paskola

Nemažai porų gyvena kartu, planuoja ateitį, ima paskolas ir perka būstą nesudariusios santuokos. Tačiau, kuo daugiau finansinių įsipareigojimų jas sieja, tuo svarbiau iš anksto susitarti, kaip bus tvarkomos santaupos, kas ir kiek mokės už būstą, komunalines paslaugas ar didesnius pirkinius ir kaip bus dalijamasi kasdienėmis išlaidomis. „Urbo“ banko duomenimis, apie 45 proc. būsto paskolų imamos su bendraskoliu. Iš šių paskolų apie 60 proc. tenka sutuoktiniams, o apie 40 proc.

Mirus žmogui, kuris iki tol tvarkė šeimos pinigus, artimiesiems gali tekti ne tik gedėti. Staiga gali paaiškėti, kad nežinoma, kur yra sąskaitos, kokios paskolos liko ar už ką kiekvieną mėnesį dar reikia mokėti. Tačiau tam galima pasiruošti iš anksto.

Artimojo netektis dažniausiai atneša ne tik emocinių išgyvenimų, bet ir daugybę praktinių sprendimų, kuriuos tenka priimti sudėtingu metu. Vienas jų – paveldėjimas. Nors dažniausiai jis siejamas su būstu, santaupomis ar kitu turtu, kartu gali būti paveldimi ir finansiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, būsto paskola.

SEB bankas suteikė 1,1 mln. eurų paskolą tekstilės gamybos bendrovės „Knitas“ naujos gamyklos statybai Gargžduose. Šiomis lėšomis bus finansuojama apie 1,8 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybos pastato statyba. „Naujoji gamykla leis mums toliau plėsti veiklą ir užtikrinti aukščiausią drabužių ir aksesuarų kokybę.

Lietuvoje investuojančių vis daugėja, tačiau nemažai žmonių tuo pat metu turi ir paskolų. Gali atrodyti, kad pradėjus investuoti pavyks ne tik uždirbti, bet ir greičiau grąžinti skolą. Tuomet natūraliai kyla klausimas, kur iš tiesų geriau dėti laisvus 100 eurų? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kada pirmiausia verta grąžinti paskolą, o kada ją galima mokėti ir tuo pat metu investuoti.

Būsto pirkėjams Lietuvoje tenka susitaikyti su nemalonia realybe – už pasiskolintus pinigus tenka susimokėti daugiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Nepaisant to, kad palūkanos yra sumažėjusios, Lietuva vis dar išlieka tarp valstybių, kuriose būsto paskolų kaina yra viena didžiausių. Naujausi Europos centrinio banko (ECB) duomenys rodo, kad 2026 m. birželį vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje siekė 4,04 proc. – gerokai daugiau nei ES vidurkis.

Dirbant savarankiškai kelias iki nuosavo būsto nėra sudėtingesnis, tačiau dažnai reikalauja daugiau pasiruošimo. Individuali veikla, mažoji bendrija, verslo liudijimas ar kitos nestandartinės pajamų formos pačios savaime nėra kliūtis gauti būsto paskolą, tačiau jų vertinimas skiriasi nuo įprastų darbo santykių, todėl apie finansavimą verta pradėti galvoti dar prieš ieškant būsto.

„OP Corporate Bank“ banko Latvijos filialas suteikė bendrovei „Musa CI“ 8 mln. eurų paskolą Kinijos automobilių prekių ženklų „Omoda“ ir „Jaecoo“ plėtrai Baltijos rinkoje, pranešė „OP Corporate Bank“ atstovai. „Musa CI“ buvo įregistruota 2025 metais. 51 proc. įmonės akcijų priklauso „Musa Motors“ grupei, o 49 proc.

Liepą Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė nekeisti palūkanų normų ir paliko indėlių galimybės normą 2,25 proc. lygyje. Tačiau pastarasis naftos kainų augimas leidžia manyti, kad rugsėjį ECB gali padidinti šią normą iki 2,5 proc., teigia „Citadele" banko vadovė ir valdybos pirmininkė Rūta Ežerskienė. Krentanti infliacija leido atidėti normų kėlimą Sprendimą liepos mėnesį palikti nepakitusias palūkanų normas lėmė euro zonoje silpstanti infliacija.

