipriau. Kol vieni žvarbsta net namie po antklodėmis, kiti žiemišką rytą pradeda štai taip. Vilniečiai čia filmuojasi Balsio ežere.

Iki prezidento rinkimų likus keturiems mėnesiams ima pildytis rinkiminės kandidatų sąskaitos. Dosniausiai savo pretendentą kol kas remia valstiečiai – Aurelijaus Verygos rinkiminei kampanijai partija jau skyrė per 100 tūkstančių eurų. Igną Vėgėlę kol kas labiausiai remia brolis ir tėvas – didelės žinomos įmonės valdytojai. O kandidatų į prezidentus dar gali ir daugėti – apie tai rimtai svarstyti ėmėsi Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis.

Net trys ketvirtadaliai kaupiančiųjų atsiimtų lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, jei tik atsirastų tokia galimybė. Tokiais apklausos rezultatais dalijasi pati Pensijų fondų asociacija. Ketvirtadalis tokių žmonių investuotų savarankiškai, o dešimtadalis pirktų daiktus, dar tiek pat pinigus atsiimtų be jokio išankstinio plano.  Pensijų fondų asociacijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad pinigus pensijų fonduose ramybėje paliktų tik 26 proc.

Kitais metais gyvenimas finansine prasme lengvės – tokią išvadą daro Lietuvos bankas. Nors Europos centrinis bankas (ECB) sumažino kitų metų BVP prognozę, vis dėlto pabrėžia, kad pramonė atsigauna. O atlyginimų augimas jau gerokai viršys infliaciją ir sieks vidutiniškai 9 proc. Tiesa, pramonės atstovai nėra tokie optimistiški, esą kaip tik žiema bus labai sunki.  Vienos didžiausių stiklo paketų gamintojų Baltijos šalyse prezidentas neslėpė – šie metai buvo sudėtingi.

Kalėdinių dovanų pirkimo vajui pasiekus kulminaciją, ne visiems užtenka savų kiaulių taupyklių paslaugų, prireikia ir kredito įstaigų. Kai kurios jų stebi net ketvirtadaliu išaugusį žmonių poreikį skolintis, negąsdina nė dviženklės palūkanos. Ekonomistai perspėja, kad skolintis pinigų dovanoms ar šventiniam vaišių stalui yra ydinga praktika – išlaidauti reikia pagal kišenę, o geriausia dovanoms susitaupyti iš anksto. Senas prietaras atiduoti visas skolas iki Naujųjų, regis, grimzta užmarštin.

Po porą metų trukusių aršių ginčų Seimas įteisino naktinius taikiklius medžioklėje. Perkalbėti parlamentarus bandė pati premjerė, idėjos oponentus ji ragino išvis nedalyvauti balsavime. Naktinių taikiklių šalininkai tikina, kad jokios gyvūnų skerdynės miškuose neprasidės, nes naudotis naktiniais taikikliais medžiotojai galės tik šaudami į šernus, lapes bei invazinius gyvūnus. Šernai aktyviausi naktį, tad medžiotojai jų ir tyko tamsiuoju paros metu.

Seimas pradėjo apkaltą politinės korupcijos byloje nuteistam ir puspenktų metų įkalintam darbiečiui Vytautui Gapšiui. Slaptai dėl mandato atėmimo parlamentarai balsuos jau kitą savaitę, prieš pat Kalėdas. Seimo vadovybė prašo Kalėjimų tarnybos per apkaltą atlydėti Gapšį į parlamentą, kad šis galėtų pasisakyti Seime. Vytauto Gapšio kėdė Seimo salėje tuščia. Puspenktų metų bausme nuteistas darbietis jau trečią savaitę leidžia už grotų Kauno kalėjime.

Seimas patvirtino kitų metų ir paskutinį savo kadencijos valstybės biudžetą. Nors beveik visa opozicija balsavo prieš, valdantieji projektą priėmė be didesnio vargo. Daugiau nei šimtu eurų į rankas kitąmet augs algos slaugytojams, socialiniams darbuotojams, daugiau nei dviem šimtais – medikams. Tačiau viskas – skolos sąskaita. Biudžeto išlaidos keturiais milijardais eurų didesnės nei pajamos ir vos įtelpa į Mastrichto kriterijus.

