pinigai

Bankai, kredito unijos ir kitos mokėjimo įstaigos nuo spalio 9 dienos prieš pervesdami lėšas privalės tikrinti, ar gyventojai bei įmonės lėšas perveda tikrajam sąskaitos savininkui.

Valstybės nuolat susiduria su iššūkiu – kaip subalansuoti biudžetą ir rasti papildomų lėšų viešosioms paslaugoms, socialinėms išmokoms ar skoloms padengti. Ekonomikai svyruojant, o išlaidoms augant, valdžios dažnai ieško naujų šaltinių pajamoms padidinti. Dažniausiai tokių paieškų rezultatas – nauji ar pakoreguoti mokesčiai. Vienos šalys renkasi didinti pridėtinės vertės mokestį, kitos – apmokestina turtą, kapitalą ar siekia didesnio indėlio iš turtingiausių gyventojų.

VDI informuoja, kad 2025 m. I pusmetį į darbo ginčų komisijas, veikiančias prie VDI teritorinių skyrių (DGK), kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dažniausiai kreiptasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų 2025 m. I pusmetį gauta 7 724 (2024 m. I pusmetį – 7 360), ir tai sudarė apie 72,5 proc. (2024 m. I pusmetį – 75 proc.) visų per 2025 m. I pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bankai valdo daugybės klientų lėšas, todėl pasitikėjimas jų veikla yra vienas svarbiausių finansinės sistemos pamatų. Vis dėlto gyventojai kartais susiduria su situacijomis, kai kyla abejonių dėl bankų veiklos skaidrumo, tinkamos pinigų apskaitos ar paslaugų teikimo. Tokiais atvejais ypač svarbu žinoti savo teises. Nepaisant to, kad finansų sektorius Lietuvoje yra griežtai prižiūrimas, pasitaiko atvejų, kai klientai neišvengia nemalonių patirčių.

Seimo kanceliarija už 2 tūkst. eurų nupirko masažinį krėslą. Iš pradžių aiškinta, kad pernelyg sunkiai dirba Kanceliarijos darbuotojai, dabar teigiama, kad krėslas skirtas visiems. Tačiau dauguma TV3 žinių kalbintų parlamentarų apie galimybę Seime pasimasažuoti net nežino. Vieni sveikina tokią idėją, kiti peikia ir sako, kad Seime reikia sunkiai dirbti, o ne foteliuose masažuotis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šiemet skyrė papildomus 4,46 mln. eurų, kurie kaip finansinė paskata bus skiriami pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Ministerijos duomenimis, dėl nepakankamo priemonės finansavimo šių metų sausio 1 dieną paramos laukė apie 1,7 tūkst. jaunų šeimų. Vis tik skyrus papildomą finansavimą, visų, laukiančių finansinės paskatos nuo 2023 metų, prašymai bus išnagrinėti dar šiemet.

 Investicijos į magnio sulfato, vadinamosios karčiosios druskos, gamyklą „Epsoma“ nepasiteisino, bendrovei iškelta bankroto byla, o vadovas atleistas, skelbia „Verslo žinios“.  Kauno apygardos teismas bankrotą „Epsomai“ iškėlė rugsėjo 3 d., tačiau jis dar neįsiteisėjo, o bendrovės patalpų aukcionas prasidės rugsėjo 23 d. Aukcione bus parduodamas vienas nedalomas turtinis kompleksas – technologinis įrenginių komplektas, skirtas magnio sulfato gamybai nuo žaliavų paruošimo ik...

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kiek pagerino Lietuvos ekonomikos prognozę ir mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc. Balandį prognozuota, kad šalies ekonomika augs 2,8 procento. Kitąmet numatomas dar spartesnis BVP augimas  – 3,4 proc.

Ne visi darbuotojai yra patenkinti savo alga. Daugelis jaučiasi nuvertinti ir galvoja, kad turėtų uždirbti daugiau. Naujausi duomenys rodo, kad tokių nuogąstavimų nestinga visoje Europoje – nemažai gyventojų abejoja gaunantys sąžiningą atlyginimą. Tačiau lietuviai dėl savo algų nėra nusivylę labiausiai. Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad sąžiningo atlyginimo svarbą – kad darbuotojui būtų mokama tiek, kiek priklauso, pagal jo įgūdžius ir patirtį.

Verslininkas bei profesionalus pokerio žaidėjas Antanas Guoga savo gerbėjams socialiniame tinkle pranešė liūdną žinią – prarado nemažą pinigų sumą. Kaip teigė vyras, jis investavo į vaistų gamintojos „aTyr“ akcijas. Prarado didelę sumą pinigų A. Guoga socialiniame tinkle pasidalijo, kad prarado apie 1, 29 mln. eur. „Praėjusią savaitę draugas patarė – pirk „aTyr“ akcijas! Dabar minusas 1,5 mln.

