Eglė Šepetytė

Ar gali karas Gazos ruože išpūsti naftos kainas, o kartu – ir išbranginti degalus Lietuvoje? Ekonomistai ramina, kad naftos rinka, teroristams užpuolus Izraelį, patyrė tik vienos dienos šoką. Dabar kainų kreivė jau svyra žemyn. Viskas apsiverstų aukštyn kojomis, jei į karą įsitrauktų terorizmą remiantis Iranas, per kurio kontroliuojamą sąsiaurį išplaukia net trečdalis pasaulio naftos. Jei konfliktas plėstųsi, degalų kainos šautų į viršų. O apie tokį scenarijų jau svajoja Rusija.

„Kraujobusai“ – tokia naujovė išvažiavo į Lietuvos gatves. Tam, kad kraujo donorams nereikėtų šalti lauko palapinėse ar važiuoti tolimus atstumus iki Kraujo centrų padalinių, įstaiga nusipirko du specialius autobusus. Jie važinės po visą Lietuvą ir yra pritaikyti būtent imti donorų kraują. Pirmąjį „kraujobusą“ išbandė sostinės gyventojai. Kai kurie gerą darbą nusprendė padaryti tiesiog eidami pro šalį. Kėdė – tarsi įprastame Kraujo centro padalinyje, tačiau ten – autobusas.

Net keturiais iš dešimties atvejų agentai lietuviams įsiūlo poreikių neatitinkantį investicinį gyvybės draudimą. O įsiūlo todėl, kad už kiekvieną parduotą draudimo sutartį agentai gauna net arti tūkstančio eurų galinčias siekti premijas. Lietuvos bankas draudimo pardavėjams siūlo apynasrį – naikinti komisinius už kiekvieną parduotą sutartį.

Ingridos Šimonytės paraiška į prezidento postą, regis, atvėrė Pandoros skrynią – vadovauti šaliai jau skelbiasi susiruošę riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas-Celofanas bei buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus. Tiesa, kol tokie veikėjai tiesiog ieško būdų šmėžuoti ekranuose, ir pačios premjerės galimybės iškopti į antrąjį turą toli gražu nėra ranka pasiekiamos. Politologai pabrėžia, kad tikroji grėsmė Nausėdai rinkimuose gali būti Ignas Vėgėlė, tiesa, jis savo dalyvavimo dar nepatvirtino.

Charkivo srityje rusofašistai pastatė minų barikadą iškart per kelis kaimus. O išminuodami kaimus ir laukus Ukrainoje kasdien žūsta ar smarkiai susižaloja žmonės. Rusofašistų paliktas minas bando surasti ir sunaikinti vietos gyventojai – dažniausiai ūkininkai. „Tik atvažiavome į 8 lauką, pirmą kartą pajudinome ir iškart sprogo mina. Antrą dieną tik padarėme volą, pavažiavome, vėl sprogo mina“, – sako ūkininkas Olegas Girmanas.

Vasaros atostogų metu lietuviai pinigų netaupė. Didieji bankai suskaičiavo, kad atostogoms užsienyje tautiečiai išleido dešimtadaliu daugiau – ir dėl infliacijos, ir dėl to, kad patys negailėjo pinigų ir norėjo atsipalaiduoti. Vis labiau lietuvius domina brangios kryptys, pavyzdžiui, vaizdingoji Islandija, į kurią vien skrydžio bilietai gali kainuoti 700 eurų.

Aukštos palūkanos mažina infliaciją ar tik šeria komercinius bankus milijoniniais pelnais? Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki 4 procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui. Vos 5 procentai iš kelių šimtų tūkstančių būsto paskolų turėtojų Lietuvoje yra užfiksavę palūkanas.

Dėl intensyvių Ukrainos pasienio teritorijų apšaudymo dažniau evakuojami ne tik vietos gyventojai, bet ir gyvūnai. TV3 žinių bendradarbis Ukrainoje kartu su keturkojų gelbėjimo centro savanoriais nuvyko į Donbasą. Kai kurie evakuoti gyvūnai, skirtingai nei jų šeimininkai, yra išgyvenę bombardavimus. Viename iš pasienio kaimų filmavimo grupė pateko ir į karo ugnį. 5 valanda ryto, degalinė, kava. Taip prasideda savanorių, gelbėjančių šunis Ukrainoje, diena. Prieš akis – kelios valandos kelio.