Per metus Lietuvoje padvigubėjo milijardierių – buvo trys, o dabar jau šeši. O vienam milijardieriui naujokui augintis turtų nesutrukdė ir garsiausia politinės korupcijos byla. Šimtais milijonų eurų, kol vyko teismo procesai, praturtėjo nuteisto koncerno „MG grupė“ savininkas Darius Mockus.  Nuo 350 mln. iki milijardo eurų, beveik triskart – tiek išaugo verslininko Dariaus Mockaus turto vertė nuo 2016-ųjų, kai kilo „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalas.

Kovidas vėl šiepia nasrus. Kasdien infekcija užsikrečia apie tūkstantį tautiečių, įskaičiuojant ir gripą, trečdalis savivaldybių pasiekė epideminį lygį. Tiesa, medikai į paniką nepuola, į reanimaciją patenka tik pavieniai pacientai, o ir šie serga gretutinėmis ligomis. Valdžia apribojimų neplanuoja, tačiau ragina skiepytis. Beje, pasak gydytojų, dabartinė kovido atmaina panašesnė į gerai žinomą gripą, skonio ar kvapo ligoniai dažniausiai nebepraranda.

Iš už Kauno kalėjimo sienų – netikėtas Vytauto Gapšio prašymas. „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje dėl kyšininkavimo nuteistas darbietis norėtų nuotoliu jungtis į Seimo komitetų posėdžius – tiesiai iš kalėjimo. Mandatą Seimo narys vis dar turi, tad Darbo partija tokį kolegos pageidavimą palaiko. Tačiau kiti seimūnai atkerta, kad V. Gapšys šitaip tyčiojasi iš parlamento darbo. Tiesa, panašu, kad Seimo nariui už grotų teks pasiieškoti kitos veiklos – Kalėjimų tarnyba prašymą atmetė.

Su trenksmu grįžta pritilęs savivaldos politikų čekiukų skandalas. Teisėsauga įtarimus pareiškė Jonavos rajono merui, Savivaldybių asociacijos prezidentui Mindaugui Sinkevičiui. Įtarimai netgi rimtesni nei vien valdiški pinigai televizoriams ir žmonos mobiliojo ryšio paslaugoms – socdemas sulaukė įtarimų ir dėl dokumentų klastojimo. Sinkevičius laikinai stabdo narystę partijoje bei asociacijoje.

Vilniaus pašonėje, Rokantiškėse, dygsta didžiausios Lietuvoje kareivinės. Dvidešimties futbolo aikščių plote įsikurs daugiau nei pusė tūkstančio karių bei administracija, garažuose stovės pėstininkų kovos mašinos, veiks ir remonto dirbtuvės, plovykla, degalinė – viskas, ko reikia kariams. Kiek mažesni kariniai miesteliai dabar statomi ir Šilalės rajone bei greta Šiaulių. Dar pernai vasarą ministerija statyboms planavo gerokai mažiau pinigų – apie 169 mln. eurų.

Lietuvos pramonė galėtų gaminti dvigubos paskirties produkciją, pavyzdžiui, ir karinei gynybai tinkamus dronus. Tokių įmonių sąrašą Pramonininkų konfederacija ketina pateikti Nacionalinei gynybos tarybai, kuri Prezidentūroje rinkosi į pirmąjį posėdį. Ši ekspertinė grupė kurs planą, kaip kuo didesnę visuomenės dalį įtraukti į pasirengimą šalies gynybai. Kursams nusiteikti turėtų ir valstybės tarnautojai.

Politinės korupcijos byloje už grotų siunčiamas darbietis Vytautas Gapšys pats iš Seimo nesitraukia. Jis prašys Aukščiausiojo Teismo, kad šis stabdytų bausmės vykdymą. Politikas graudinasi, kad nuosprendis griauna jo šeimos gyvenimą. Apeliacinis teismas nusprendė, kad 27 tūkstančių eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai „MG grupės“ televizijose buvo kyšis. „Skaitant kiekvieną tą eilutę, kurią jie surašė, vidus verda.

Istorinėje byloje – istorinis posūkis. Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis ir Vytautas Gapšys sės į kalėjimą – tokį nuosprendį paskelbė „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas. Jis pakeitė pirmos instancijos teismo nutartį, kuria pernai visi kaltinamieji buvo išteisinti. Kurlianskiui skirti šešeri metai kalėjimo, Masiuliui – penkeri su puse, Gapšiui – ketveri su puse. Į įkalinimo įstaigas jie turėtų patekti jau po poros dienų.