Nedidelės paskolos iki 1 tūkst. eurų dažnai atrodo kaip greitas ir paprastas sprendimas netikėtoms išlaidoms padengti. Tačiau būtent dėl mažos sumos gyventojai jas dažniau renkasi spontaniškai, rečiau lygina skirtingus pasiūlymus ir ne visuomet įvertina galutinę paskolos kainą. Dėl to net ir nedidelis finansinis įsipareigojimas gali kainuoti daugiau nei tikėtasi.

 Arūno Martinkevičiaus kontroliuojamos baldų gamybos, nekilnojamo turto (NT) ir tekstilės gamybos SBA grupės valdomos įmonės „Klaipėdos baldai“ 18 mln. eurų vertės gamyklos atnaujinimą iš dalies finansavo Vokietijos bankas – tam jis paskolino 14,3 mln. eurų. Kaip teigiama Registrų centrui (RC) pateiktoje SBA grupės 2025 metų ataskaitoje, „Klaipėdos baldai“ ir Vokietijos valstybinis komercinis bankas „Landesbank Baden-Wurttemberg“ (LBBW) paskolos sutartį pasirašė šių metų balandį.

Nepaisant to, kad Lietuvoje gyventojai vis dažniau skolinasi, lietuviai vis dar išsiskiria iš kitų valstybių. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvos namų ūkių įsiskolinimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), o ekonomistai aiškina, kodėl taip yra ir ar ateityje ši situacija keisis. Dažnai manoma, kad Pietų Europos gyventojai gyvena ne pagal savo galimybes, o Šiaurės Europos gyventojai yra taupesni. Tačiau naujausi duomenys rodo visai kitokį vaizdą.

„Artea“ bankas suteikė 12 mln. eurų paskolą Klaipėdos laivybos bendrovei „Limarko laivininkystės kompanija“.   Gautomis lėšomis planuojama užbaigti sausakrūvio laivo „Limarko Norte“ įsigijimą.  Laivą bendrovė įsigijo iš Japonijos įmonės už 20,5 mln. JAV dolerių. Bendrovės teigimu, naujojo laivo įsigijimas sustiprins įmonės pozicijas tarptautinėje jūrų transporto rinkoje ir išplės veiklą biriųjų krovinių segmente.

Pateikdama rekomendacijas Lietuvai Europos Komisija (EK) pastebėjo, kad šalies bankų sektorius pagal Europos Sąjungos (ES) standartus yra gana stiprus, tačiau galimybes gauti paskolas riboja didelis rizikos vengimas ir struktūriniai apribojimai. Paprastai tariant, pinigų bankai turi, o paskolų išduoda mažai.  EK pažymi, kad nepaisant gausaus likvidumo ir indėlių, bankai tik santykinai nedidelę jų dalį paverčia paskolomis, o tai atspindi nuolatinius sistemos neefektyvumus.

Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir buvo tikėtasi, ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2023 metų padidino bazines palūkanų normas, karui Artimuosiuose Rytuose stumiant infliaciją į viršų. Tris pagrindines palūkanų normas ECB nusprendė padidinti 25 baziniais punktais. „Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu stabilizuotųsi ties 2 proc. tikslu.

Per artimiausius dvejus metus būstą įsigyti svarsto arba planuoja 28 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa.  Apklausos duomenimis, 15 proc. lietuvių svarsto galimybę įsigyti būstą, tačiau galutinio sprendimo dar nėra priėmę, dar 7 proc. respondentų nurodė ketinantys įsigyti pirmąjį būstą, o 6 proc.

„Swedbank“ suteikė 67 mln. eurų finansavimą nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymo bendrovei „Realco“. Didžiąją dalį gautų lėšų planuojama skirti verslo centro „Hero“ statyboms išleistai obligacijų emisijai išpirkti.  „Tai – logiškas ir iš anksto planuotas projekto etapas. Obligacijos leido mums sėkmingai išvystyti objektą, o bankinis finansavimas ateina jau į veikiantį, pajamas generuojantį turtą.