Vasaros mėnesiais kai kuriose parduotuvėse Lietuvoje taros surinkimas išaugdavo net dešimt kartų. Tačiau prekybininkai teigia, kad iššūkiams buvo pasirengę, nes iš patirties žinojo, kad birželis–rugpjūtis yra ypač aktyvus taros grąžinimo metas, rašoma pranešime spaudai. VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) duomenimis, per šią vasarą gyventojai grąžino beveik 209,5 mln. užstato pakuočių. „Daugiau negu 200 mln.

Kai didžioji dalis valstybės turto priklauso tik nedidelei daliai visuomenės, tai išryškina gyventojų ekonominę atskirtį ir riboja daugumos galimybes užsitikrinti finansinį saugumą, kaupti santaupas ar investuoti į ateitį. Naujausi duomenys rodo, kad Europoje šis pasiskirstymas labai skiriasi. Skaičiuojama, kad 2025 m. pradžioje vos 5 proc. euro zonos turtingiausių gyventojų priklausė 45 proc. viso grynojo namų ūkių turto.

Pastaruoju metu padažnėjo kibernetinio sukčiavimo būdų, kuomet sukčiai, manipuliuodami oficialių paieškų sistemomis, apgaulės būdu įtikina gyventojus pasirinkti suklastotą interneto svetainę. Žmonės, nepastebėję, kad paieškos sistema pateikė netikrą institucijos svetainę, jungiasi prie jos ir atsidariusiame lange suveda savo banko internetinės bankininkystės duomenis, asmens kodą, ar kortelės duomenis – taip patys atiduoda šią informaciją sukčiams, rašoma SEB banko pranešime.

Vis dažniau apsiperkame internetu – daugelis taip jau įsigyja ne tik knygas ar drabužius, bet ir maistą, o toks apsipirkimas dažnai būna ne tik greitesnis, bet ir patogesnis. Tačiau kartu su patogumais atsiranda ir rizikos, nes ne visos internetinės parduotuvės yra patikimos, o kai kurios netgi išnaudoja teisines spragas, kad galėtų apgauti pirkėjus.

Anykščių savivaldybė užsimojo gyventojus mokyti tvarumo. Už 16 tūkstančių pripirko daugkartinių indų maistui, juos išdalijo kavinėms ir tikisi, kad žmonės įpras vietoj vienkartinių indų maistui išsinešti rinktis daugkartinius ir taip prisidės prie švaresnės aplinkos. Vieni anykštėnai giria tokią iniciatyvą, kiti sako, kad yra svarbesnių darbų, kam savivaldybė galėtų skirti pinigų.

Finansų ekspertai nuolat ragina gyventojus atsidėti pinigų juodai dienai. Tačiau pasirodo, kad ne visada paprastas taupymas grynaisiais yra patogus – ypač tada, kai santaupas norima įnešti į banką. Vienas vyras socialiniame tinkle pasidalijo savo patirtimi, kaip ilgus metus taupė grynuosius pinigus, o dabar turi sukaupęs net 7 tūkst. eurų. Jis teigė, kad dažniausiai pinigus gaudavo įvairiomis progomis – gimtadienių ar Kalėdų metu, taip pat kitomis šventėmis.

Naujoji premjerė Inga Ruginienė piktinasi nuolat augančiomis maisto ir kitų būtiniausių prekių kainomis. Dėl to žada stabdyti dešiniųjų priimtą degalų mokesčių didinimo planą. Visgi I. Ruginienė neatmeta, kad mokesčiai dar labiau gali didėti rūkalams ir alkoholiui. Be to, kitąmet nauja vyriausybė 10 proc.  gali pabranginti centrinį šildymą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Supykusi ant vyro žmona sukarpė jo pinigus, o netikėtai pakliuvęs į rūsį šeškas sugraužė visas šeimininkų santaupas. Tokias ir panašias kuriozines istorijas išgirdo Lietuvos bankas, per pusmetį žmonėms pakeitęs per 9000 sugadintų euro banknotų, pinigų vertė siekė per 30 000 eurų. Bankininkai keitė tik tas kupiūras, kurios buvo bent kiek atpažįstamos, ir buvo matyti, kad pinigai sugadinti netyčia.