Netrukus 3000 mokytojų atnaujins streiką ir jis bus didesnis nei prieš mėnesį. Pamokas nutrauks ir prie Seimo rinksis Andriaus Navicko vadovaujamai profsąjungai priklausantys pedagogai. Ministras Jakštas ragina mokytojus nestreikuoti, susitikęs su Navicku dar tikėjosi jį perkalbėti. Abi pusės nenusileidžia – ministras tikina, kad daugiau pinigų neturi iš kur ištraukti. Navickas aiškina, kad proveržį galima pasiekti tik streikais.

Nežinomybės dėl kandidatų į prezidento postą – vis mažiau. Ignas Vėgėlė jau ne tik atvirai kalba, kad rinkimuose dalyvaus, bet ir tikina neketinantis pralaimėti. Gitanas Nausėda galutinio žodžio nepasako, bet jau kalba jaučiantis atsakomybę dėl šalies. Žodinės kovos jau prasidėjo, visgi dalis apžvalgininkų siūlo nenurašyti ir premjerės Ingridos Šimonytės galimybių. Pirštinę pavasarį vyksiančiuose Prezidento rinkimuose Gitanui Nausėdai mesti ketina kone dešimt varžovų.

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas Seime baigėsi nė neprasidėjęs. Kol mokytojai, medikai, prokurorai ir kitų profesijų atstovai laukia žinių apie kitų metų algas, opozicija sugebėjo klausimą atidėti – esą valdantieji pažeidė Seimo Statutą. Tačiau daugiausiai aistrų sukėlė dviejų laisviečių balsavimas – jie palaikė opozicijos iniciatyvą ir vėl pakurstė kalbas apie koalicijos byrėjimą.

Infliacija Lietuvoje jau nebėra problema – taip tikina ekonomistai, vertindami spalio rodiklius. Per mėnesį kainos augo tik keliomis dešimtosiomis procento. Tačiau kainų lygis išlieka labai aukštas. Dalis ekonomistų tvirtina, kad jos dar turi erdvės mažėti, nes pinga žaliavos, visgi gamintojai ginasi, kad kainų negali mažinti, nes turi kelti darbuotojams atlyginimus.

Pirmą kartą per visą kadenciją rinkėjai Ingridos Šimonytės nemato kaip tinkamiausios eiti premjero pareigas. Į viršų iškopė socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Politologai mano, kad žmones kaip reikiant suerzino chaosas dėl nekilnojamojo turto mokesčio, o Blinkevičiūtės populiarumą politologai aiškina kaip fenomeną – reitingai kyla, nors viešojoje erdvėje europarlamentarės kone negirdėti. Sociologai prognozuoja, kad konservatorių popieriai tik prastės.

Jei Seimas nuo sausio panaikins PVM lengvatą maitinimo įstaigoms, patiekalai brangs net iki penktadalio. Taip grasina restoranai, o opozicija siūlo lengvatą vėl pratęsti, šįkart – trejiems metams. Valdantieji apie tai nenori nė girdėti ir siūlymus vadina lobistų desperacija, esą restoranai nori privilegijų.

Maistas Lietuvoje pinga trečią mėnesį iš eilės ir, palyginti su pernai, pigiausių maisto produktų krepšelio kaina krito net dešimčia procentų. Tačiau kainų stebėtojai akcijų miške mato triuką – kainas pamažino iki šiol jas didžiausias turėję prekybos tinklai. Tad tie, kurie ir šiaip ieškojo mažiausių kainų pigiausiose parduotuvėse, praktiškai nieko neišlošia. Ekonomistai prognozuoja, kad maistas dar pigs, tačiau itin palengva ir gyventojai kainų mažėjimą menkai tepajaus.

Per pastaruosius pusantrų metų naujienos apie karą Ukrainoje tapo kasdienybe, o duomenys apie aukas – bejausme statistika. Tačiau už kiekvienos tokios istorijos slypi tragedijos, kurių detalės mažai kam žinomos. Septynmečio berniuko Romano mama žuvo per rusofašistų apšaudymą, o paties gyvybė buvo pakibusi ant plauko. Ši istorija ne tik apie skausmą, bet ir apie neįtikėtiną dvasios stiprybę bei norą gyventi.

Rusofašistai, naikindami Ukrainą, griauna viską iš eilės. Smarkiai apgadintas ir Charkivo srityje esantis didžiausias pasaulyje žemo dažnio radijo teleskopas UTR-2. Objektą, kurį pasitelkę mokslininkai tyrinėjo ir Saulės sistemą, ir tolimas galaktikas, rusai pasirinko neatsitiktinai. Požeminiai trijų kilometrų ilgio tuneliai okupantams pravertė kaip ligoninė ir bunkeris.

Kiek ir kam teks mokėti naują nekilnojamojo turto mokestį? Iki raudonumo aistros tebeverda Seime, kur dėl mokesčio beliko vienas balsavimas. Ir opozicijai, ir liberalams pykstant dėl itin didelių galimų tarifų, konservatoriai jau linkę nusileisti ir įstatyme numatyti vieno procento lubas. Konservatoriai skaičiuoja, kad per metus mokestis vidutiniškai siektų 16 eurų, tačiau vyresni žmonės atkerta, kad ir tiek yra daug.

Svarbu susipažinti su 15 amžiaus genijaus Leonardo da Vinčio išradimais – po pasaulį keliaujanti kūrėjo brėžiniais ir eskizais paremta paroda duris atveria ir Vilniuje. Iki šiol paslaptis, kaip ši istorinė asmenybė sugebėjo ir kurti meno šedevrus, ir padėti pagrindus inžinerijos mokslui. Tarp da Vinčio išradimų – sraigtasparnio, sklandytuvo, parašiuto, dviračio ir net tanko prototipai. Garsioji Mona Liza – Vilniuje.

Dar vienas Rusijos akibrokštas Lietuvai. Kaliningrado valdžia priešais Lietuvos konsulatą atidengė paminklą Michailui Muravjovui-Korikui. Ypatingu žiaurumu Lietuvoje garsėjusį sukilėlių žudiką rusai pristato kaip „mokyklų steigėją, švietusį paprastą liaudį“. Istorikai ir politologai tokį veiksmą vadina ne tik Lietuvos įžeidimu. Rusija esą taip pademonstruoja ir savo įsivaizduojamų imperinių ribų matymą, o mūsų šalis eilinį kartą į tą teritoriją patenka.

Lakštingala negali nečiulbėti. Seimo narys, konservatorius Vytautas Juozapaitis prieš Kalėdas vėl lips ant scenos – su orkestru rengia savo jubiliejinį koncertą. Tai bus vienas iš daugybės atvejų, kai V. Juozapaitis užsiima scenine veikla, nors Konstitucija Seimo nariui draudžia užsiimti papildomomis veiklom, leidžia tik autorinę kūrybą. Opozicija širsta, kad neturi pajėgų organizuoti V. Juozapaičiui apkaltą, nors pretekstas esą yra.

Po Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo praėjus trims mėnesiams, prastos naujienos pasivijo „Litexpo“ rūmus. Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia, kad „Litexpo“ beveik devynių milijonų eurų vertės pirkimus renginiui organizavo pažeisdama įstatymą, nes paslaugas pirko neskelbiamų derybų būdu. Laimėtojų konkurentai dėl to piktinosi dar pavasarį, tačiau „Litexpo“ aiškina, kad kitaip Lietuva būtų rizikavusi nespėti pasiruošti didžiausiam istorijoje renginiui.

Tokio pelno komerciniai bankai nebuvo gavę per visą atkurtos Lietuvos istoriją. Per pirmą pusmetį šalyje veikiantys bankai uždirbo daugiau nei 500 milijonų eurų. Vien išbrangusios paskolų palūkanos bankams lyg aitvarai sunešė milijardą eurų neplanuotų pajamų. Nors bankai gynybos biudžetui moka milijonines įmokas, šiek tiek sumažino paskolų maržas ir padidino palūkanas už indėlius, žmonės pyksta, kad jie pinigus lupa už kiekvieną įmanomą paslaugą.

Kas yra pilietinis pasipriešinimas? Į šį klausimą vis dar geba atsakyti retas lietuvis, tad internete veikti pradeda nauja edukacinė platforma „Mobilizacijos mokykla“. Valandos trukmės kursą galės išeiti visi norintieji, užduotis įveikę tautiečiai gaus ir sertifikatą. Žmonės internete galės įgyti žinių apie pilietinį pasipriešinimą ir pasirengimą mobilizacijai.

Daugiau nei pusantro milijardo europinių lėšų lyg žemai kabantis vaisius laukia, kol Lietuva juos pasiims, tačiau ministerijos jau trečius metus nesugeba suderinti plano. Savivaldybės skundžiasi, kad projektus infrastruktūros remontams, dviračių takams ar socialinėms reikmėms jau seniausiai parengė ir laukia pinigų, tačiau centrinė valdžia jų nepatvirtina, ar vis keičia. Vinco Kudirkos progimnazija Šiauliuose pastatyta tarpukariu, vos ne prieš šimtą metų. Atėjo laikas ją iš esmės atnaujinti.