Po čekių skandalo savivaldybių tarybų nariai jau du mėnesius už darbą gauna fiksuotas algas, tačiau kai kurie merai kelia triukšmą – esą neturi iš ko tų skaidrių ir daug didesnių algų mokėti. Mažesnių miestų ir rajonų vadovai reikalauja Finansų ministerijos skirti jiems daugiau pinigų arba net prašo Seimo leisti sumažinti ką tik padidintus tarybos narių atlyginimus.

Įpirkti elektromobilį Lietuvoje gali keturi iš dešimties namų ūkių. Nors specialistai tikina, kad aukštesnę kainą atperka degalų sąnaudų nebuvimas, daugelis vairuotojų įsitikinę, kad tokios mašinos – prabanga. Yra ir nuomonių, kad pirkėjus atbaido per brangios ir per retos viešos įkrovimo stotelės, netaikli valstybės parama ir net naikinama galimybė elektromobiliams važiuoti A juosta. Verslininkas Andrius „Teslą“ nusipirko pavasarį, žmona elektromobilį turi jau pusantrų metų.

Atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų ir apvalinti kainas Lietuva galėtų jau po mažiau nei 2 metų. Lietuvos bankas toliau aiškina, kad smulkūs centai valstybei daro tik nuostolį, žmonės juos išmėto ar kaupia namie, nes nenori nešiotis ir plėšyti piniginių. Visgi patys pirkėjai, nors ir skundžiasi centais, mano, kad prekybininkai nenusiskriaus ir sugebės kainas apvalinti savo naudai. Planui nebekaldinti vieno ir dviejų centų monetų nepritaria ir smulkusis verslas bei profsąjungos.

Prieš pat naują Seimo sesiją – kandžios prezidento Gitano Nausėdos replikos valdantiesiems apie LGBT ir narkotikus. Susitikęs su parlamento valdyba šalies vadovas pareiškė, kad žmogaus teisės apima ne tik kažkieno norą lengviau įsigyti narkotikų, bet ir senjorų bei vaikus auginančių šeimų finansinės padėties gerinimą.

Politikai susirūpino, ką daryti su imigrantais, kurių dabar Lietuvoje daugiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Verslui siekiant įsivežti kuo daugiau darbuotojų iš užsienio, nes lietuvių paprasčiausiai trūksta, Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuva neskiria pakankamai dėmesio nacionaliniam saugumui. Darbdaviai atkerta, kad politikai tik gąsdina visuomenę, nors darbuotojų stygius jau kritinis ir imigrantų reikia kuo daugiau.

Nepraėjo nė mėnuo, o Lietuvą vėl nusiaubė stipri audra. Suvalkiją vėl talžė kelių centimetrų skersmens ledai, o Ignalinoje, Vilniaus ir Utenos rajonuose vėjas su šaknimis rovė medžius, plėšė stogus. Ugniagesiai šalinti nuverstų medžių skubėjo daugiau kaip šimtą kartų. Ketvirtadienio ryte be elektros vis dar buvo likę 10 tūkst. vartotojų, o galingos audros nuniokotų sodybų gyventojai neatsigauna po patirto šoko. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Konservatorių partijoje bręsta permainos. Du Seimo nariai – Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis – skelbia steigiantys Respublikonų bendruomenę. Taip jie maištauja prieš esą pernelyg liberalią konservatorių politiką. Politologų tokie manevrai nestebina – valdantieji konservatoriai esą klimpsta į rimtą krizę. Parodomoji konservatorių vienybė – vis trapesnė.

Kol vieni patys veržiasi į prezidento postą, kiti to visai nenori, bet sulaukia raginimų imtis lyderystės. Internete atsirado peticija, kurią pasirašę tautiečiai prašo į prezidentus vėl kandidatuoti Dalią Grybauskaitę. Nors ji ne kartą tvirtino, kad trečią kartą rinkimuose nedalyvaus, peticiją sukūręs tinklaraštininkas Ričardas Savukynas mano, kad D. Grybauskaitė dar gali persigalvoti.

Atostogaujančiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui – neramios žinios. Skundą dėl ministro galimo slaptos informacijos paviešinimo pradėjo nagrinėti Valstybės saugumo departamento Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Į ją kreipėsi opozicijos atstovas Saulius Skvernelis, prašydamas ištirti, ar Anušauskas neatskleidė NATO sąjungininkų paslapties.