Europos Sąjungai (ES) patvirtinus 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Bendrija turi toliau griežtinti sankcijas Rusijai bei grįžti prie svarstymų įšaldytas Rusijos lėšas panaudoti reparacijų paskolai. „Dabar, kai pasirūpinome Ukrainos ekonomika, turime pasirūpinti ir Rusijos ekonomika.

Viena šeima, patekusi į nesąžiningo nekilnojamojo turto vystytojo pinkles, Rygoje (Latvija) sulaukė galutinio ir negailestingo teismo nuosprendžio. Nors šalies teisingumo ministerija ir Seimas skubiai ėmėsi keisti įstatymus, kad apsaugotų sąžiningus pirkėjus, Aukščiausiasis Teismas sprendimą priėmė greičiau nei politikai spėjo įvesti pakeitimus, skelbiama tv3.lv laidoje „Nekā personīga“. Dabar Stankevičių šeima privalo grąžinti būstą pirminiam savininkui, tačiau lieka ir su milžiniška banko pas...

SEB bankas skolina 46 mln. eurų SBA grupės įmonės „Upės projektai“ sostinėje valdomiems verslo centrams „Green Hall“. Lėšos skirtos refinansuoti prieš penkerius metus suteiktą 41 mln. eurų vertės paskolą bei papildomai suteikti dar 5 mln. eurų, antradienį pranešė bankas. SBA verslo centrams „Green Hall“ Vilniuje – 46 mln.

Nors dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose „Euribor“ norma gali toliau kilti, SEB vertinimu, poveikis būsto paskolų turėtojams išliks nedidelis, šiuo metu nestebima plačiai paplitusio palūkanų fiksavimo. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose palūkanų normų rinkoje vyrauja neapibrėžtumas, kuris daugiausia yra susijęs su dideliu naftos kainų svyravimu.

Augant būsto kainoms, vis daugiau gyventojų svarsto galimybę skolintis būstui įsigyti. Vis dėlto bankai primena, kad norint gauti paskolą neužtenka vien išsirinkti patinkantį būstą – svarbu ir tai, kokias pajamas gauna gyventojas. Jei jos bus per mažos, kredito įstaigos paskolos suteikti gali atsisakyti. Paprastai savo galimybes pasiskolinti galima greitai pasitikrinti bankų interneto svetainėse, pasinaudojus būsto paskolos skaičiuoklėmis.

Vasario 26 d. Ukrainos ir JAV pareigūnai susitiko Ženevoje deryboms dėl pokarinio atkūrimo, nepaisant aklavietės diskusijose su Rusija. Kyjivas tikisi patvirtinti pagrindines susitarimo detales trišaliame susitikime kovo mėnesio pradžioje. Vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas pranešė, kad po susitikimo, įvykusio po naktinės Rusijos atakų serijos, jo dalyviai pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) penktą kartą iš eilės paliko galioti 2 proc. palūkanų normą, infliacijai toliau nesiekiant ECB nustatyta 2 proc. atžymos.  Iki tol ištisus metus palūkanų normą mažinęs ECB pagrindinę indėlių palūkanų normą nuo 2025 m. liepos toliau išlaiko ties 2 proc. Savo sprendimus apie palūkanų normas ECB skelbia kas šešias savaites spaudos konferencijoje po atitinkamo valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio.

Namų ūkiams euro zonoje bankų išduotų paskolų suma gruodį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, padidėjo 3,0 proc. iki 7,112 trln. eurų, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbti duomenys. Rodiklis augo nuo 2,9 proc. lapkritį, pasiekė aukščiausią per bemaž trejus metus lygį, viršijo rinkos lūkesčius – vidutiniškai 2,9 proc., pažymi „Trading Economics“. Tolesnis augimas atspindi tvirtą skolinimosi paklausos atsigavimą, kurį skatina ECB pinigų politikos švelninimo sprendimai.

Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų grupės „Revolut“ Lietuvoje registruotas bankas „Revolut Bank“ pradeda teikti paskolas būstui, tačiau kol kas ne visiems klientams, pranešė „Revolut“. „Būsto paskolos gavimas turėtų būti paprastas, o mūsų skaitmeninis požiūris kartu su specializuota asmenine pagalba iš naujo apibrėš lietuvių patirtį nuosavo būsto įsigijimo procese“, – pranešime teigė „Revolut Bank“ vadovas Joe Heneghanas. Bankas teiks būsto paskolas nuo 35 tūkst. iki 1 mln.

Artimo žmogaus netektis dažnai atneša ne tik emocinį skausmą, bet ir praktinius sprendimus, kuriuos tenka priimti per gana trumpą laiką. Vienas tokių – paveldėjimas, kurį gali sudaryti ne tik nekilnojamasis turtas, santaupos ar vertingi daiktai, bet ir paskolos. Apie tai, kokius veiksmus atlikti, jei paveldėjote būsto paskolą, aiškina „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

 Sutelktinio finansavimo platforma „Finbee verslui“ su nacionalinio plėtros banko ILTE garantijomis smulkiajam ir vidutiniam verslui paskolins daugiau nei 17 mln. eurų, pranešė bankas ir platforma. Pagal sutartį su ILTE „Finbee verslui“ teiks iki 250 tūkst. eurų paskolas be nekilnojamojo ar kito turto įkeitimo. Planuojama, kad finansavimu galės pasinaudoti daugiau nei 500 įmonių apyvartinėms reikmėms, investicijoms, technologijoms atnaujinti ar plėtros projektams.

Paskolų turi nemaža dalis europiečių, tačiau jų poveikis gyventojų kasdienybei – labai skirtingas. Kol vieniems paskola yra įrankis, leidžiantis įsigyti svajonių namus be vargo, kitiems dėl jos tenka gerokai pakeisti gyvenimo būdą ir atsisakyti kai kurių išlaidų. Visgi naujausi duomenys rodo, kad lietuviai yra tarp tų europiečių, kurie dėl turimų paskolų savo gyvenime jaučia mažiausiai finansinių pokyčių. Daugelis europiečių ima paskolas, kad padengtų būsto įsigijimo išlaidas.

Ne vienas galvoja, kad norint įsigyti nuosavą būstą, reikia daugybę metų taupyti ir, jei pasiseks, tai padarys sulaukę maždaug 30-ies. Vis tik 22-iejų vilnietė Greta Namentkevič, jau trečius metus gyvenanti Klaipėdoje, yra gyvas pavyzdys, kad net esant studentais – rankose jau galima laikyti nuosavo buto raktus.

TV6 laida „Statybų gidas“ siūlo iš arčiau susipažinti su bankų kreditavimo pokyčiais, kurie bus aktualūs įsigyjantiems pirmąjį būstą. Nuo 2026 metų vasaros būsto pirkėjams pakaks turėti jau ne 15 procentų, o tik 10 proc. pradinį įnašą, kad galėtų pradėti kelionę į savo naujus namus.

Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas antradienį pranešė suteikęs 1 mln. eurų paskolą ankštinių kultūrų perdirbimu užsiimančiai įmonei „MMA Foods“. „Žemės ūkio gamybos ir perdirbimo veikla itin priklausoma nuo sezoniškumo, tad nelygūs pajamų srautai kartais gali išbalansuoti sklandžią įmonės kasdienybę.

Lietuvos bankas švelnina būsto paskolų pradinio įnašo sąlygas. Kas būsto dar neturi, turės sukaupti mažiausiai dešimtadalį būsto kainos pradiniam įnašui. Lietuvos bankas žada, kad naujovė leis jauniems žmonėms greičiau nusipirkti pirmąjį būstą ir viliasi, kad šis sprendimas kainas tik nežymiai kilstelės. Tačiau bankininkai perspėja, kad už mažesnį įnašą skolininkai vis tiek papildomai turės susimokėti – bus didesnės įmokos visą paskolos laikotarpį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos bankas (LB) ketina iki lapkričio priimti sprendimą, ar įsigyjantiesiems pirmą būstą minimalus pradinio įnašo reikalavimas turėtų būti sumažintas iki 10 proc. tokio būsto vertės.  Apie planuojamas Atsakingojo skolinimo nuostatų korekcijas centrinis bankas paskelbė liepą.