Nuo šio rudens kai kuriems keliautojams, vykstantiems į JAV, teks mokėti padidintą vizos atsisakymo programos (ESTA) mokestį. 41 šalies, įskaitant ir ES valstybes, piliečiai, planuojantys iki 90 dienų trukmės keliones, privalo pateikti paraišką Elektroninei kelionių leidimų sistemai (ESTA) ir susimokėti programos mokestį. Rugsėjo pabaigoje šis mokestis beveik padvigubės.

Beveik trečdalis tėvų Baltijos šalyse vaikams neskiria reguliarių kišenpinigių, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Kišenpinigių neduoda 27 proc. apklaustų šeimų Lietuvoje, 32 proc. – Latvijoje ir 33 proc. – Estijoje. Tyrimo duomenimis, dažniausiai lietuviai tėvai vaikams skiria 10–19 eurų per savaitę – taip nurodė 14 proc. respondentų. Dar po 10 proc. teigė duodantys mažesnes – 5–9 eurų sumas, arba didesnes – 20–29 eurų.

Laidų vedėjas, renginių organizatorius, mados žurnalo „Elle Men Lithuania“ vyr. redaktorius ir kvapų kūrėjas Saugirdas Vaitulionis neslepia – finansinis saugumas jam yra vienas svarbiausių gyvenimo aspektų. „Dovanokit už tiesmukumą, bet, manau, meluoja absoliučiai visi, kurie sako, kad pinigai nėra svarbūs. Jie suteikia saugumo jausmą, kuris tikrai yra labai svarbus. Čia yra atsakymas, dėl ko aš tiek daug dirbu.

Vyras Anglijoje neseniai laimėjo daugiau 1,26 mln. eurų, naudodamas savo velionio tėvo gimimo ir mirties datas loterijoje. 46 metų Darrenas McGuire’as, dujų inžinierius iš Boltono, Anglijoje, šią vasarą laimėjo didžiulį loterijos prizą, pasirinkęs skaičius, susijusius su šiomis datomis – 1948 m. kovo 22 d. ir 2011 m. rugsėjo 21 d., praneša people.com.

Klaipėdoje Socialinės paramos centro atstove apsimetusi moteris iš garbaus amžiaus klaipėdietės pavogė 600 eurų. Kaip pranešė uostamiesčio policija, pirmadienį į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 83 metų moteris. Ji nurodė, kad prieš savaitę, rugpjūčio 25 dieną, tarp 12-15 val., į namus Debreceno gatvėje atėjo nepažįstama, socialinės paramos centro atstove prisistačiusi moteris. Jai išėjus pareiškėja pastebėjo, kad dingo 600 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Šių metų vasara restoranų ir maitinimo verslui buvo itin permaininga – prasti orai ir svyruojantys lankytojų srautai nulėmė, kad iki rugpjūčio pabaigos bankroto procedūras pradėjo 19 maitinimo įmonių, daugiausia Vilniuje ir Klaipėdoje. Neliko per 100 darbo vietų, fiksuotos ir skolos „Sodrai”, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau 4 metus Lietuvoje piniginę išmoką gauna ne tik sutuoktinių netekę, bet niekada jų ir neturėję ar išsiskyrę gyventojai. Nors 42,29 euro kas mėnesį vienišiems žmonėms išmokami automatiškai, daliai gyventojų dėl šių pinigų tenka kreiptis papildomai.

Nepaisant aršios opozicijos kritikos ir gąsdinimų auditais, Krašto apsaugos ministerija toliau juda link braziliškų karinių transportinių lėktuvų Embraer pirkimo. Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir toliau ragina stabdyti šį projektą, kuris anot jo, kainuos 700 mln. eurų. Anot L. Kasčiūno geriau pirkti priešlėktuvinės gynybos sistemas, dronus, finansuoti lietuviškos divizijos kūrimą.

Šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje buvo parduoti 507 butai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, praneša nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „EIKA Development“. Taip pat, bendrovės duomenimis, NT pardavimai praėjusį mėnesį, palyginti su liepa, išaugo 22 proc.

Pirmadienį pradedama platinti 12-oji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. Obligacijos bus platinamos rugsėjo 1–15 dienomis, o išperkamos – kitų metų rugsėjo 16 dieną. Už vienerių metų trukmės emisiją bus mokama 2 proc. metų palūkanų.  Fiziniai ir juridiniai asmenys gynybos obligacijų gali įsigyti „Swedbank“ arba SEB interneto banke, taip pat SEB padaliniuose. Pernai spalį pradėjus šių obligacijų platinimą iki šiol jų įsigyta už 110 mln. eurų.

Finansų ministerija siūlo mokėti mažesnius dienpinigius tais atvejais, kai komandiruotė užtrunka trumpiau nei pusę darbo dienos – iki keturių valandų.  „Logiška, kad jei komandiruotė trunka trumpiau nei pusę darbo dienos, gali būti mokama mažiau nei 50 proc. maksimalių dienos dienpinigių“, – BNS sakė ministerija, neturinti duomenų, kiek komandiruočių trunka trumpiau nei keturias valandas.