Maistas Lietuvoje per dvejus metus pabrango 45 proc. Labiau už kitus produktus brango vištų kiaušiniai, kurių kaina šoktelėjo daugiau nei dvigubai. Kainų stebėtojai tikina, kad gamintojai ir prekybininkai galėtų kainas sumažinti ne procentu, o net keliasdešimčia procentų, tačiau to nedaro, nes siekia pripratinti pirkėjus prie aukštų kainų. Ekonomistai aiškina, jog ne viskas taip paprasta, o gamintojai vardija aibę priežasčių, kodėl piginti prekių negali.

Praėjusią savaitę per Šiaurės ir Vakarų Lietuvą praūžusią audrą draudikai jau vadina rekordine – žmonių nuostoliai pasiekė net septynis milijonus eurų. Dar blogiau tiems, kurie turto neapdraudė – šimtatūkstantinius nuostolius teks dengti iš savo kišenės. Kai kurie grūdų augintojai per krušą neteko viso derliaus. Vėtra su ledokšniais sukėlė galvos skausmo ir saulės elektrines ant stogų įsirengusiems tautiečiams.

Paprastas atostogų įkarštis ar rimtas perspėjimo signalas? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai ieško paaiškinimų, kodėl liepos mėnesį ištiko tikras butų sandorių įšalas. Lyginant su pernykščiu vidurvasariu, butų žmonės nupirko beveik ketvirtadaliu mažiau. Liepos mėnesį, palyginti su metais anksčiau, butų pardavimo sandorių sumažėjo kone ketvirtadaliu. Tokio nuosmukio nesitikėjo net nekilnojamojo turto plėtotojai.

Tikrą chaosą vasaros pradžioje sukėlę konservatoriai, grasinę trauktis dėl čekių skandalo ir taip supykdę net savo rinkėjus, iš balos lipa sausi. Per mėnesį jų populiarumas vėl ūgtelėjo trimis procentais. Tiesa, kitą kadenciją, pasak politologų, dešinieji jau gali ruoštis poilsiui opozicijoje, o štai naujos koalicijos sudėtis gali būti visai kitokia nei esame įpratę matyti.

Per Lietuvą praūžus didžiulei audrai, draudikai skaičiuoja, kad žmonių patirta žala viršys milijoną eurų. Neregėto dydžio ledai lyg kulkos varpė net šiferio stogus, automobilius, vartė didžiulius medžius, o iš daržovių lysvėse paliko skutelius. Stichija nuniokojo ir pajūrį – šį rytą bangos pradėjo plauti net kopas. Tokio gamtos šėlsmo tikina per visą gyvenimą nematę net aštuoniasdešimtmečiai. O vakar stichijos epicentras smogė visai šalia Latvijos pasienio esančiai Žagarei.

Degalų kainos vėl stiebiasi aukštyn – tiek benzinas, tiek dyzelinas kas savaitę brangsta vis keliais procentais. Ekonomistai aiškina, kad tai lemia naftos kainų kilimas. Tačiau priartėti prie karo pradžioje regėtų dviejų eurų už litrą jos esą galėtų nebent ištikus nenumatytiems atvejams. Degalų kainas vairuotojai prisimena gerai, tik labiausiai nenorėtų, kad pasikartotų prieš pusantrų metų patirtas scenarijus – kai Rusijai užpuolus Ukrainą kainos šoko į neregėtas aukštumas.

Infliacija lietuvius nuskriaudė kone labiausiai ne tik tarp Europos, bet ir dalies pasaulio valstybių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skelbia, kad kainų augimas mūsų šalyje taip suvalgė algų augimą, kad sąraše atsidūrėme antri nuo galo. Realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, Lietuvoje traukėsi kone 10 procentų.  Avalynę Šiauliuose taisantis Dainius, kaip ir kone visi verslai, pastaruoju metu didino kainas.

„Wagner“ grėsmė Lietuvai yra rimta, mat esą Baltarusijoje esančiai grupuotei yra pernelyg didelė pagunda surengti provokaciją pasienyje. Taip pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda po to, kai Lenkijos premjeras pranešė, kad savaitgalį apie 100 samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus. Visgi Vidaus reikalų ministerija ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto (NSGK) pirmininkas tikina, kad tiesioginės grėsmės Lietuvai smogikai nekelia.

Lietuvoje smarkiai išaugo sergamumas erkių platinama Laimo liga – per pusmetį užsikrėtė pusantro karto daugiau žmonių nei tuo pačiu metu pernai. Specialistai primena – liga klastinga, simptomų iš pradžių galima ir nepastebėti, tad grįžus iš lauko būtina gerai apsižiūrėti kūną. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistė Erika Fuks apie Laimo ligą žino daugiau, nei pačiai norėtųsi. Erkių sukeliama infekcija sirgo ir pati Erika, o pradinukę dukrą Laimo liga užklupo jau antrą kartą.