Po 23 metų santuokos išsiskyrusi moteris susidūrė su košmaru. Nors viską po skyrybų pasidalino po lygiai, 20 tūkstančių eurų paskolą bankui moka ji, o buvęs vyras sau ramiausiai gyvena. Uždirba, bet vis randa pasiteisinimų: „Šį mėnesį neturiu iš kur“. Dar blogiau – į bendrą namą buvusios žmonos neįsileidžia. Paaiškėjo, kad jų pasirašytoje skyrybų sutartyje nebuvo įtraukta eilutė, jog paskolos įmokas privalo mokėti abu.

Ūkininkų atstovai teigia, kad sektorius dėl prasto sezono susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir pasigenda valstybės siūlomų priemonių, kurios padėtų susitvarkyti su finansiniais sunkumais. Tuo metu nacionalinis plėtros bankas ILTE tikina, kad žemės ūkis yra žemos rizikos sektorius, kuriam svarstoma pradėti siūlyti geresnių sąlygų apyvartines paskolas.

Bankai valdo daugybės klientų lėšas, todėl pasitikėjimas jų veikla yra vienas svarbiausių finansinės sistemos pamatų. Vis dėlto gyventojai kartais susiduria su situacijomis, kai kyla abejonių dėl bankų veiklos skaidrumo, tinkamos pinigų apskaitos ar paslaugų teikimo. Tokiais atvejais ypač svarbu žinoti savo teises. Nepaisant to, kad finansų sektorius Lietuvoje yra griežtai prižiūrimas, pasitaiko atvejų, kai klientai neišvengia nemalonių patirčių.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE skolina 2,52 mln. eurų Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovei saulės jėgainei įrengti.  Bendra 4,9 gigavato (GW) galios saulės parko vertė siekia 3,15 mln. eurų, pranešė Klaipėdos LEZ. Šiuo metu jau baigiamas įrengti 1,65 MW galios pirmasis jėgainės etapas. Ši jėgainė veiks kaip nutolęs saulės parkas, o Klaipėdos LEZ investuotojai turės pirmenybę įsigyti ar išsinuomoti dalį jo galios.

Bankas „Bigbank“ paskolino 13 mln. eurų įmonei „Nida Development LT“ viešbučio komplekso „Marina Nida“ statyboms. Projektas iškils Nidos centre, šalia prieplaukos, buvusios žvejų gamybinės bazės teritorijoje. Planuojama, kad jis duris atvers 2027 metais, ketvirtadienį pranešė bankas. „Matome didelį šio išskirtinio projekto potencialą – jis neabejotinai prisidės prie Nidos kurorto plėtros ir patrauklumo didinimo“, – pranešime sakė „Bigbank“ Verslo paskolų skyriaus vadovas Deividas Žukas.

 Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos paskolų rinka pademonstravo įspūdingą augimą. Naujos paskolos siekia rekordinius lygius, o būsto paskolų apimtys kyla sparčiau nei pandemijos laikotarpiu. Tai rodo, kad gyventojų ir verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis atsigauna – gyventojai aktyviai grįžta į būsto rinką, o verslas planuoja investicijas.  Rekordai paskolų rinkoje Birželį naujų paskolų apimtys Lietuvoje pasiekė istorinį rekordą – naujų paskolų 12 mėn.

Kelias dienas po pasirodžiusios informacijos apie FNTT pradėtą tyrimą dėl jo įmonės tylėjęs premjeras Gintautas Paluckas galiausiai prakalbo Seime. Premjeras aiškino, kad ikiteisminiame tyrime jis nefigūruoja, o teisėsauga jo nei klausė, nei apklausė. G. Paluckas, taip pat kaip ir prezidentas Gitanas Nausėda, kartoja, kad pradėtas tyrimas nėra pagrindas jam trauktis iš posto.

Lengvatinę paskolą premjero Gintauto Palucko įmonei suteikusi ILTE pristatė savo vidinio tyrimo išvadas. O jos – palankios Vyriausybės vadovui. Nustatyta, kad paskola išduota nepažeidus jokių tvarkų ir įstatymų, o išskirtinumo, lyginant su kitais šalies verslais, nebuvo. G. Paluckas sako, kad tokio sprendimo ir tikėjosi. Vis tik dabar daugiausia klausimų lieka dėl susijusių įmonių apibrėžimo.