Pensinis amžius Lietuvoje kasmet yra ilginamas. Žmonės svarsto, ar sugebės taip ilgai išdirbti, ar sveikata jų nepaves. Daug kam atrodo, kad tokiu atveju geriausia išeitis – išankstinė pensija. Tačiau ne visi žino, kad dėl jos visą gyvenimą gausite mažiau pinigų, o ir dirbti papildomai negalėsite. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai diskutavo apie išankstinę pensiją ir ar verta šia galimybe pasinaudoti. Tačiau nuomonės buvo labai skirtingos.

Romų „karaliumi“ pramintas vyras buvo palaidotas auksiniame karste po savaitės trukusios atsisveikinimo kelionės „Rolls Royce“ automobiliu. 69-erių romas Frankas Thompsonas buvo palaidotas iškilmingai – jo šeima užsakė auksinį karstą ir marmurinį antkapį, rašoma mirror.co.uk. F.  Thompsonas mirė liepos 2 d. nuo krūtinės ląstos infekcijos, būdamas 69-erių. Jis paliko mylimą žmoną ir vaikus.

Rugpjūčio 21 d. Alytaus apylinkės teisme nuosprendį išgirdo vyriškis, kuris buvo kaltinamas tuo, kad 2025 m. balandžio 11 d. viešame vieno internetinio portalo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, po straipsnio antrašte, viešai iš savo asmeninės socialinio tinklapio „Facebook“ paskyros parašė komentarą, kuriuo viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ir jai priklausančiu asmeniu dėl jo seksualinės orientacijos.

Atrodytų smulkmena – parduotuvėje prigriebtas nutrinamas loterijos bilietas – gali į gyvenimą įnešti reikšmingų pokyčių. Būtent taip nutiko vilniečiui, kuris žaidime „VIP klubas“ laimėjo iki šiol didžiausią prizą momentinių loterijų istorijoje – pusę milijono eurų, rašoma pranešime spaudai. Mama žino geriausiai O visos šios sėkmės istorijos nebūtų be vilniečio mamos, kurios žodžiai, pasakyti prieš keletą metų, ir paskatino vyrą įsigyti bilietą. „Mama dalyvaudavo loterijose, bet jai nesisekė.

Pramonės produkcijos vertė, išankstiniais duomenimis, šiemet sausį-liepą, palyginti su tuo pat metu pernai, išaugo 4,6 proc. iki 20,4 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis). Vien liepą ji siekė 2,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,8 proc. mažiau nei birželį (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis), tačiau  0,7 proc. daugiau nei pernai liepą, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo gyventojų, kurie save priskiria vidurinei klasei. Naujausia apklausa rodo, kad taip mano daugiau nei pusė šalies gyventojų. Šią tendenciją patvirtina ir ekonominiai duomenys – 58 proc. dirbančiųjų Lietuvoje gauna vidurinei klasei priskiriamas pajamas. Nepaisant to, kad oficiali statistika rodo šio sluoksnio stiprėjimą, gyventojų nuomonės dėl vidurinės klasės apibrėžimo išsiskiria.

Grynieji dar neišnyksta, bet jų reikšmė sparčiai mažėja. Visoje Euro zonoje vis daugiau žmonių atsiskaito kortelėmis, išmaniaisiais telefonais ar programėlėmis, o fiziniai pinigai kasdieniame gyvenime naudojami vis mažiau.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo Group“ šiemet per sausį-birželį pasiekė 116,7 mln. eurų konsoliduotą pardavimo apyvartą, tai yra 12 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024 metais, kada siekė 104,3 mln. eurų.  Pelnas prieš apmokestinimą sumenko 19 proc. iki 9,7 mln. eurų, nors prieš metus siekė 12 mln.

Sukčiai iš moters Vilniuje išviliojo 12,7 tūkst. eurų, sekmadienį pranešė policija. Vilniaus apskrities pareigūnai šeštadienį gavo 1947 metais gimusios moters pranešimą, kad penktadienį, apie 16 val., jai būnant namuose telefonu paskambino nepažįstami rusakalbiai asmenys. Prisistatę telekomunikacijų ir banko darbuotojais, jie apgaule išviliojo pinigus. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Ieškantys radinių metalo detektoriais niekaip negali pamiršti neįtikėtinos istorijos, kuri įvyko prieš daugiau nei metus – tąkart su metalo detektoriumi vaikščiojęs vyras aptiko tikrą aukso lobį. Ši istorija vėl ėmė plisti internete, o Anglijoje rasta reta monetų kolekcija dar ilgai daugeliui bus įspūdingiausio radinio pavyzdys, rašoma mirror.co.uk. Aptiko retas monetas „TikTok“ vartotojas „@CoinCollectingWizard“ pirmasis pasidalijo šia istorija.