Jei kažkas ir pinga, tai tikrai ne paskolos. Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl pakėlė bazinę palūkanų normą – jau devintą kartą. „Euriboras“ beveik pasiekė 4 procentus, o tai reiškia, kad vidutinė būsto paskola per metus šeimai pabrango 4000-iais eurų.  Panevėžiečio Kęstučio šeima būstą su paskola pirko dar prieš aštuonerius metus.

Graikijos Rodo salą toliau niokojant gaisrams, kelionių paketus įsigiję lietuviai jaučiasi apgauti – agentūros ne tik negrąžina pinigų už keliones, bet ir atsisako skrydžius nukelti ar keisti kryptį. Turizmo asociacija aiškina, kad organizatoriai elgiasi pagal įstatymus – net jei gaisras netoli nuo viešbučio, tačiau vietovė stichijos nepaveikta, grąžinti pinigų jie esą neprivalo. Vietoje ramaus atostogų laukimo – nerimas ir susirašinėjimas su kelionių organizatoriais.

Graikijos Rodo saloje tęsiasi turistų, taip pat ir lietuvių, evakuacija iš gaisrų apimtų vietų. Nors kelionių agentūros tikina, kad visi tautiečiai saugūs, turistai skundžiasi, jog agentūros neinformavo jų, ar pavojus gresia ir kaip jiems elgtis prasidėjus gaisrams. Vietoje išsvajoto ir brangaus poilsio ant paplūdimio gultų – gaisro dūmų tvaikas, dūmų debesyje paskendusi saulė, sraigtasparniai ir minios bėgti susiruošusių turistų. Vien savaitgalį nuo liepsnų iš Rodo salos pabėgo 30 tūkst.

Neeilinis incidentas Trakų rajone – vyras apšaudė oro balioną, kuriuo skrido 13-ka keleivių. Greičiausiai pneumatinio ginklo kulkos keleivių ir piloto nekliudė, tačiau pataikė į krepšį ir peršovė baliono kupolą. Oreiviai sukrėsti, tikina, nieko panašaus anksčiau nepatyrę.  Skrydžiai oro balionu virš Trakų keleivius paprastai apdovanoja neužmirštamais įspūdžiais. Tačiau trečiadienį vienas toks skrydis 13-ai keleivių ir pilotui liks tikrai neužmirštamas blogąja prasme.

Jau trečiadienį tikimybė gauti baudą už greičio viršijimą vilniečiams ir miesto svečiams smarkiai išaugs – pradės veikti 16 naujų greičio matuoklių. Dalis jų fiksuos ne tik greitį, bet ir stebės, ar vairuotojai paiso raudono šviesoforo signalo ir ar nevažiuoja viešojo transporto juostomis. Vieni vairuotojai matuoklių bumą giria, kiti peikia, esą jų per daug ir pleškina jie ne ten, kur reikėtų. Tačiau policija primena, kad būtent dėl greičio viršijimo įvyksta daugiausia avarijų.

Kreipėsi į lietuvius, tačiau kalbėjo visam pasauliui. Taip politologai apibūdina Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno kalbą Vilniaus universitete. Galingiausios pasaulio valstybės vadovas dėmesio skyrė Sausio 13-osios aukoms bei vis dar kraują už laisvę liejantiems ukrainiečiams. Vadinti istorine šios kalbos politologai neskuba, o tai, kad Bidenas savo mintis pasauliui tiesiogiai transliavo iš Vilniaus – Lietuvai esą didelė garbė. Pakiliai ir energingai iš Šv.

Ginkluoti kariai senamiesčio gatvėse labiausiai traukia vilniečių dėmesį, dalis praeivių neslepia žavesio retai viešumoje matomiems pareigūnams. Pats užbarikaduotas Vilniaus centras – tuščias ir labai tylus, praeivių vos vienas kitas. Dalis kavinių net nedirba, o kai kurios tikina, kad per kelias dienas prarasiančios šimtus tūkstančių eurų.  Betoninės užtvaros ties senamiesčio prieigomis, policijos pareigūnai kone ties kiekviena sankryža ir net automatais ginkluoti kariai.