Skandalas įsisuka – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai apsisprendė tirti, ar premjeras Gintautas Paluckas nesupainiojo verslo ir politikos reikalų. Kilus politinei audrai dėl Vyriausybės vadovo neseniai įsteigtai įmonei suteiktos penktadalio milijono lengvatinės paskolos, į komisiją Gitano Nausėdos rekomendacija kreipėsi pats Paluckas, taip pat opozicijoje esantys konservatoriai.

Valdančiųjų sprendimas atsisakyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pirmajam būstui gali būti ne tik emociškai palankus rinkėjams, bet ir politiškai strategiškas. Komunikacijos ekspertas įžvelgia tiek bandymą gesinti nepasitenkinimą, tiek galimą dėmesio nukreipimą nuo skandalų, ir opozicijos didelį vaidmenį. Premjeras G. Paluckas vakar pareiškė, kad Seime nebebus svarstomas esamo formato Vyriausybės pateiktas NT mokestis – atsitraukiama nuo siūlymo apmokestinti pirmąjį būstą.

Skandalingoje premjero Gintauto Palucko verslo paskolos istorijoje – vis daugiau naujų įtartinų faktų. Žurnalistas Andrius Tapinas skelbia gavęs informaciją apie „Emus“ susirašinėjimą su įmone, iš kurios planavo įsigyti prekių. Iš žinučių matyti, kad už pradedančiai, pernai įkurtai įmonei „Garnis“ skirtą lengvatinę paskolą galimai buvo pirktos prekės jo senesnei įmonei „Emus“, nors Paluckas aiškina, kad įmonės tarpusavyje visai nesusijusios.

Premjero Gintauto Palucko kėdę drebina skandalas. Valstybinis bankas skyrė maksimalią 200 tūkstančių eurų lengvatinę paskolą premjero verslui. Pinigai skiriami jauniems verslams, o G. Paluckas kaip tik pernai įkūrė naują įmonę, formaliai nesusijusią su jo 15 metų turimu verslu. Sprendimą skirti paskolą, pasak tyrimą atlikusios „Sienos“ žurnalistų, valstybinis bankas priėmė G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

Visiems juridiniams asmenims, vystantiems kaupiklių parkus, neprijungtus prie vėjo ar saulės elektrinių, nuo penktadienio atsiranda galimybė gauti paskolas jų įsigijimui ir įrengimui, skelbia Energetikos ministerija. Bendra paskolų suma savarankiškai veikiantiems energijos kaupimo įrenginiams finansuoti siekia 150 mln. eurų.  Šių projektų finansavime taikoma rinkos palūkanų norma, o paskolos gavėjas turės prisidėti ne mažiau kaip 20 proc. nuosavų lėšų.

9 iš 10 lietuvių, atsiradus finansinei galimybei, grąžintų jau turimą paskolą, dar 29 proc. rinktųsi grąžinti dalį, o likusius pinigus panaudotų kitoms reikmėms. Tai atskleidė finansinių technologijų įmonės „Inbank“ užsakymu atlikta apklausa.  Apklausos duomenimis, net 62 proc. gyventojų, turinčių paskolų, teigė, kad susidarius palankioms finansinėms sąlygoms paskolą grąžintų visą, 29 proc. rinktųsi grąžinti dalį, o likusius pinigus panaudotų kitoms reikmėms. Tik 9 proc.

Šiuo metu Lietuvos bankai skaičiuoja suteikiamų būsto paskolų rekordus. O kad gautų didesnį kreditą ir geriau atrodytų jų akyse, kai kurie gyventojai prasimano įvairių gudrybių. Finansų įstaigos vadovaujasi Atsakingojo skolinimosi nuostatais. Pagal juos gyventojų skolinimosi galimybės vertinamos pagal skirtingus kriterijus. Žiūrima ne tik į tai, ar besiskolinantys turi pradinį įnašą būstui įsigyti, bet ir į jų uždarbį, darbinę patirtį.