Kodėl tik keturi iš dešimties lietuvių save laiko elitu, o kiti abejoja viduriniosios klasės ateitimi? Ar Lietuvoje elito ir viduriniosios klasės įvaizdis – tik fasadas? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis ir „Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Klausytojas sako: „Buvau valstybės tarnautojas, tada priskyriau save prie viduriniosios klasės.

Netrukus mūsų piniginėse gali atsirasti visai kitokie eurai – su upėmis, paukščiais, pastatais ar kitokiais gamtos bei kultūros motyvais. Socialiniuose tinkluose Nevyriausybinė organizacija (NVO) „Sengirė“ pasidalijo pasiūlymu, kaip galėtų atrodyti naujoji 100 eurų kupiūra.  „Kreipiamės į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje ir Marių Vaščegą. Girdėjome, kad vyksta konkursas naujosioms eurų kupiūroms.

Nauja apklausa atskleidė, kad 55 proc. Lietuvos gyventojų save laiko vidurinei klasei priklausančiais – tai keturiais procentiniais punktais daugiau nei pernai. Ar galite save priskirti viduriniosios klasės atstovams? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis ir „Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. 55 proc. gyventojų save priskiria vidurinei klasei. Kokios tai grupės sudaro šiuos 55 proc.

Lietuvos socialdemokratų partija siūlo 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems karo prievolininkams kompensuoti išlaidas už įgytą ne tik B, bet ir A arba C kategorijos transporto priemonėms vairavimo pažymėjimą. Tokį įstatymą registruoja socialdemokratų Seimo nariai Linas Jonauskas ir Dovilė Šakalienė. Įstatymo iniciatorius Linas Jonauskas mano, kad tokia priemonė pradinę karo tarnybą paverstų patrauklesne, rašoma partijos pranešime.

Tobulos atostogos, prašmatnios šventės, vienas už kitą gražesni drabužiai ir viešai demonstruojama prabanga – tai ne siužetas iš filmo, bet kasdien tautiečių vaizduojamas gyvenimas socialiniuose tinkluose. Visa tai stebint, dažnam kyla klausimas, ar lietuviai tikrai gyvena taip gerai, ar kuriamas įvaizdis visgi neatitinka tikrovės? Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. lietuviai vidutiniškai uždirbo beveik 50 proc.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti „Nemuno aušros“ frakcijos inicijuotoms pataisoms didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Ministerijos teigimu, toks Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimas neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką.

Per metus padaugėjo gyventojų, laikančių save vidurinės klasės atstovais, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Jai save priskiria 55 proc. respondentų – 4 proc. punktais daugiau nei pernai. Šią tendenciją, anot banko atstovų, parodo ir ekonominiai duomenys – 58 proc. dirbančiųjų gauna vidurinei klasei priskiriamas pajamas.

Ne paslaptis, kad sukčiai veikia pačiais išradingiausiais būdais siekdami iš gyventojų išvilioti jų sunkiai uždirbtus pinigus. Su tuo susidūrė Ukmergės rajono gyventojas, kuris per sukčių aferą prarado 125 eurus. Vyras sumokėjo pinigus už mėsos konservus, tačiau liko ir be jų, ir be triženklės sumos piniginėje.

Net ir akyliausius gyventojus pastaruoju metu sukčiai sugeba apgauti ir išvilioti pinigų. Ar tai būtų netikras valstybinių institucijų puslapis, ar žinutė nuo „artimojo“, ar tiesiog pardavėjas, apgavęs dėl prekės. Dėl to lietuviai vis labiau piktinasi, kodėl bankai tiesiog negrąžina pervestų pinigų – esą jie turėtų būti apdrausti.

Balandį-birželį sukčiavimo mastai Lietuvoje pastebimai išaugo – per tris mėnesius apgavikai iš gyventojų išviliojo beveik 7 mln. eurų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė rodo, kad buvo užfiksuota net 4,5 tūkst. bandymų išvilioti pinigus, o sukčiai taikėsi į beveik 20 mln. eurų. Dėl aktyvių finansų įstaigų veiksmų pavyko sustabdyti apie 12,2 mln. eurų, dar 630 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems. Iš viso per 2025 m. pirmąjį pusmetį (I ir II ketv.) registruota 7,8 tūkst.