Charkivo 16 aukštų pastatas, esantis Saltivkos gyvenamajame rajone, tapo savotišku paminklu Rusijos agresijai Charkive. Kai rūsyje buvo keli šimtai vietos gyventojų, praėjusių metų kovą Rusijos naikintuvas ant namo numetė dvi bombas. Tačiau namo griuvėsiai vis dar nesutvarkyti, o vietiniai įsitikinę, kad po jais tebėra palaikų.  Jelena Nikitenko nervingai traukia cigaretę prie apgriuvusio daugiaaukščio Charkivo Šiaurės Saltivkos gyvenvietėje. Šiame name ji gyvena daugybę metų.

Anykščių gyventojai ir vėl nežino, ar turi teisėtai išrinktą merą. Jau pusmetį vykstanti drama dėl prekybos poveikiu nuteisto Kęstučio Tubio nesibaigia – teismas paskelbė ankstesniems sprendimams prieštaraujančią išvadą. Dabar nusprendė, kad iš rinkimų vos nepašalintas Tubis negali dirbti ne tik valstybės tarnyboje, bet ir meru. „Įsivaizduokit, antrame ture aš turėjau tris dienas, kai mane teismas grąžino. Net plakatų nebuvo kada atsispausdinti“, – sako K. Tubis.

Po daugiau nei 9 mėnesių pertraukos premjerė Ingrida Šimonytė apsilankė prezidentūroje ir susitiko su Gitanu Nausėda. Ji pateikė naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą – į postą siūlo dabartinį viceministrą Gintautą Jakštą. Ar kandidatas įtiks šalies vadovui, dar nežinia. Apžvalgininkai neabejoja, kad atviros priešpriešos akivaizdoje G. Nausėda stengsis patampyti nervus valdantiesiems ir neskubės tvirtinti naujo I. Šimonytės ministro.

Nors savaitgalį Lietuvą nuplovė ilgai lauktas lietus, sausra nesibaigė. Pasak klimatologų, dalyje šalies iškrito vos dešimtadalis mėnesio kritulių normos. Ūkininkai tai įvardija paprastai – lietus tik nuplovė miestų dulkes. Tačiau gamta apie save primena su trenksmu – kai kur skendo gatvės, žaibas sudegino šimtametį ąžuolą, o socialinius tinklus žmonės užtvindė įspūdingo grožio debesų ir žaibų fotografijomis. Akivaizdu, kad lietaus buvo išsiilgę ne tik žmonės.

Čekiukų skandalas nuo savivaldybių politikų gali nubėgti lyg vanduo nuo žąsies. Tokia išvada peršasi po pirmųjų visuomenės apklausų. Jos rodo, kad pasitikėjimas savivalda per mėnesį smuko devyniais procentais ir tiesiog sugrįžo į priešrinkiminį lygį. Pasak politologų, tai rodo, kad didelei daliai mokesčių mokėtojų nelabai rūpi, kaip išrinkti politikai naudoja jų pačių pinigus. O toks abejingumas gali padėti įklimpusiems politikams išsisukti be didesnių pasekmių.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte akis į akį nesikalbėjo jau kone metus. Prezidentūra aiškina, kad noro susitikti nerodo premjerė, o ji tvirtina, kad užtenka ir pokalbių telefonu. Apžvalgininkai įsitikinę – padėtis nenormali, tačiau ir ne nauja. „Ar galiu dar ranką paspaust? – Sveikutė. – Sėkmės“, – taip dar 2019 m. sveikinosi Premjerė I. Šimonytė ir Prezidentas G. Nausėda.

Seime – antisemitizmo skandalas, į kurį reaguoja ir užsienio ambasados. Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje prapliupo frazėmis apie žydus, kurie neva naikino lietuvius ir netgi vykdė Holokaustą prieš Lietuvą. Jis pareiškė, kad žydai prieš 90 metų neva sudegino ir Pirčiupių kaimą bei ragina Izraelio vadovą atsiprašyti lietuvių tautos. Šalies vadovai ir Seimo kolegos Žemaitaičio pareiškimus smerkia, o prokurorai jau pradėjo tyrimą, parlamentarui gali grėsti net apkalta.

Čekiukų skandalas nuo savivaldybių politikų gali nubėgti lyg vanduo nuo žąsies. Tokia išvada peršasi po pirmųjų visuomenės apklausų. Jos rodo, kad pasitikėjimas savivalda per mėnesį smuko devyniais procentais ir tiesiog sugrįžo į priešrinkiminį lygį. Pasak politologų, tai rodo, kad didelei daliai mokesčių mokėtojų nelabai rūpi, kaip išrinkti politikai naudoja jų pačių pinigus. Politologai sako, kad toks žmonių abejingumas gali padėti įklimpusiems politikams išsisukti be didesnių pasekmių.

