Senas prietaras atiduoti visas skolas iki Naujųjų, regis, grimzta užmarštin. Dalis tautiečių prieš šventes kaip tik ima paskolas – ir ne kam kitam, o dovanoms. Kai kuriems tai atrodo pateisinama, kiti vertina kritiškai:
„Jeigu iš širdies norisi kažką padovanoti anūkui, ką darysi, jei per metus nesutaupei.“
„Gal reikėtų įvertinti savo turimus finansus, išsisukti su turimais pinigais. Na, nebent kažkokių didelių daiktų reikia, tai galbūt.“
„Jeigu skoliniesi, paskui galvok, iš kur paimt, atiduot. Aš nesiskundžiu, turiu, jei reikia.“
„Didelių dovanų nedovanojam, mažesnės sumos, tai užtenka. Pasitaupom prieš tai.“
„Aišku, dovanoms skolintis būtų ne visai protinga, bet ne visuomet protas turi būti su emocijom surištas.“
„Iki to laiko gali atsidėti, nebūtina paskolas ir brangias dovanas.“
„Visi suaugę, gali spręsti patys.“
Tautiečių neatbaido didžiulės palūkanos
Išaugusį dovanoms skirtų paskolų poreikį stebi tarpusavio skolinimosi platformos.
„Sulaukėme 23 proc. daugiau paskolų paraiškų iš žmonių, norinčių pasiskolinti, ir išdavėme 11 proc. daugiau paskolų nei atitinkamu laikotarpiu pernai“, – sako „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
Pasak vadovo, gruodį išaugo būtent mažesnių paskolų poreikis – iki tūkstančio eurų.
„Žmonės aktyviau perka elektronikos prekes – kompiuteriai, planšetiniai, nešiojamieji, žaidimų, telefonai, laikrodžiai ir panašūs dalykai“, – teigia „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
Neatbaido tautiečių nė didžiulės palūkanos.
„Vartojimo paskolų palūkanos mūsų platformoje siekia apie 16-17 proc., plius yra administraciniai mokesčiai“, – tvirtina „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
Bandymas atitikti visuomenės „normas“?
Taigi, paėmus tūkstančio eurų paskolą brangiam žaislui, grąžinti gali tekti net keliais šimtais eurų daugiau.
„Liūdna kažkiek girdėti, kad, viena vertus, aplinkos spaudimas ir norėjimas atitikti normas, pasveikinti kitus paskui kainuoja labai daug įtampos, streso ir pinigų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Ekonomistės teigimu, dovanoms ar kelionėms taupyti reikia pradėti iš anksto. O jei pinigų vis tiek pritrūksta – įvertinti, ar tikrai negalima nupirkti pigesnės dovanos?
„Jokiu būdu skolintis dovanoms, pravalgymui šventinio stalo, atostogoms – tai dalykai, kuriems turėtume susitaupyti arba skirti tiek, kiek galime, o ne skolintis, ne imti išsimokėtinai“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Perka ir išsimokėtinai
Buitinės technikos ir elektronikos parduotuvės stebi ir nemažą pirkimų išsimokėtinai populiarumą.
„Vis dažniau perka ne vien mažiausias pajamas gaunantys žmonės, dažniau renkasi ir vidutines, aukštesnes pajamas gaunantys, nes kai lizingas nieko nekainuoja, nėra mokesčių už palūkanas, nieko nepermoka – labai patogu“, – pasakoja varle.lt atstovas Audrius Snetkovas.
Buitinė technika ir elektronika – išties geidžiamos dovanos.
„Kavos aparatai, vieni iš populiaresnių – robotai siurbliai, „gaming“ prekių grupė, nešiojamieji kompiuteriai, „Play Station“, išoriniai įrenginiai, kompiuteriai“, – teigia varle.lt atstovas Audrius Snetkovas.
O „Swedbank“ stebi kitą tendenciją – vartojimo paskolų tautiečiams neretai prireikia jau po švenčių.
„Kaip tik šventėms ar atostogoms praūžus didžiausias poreikis atsiranda, išleidus paskutines santaupas“, – tvirtina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Ekonomistė ragina į dovanas pažvelgti kūrybiškai – keistis dovanėlėmis ne visam kolektyvui, o išsitraukus vieną žmogų. O atsisakius menkaverčių dovanų ir pasekus „Išsipildymo akcijos“ pavyzdžiu – atsinešus pyragų ir vieną kitą eurą paaukojus labdarai – šventė būtų tikrai ne mažiau jauki ir prasminga.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