Per pastaruosius metus kyšį davė vienas iš dešimties apklaustų lietuvių. Sumos varijuoja nuo keliasdešimties iki 700 eurų už medicininę operaciją. Anot „Specialiųjų tyrimų tarnybos“ (toliau – STT), būtent ligoninės išlieka ta vieta, kurioje žmonės dažniausiai sulaukia užuominų patuštinti kišenes. Tačiau ligoninių vadovai atkerta, kad pinigus ar saldainius bruka patys pacientai. Tiesa, korupcijos mastai per dešimtmetį esą sumenko daugiau nei perpus.

Pirmalaikių Seimo rinkimų idėją peršantis Gabrielius Landsbergis užsitraukė ne tik daugelio politikų ir rinkėjų nemalonę, bet susilaukė ir savo paties senelio Vytauto Landsbergio kritikos. Profesorius konservatoriams išplatino laišką, kuriame tvirtina, kad mandatą gavę politikai turi dirbti toliau. Pasak jo, „ritualinis susideginimas“ tik džiugins Lietuvos nedraugus. Viešai lyderius kritikuoja vis daugiau konservatorių, prabilo ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Lietuva ir Vokietija nesiginčija dėl brigados dislokavimo. Taip pareiškė Vilniuje besilankantis Vokietijos prezidentas Steinmeieriso. Pasak jo, šalys „daro žingsnius“, kad vokiečių karių skaičius Lietuvoje didėtų. Visgi nei jis, nei Gitanas Nausėda ir toliau nesako, kada tiksliai vokiečių kariai mūsų šalyje galėtų būti dislokuoti nuolat. O Štainmajeris į Vilnių atsivežė ir dovaną – trijų kunigaikščio Gedimino laiškų nuorašus.

Čekių skandalas jau pridarė bėdų konservatoriams. Ilgą laikę pagal apklausas buvę antri, konservatoriai smuko į seniai regėtą ketvirtą vietą. Pasak apžvalgininkų, netikėti užmojai dėl pirmalaikių Seimo rinkimų supykdė net ištikimiausius dešiniųjų gerbėjus. O socialdemokratų pirmininkė partijos suvažiavime atsiprašinėjo Lietuvos žmonių ir šaipėsi iš Gabrieliaus Landsbergio. Tačiau pirmalaikius rinkimus socdemai palaikys. Apžvalgininkai čia įžvelgia gudrų manevrą.

Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius pagaliau viešai atsakė į klausimus dėl išmokų – valdiškų pinigų televizoriams ir degalams. Meras į savivaldybės biudžetą grąžina 4000 eurų, tačiau toliau tikina nepiktnaudžiavęs ir dokumentų neklastojęs. Akivaizdžiai susijaudinęs meras aiškiai neatsakė, ar sieks dar vienos kadencijos Savivaldybių asociacijos prezidento poste. Dalis merų jau bruzda, esą kitą savaitę suplanuotus asociacijos rinkimus reikia nukelti.

Drama dėl pirmalaikių Seimo rinkimų tautos išrinktųjų kaip reikiant užkaitino kraują parlamentarams. Premjerė Šimonytė pareiškė, kad „į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo neis“, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis dalį seimūnų išvadino veidmainiais, o liberalai nebežino, ar koalicija dar išvis egzistuoja. Landsbergis kvietė Seimo frakcijas tartis dėl pirmalaikių rinkimų, tačiau jos siūlymą boikotavo.

Ponia Alma Adamkienė šį vakarą pašarvota prezidentūros rūmuose – neeilinė jos asmenybė ir šiandien žmonių prisiminimuose ir širdyse. Ilgus metus pavyzdžiu ponią Almą matę žmonės lyg susitarę kartoja, kad tokios pirmosios ponios Lietuva kažin, ar beturės. O pats prezidentas Valdas Adamkus, anot Daukanto aikštės rūmų, sugniuždytas mylimos žmonos netekties. Artimai ponią Adamkienę pažinę bičiuliai įsitikinę – tokios asmenybės tampa legendomis.

Seimo nariai ir buvę bendražygiai gėlėmis ir ovacijomis šįryt apipylė ilgiausiai iki šiol parlamente dirbusį politiką – Česlovą Juršėną. Progos net dvi. Šiandien Juršėnas švenčia 85-ąjį jubiliejų, be to, Seimas jam skyrė apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę. Pasveikinti socialdemokratų veterano atvyko ir buvę šalies vadovai – Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis.