Eglė Šepetytė

Partijų populiarumo lenktynėse – nerimo ženklai ir valdantiesiems, ir susipykusių Karbauskio bei Skvernelio komandoms. Savivaldos rinkimus laimėję socialdemokratai įgavo seniai matytą pagreitį – per mėnesį reitingus užsiaugino net keturiais procentais ir atsiplėšė nuo persekiotojų. Tiesa, objektyvių darbų, kurie nulemtų tautiečių meilę Blinkevičiūtės vedamiems socdemams, politologai pasigenda. Kairieji esą plaukia ant palankios bangos.

Nors ekonomika nyra į recesiją, kitąmet minimali mėnesio alga vėl turėtų augti gana ženkliai. Trišalė taryba kaip niekad anksti ir kaip reta be kivirčų sutarė, kad minimalus užmokestis turėtų didėti dešimčia procentų ir perkopti 700 eurų į rankas. Daugiausia kritikos dėl to žeria viešbučių ir maitinimo verslas, esą recesijos akivaizdoje lėšų algų kėlimui gali ir nelikti. O dalis ekonomistų perspėja – minimali alga didės, tačiau mažiausiai uždirbantieji gali likti išvis be darbo.

Kilus skandalui, kai paaiškėjo, kad mokesčių mokėtojų pinigus dar dirbdama Kauno miesto taryboje galimai savinosi ir švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, penktadienį – valdančiųjų tyla. Pati ministrė iš posto nesitraukia, tačiau klausimų kelia ir premjerės Šimonytės elgesys. Prieš užimdama pareigas Šimonytė dievagojosi, kad susikompromitavusių ministrų jos Vyriausybėje nebus, o jei toks ar tokia nesitrauktų, esą atsistatydintų ji pati.

Petrui Gražuliui vėl rimtai pakvipo apkalta. Su teismo ekspertais ištyrusi vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kad Gražulis galimai balsavo už savo salės kaimyną Liną Jonauską, specialioji Seimo komisija nusprendė, kad pagrindas pradėti apkaltą yra. Gražulis tai vadina politiniu susidorojimu ir neatsimena, spaudė mygtuką, ar ne. O detektyvas tuo nesibaigia. Komisija apkaltino Andrių Palionį galimai davus melagingus parodymus ir skundžia jį prokurorams.

Seimas apsisprendė galutinai – bankai turės mokėti laikiną solidarumo įnašą. Nors opozicija garsiai gyrėsi, kad dės pastangas dalį iš bankų paimtų milijonų skirti paskolų turėtojams, valdantieji be vargo įgyvendino savąjį užmojį – 400 mln. eurų keliaus kariuomenės reikmėms. Bankų asociacija piktinasi ir tikisi užtarimo iš prezidento Nausėdos. Pasak bankų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Ką tik praūžus nepasitenkinimui, kad Vilniuje liepą vyksiantis NATO viršūnių susitikimas mokesčių mokėtojams kainuos 17 milijonų eurų, aiškėja, kad milijonus eurų Lietuva išleis ir automobilių nuomai. Užsienio reikalų ministerija nuomosis 500 prabangių automobilių ir tam numatė 6,5 milijono eurų. Skaičiuojant vidurkį, vieno automobilio nuoma porai dienų kainuotų 13 tūkstančių eurų.

Išlaisvinti Ukrainos kaimai tik pradeda atsigauti po rusofašistų okupacijos. Vieni žmonės remontuoja namus, kiti bando atgaivinti verslą. Iziumo rajono Husarovkos kaime sunku rasti nuo apšaudymų nenukentėjusį namą, nes žmonės jau daugiau nei pusmetį gyvena už kelių kilometrų nuo fronto linijos.

Už būsto ir kitas paskolas teks mokėti dar brangiau. Europos Centrinis Bankas vėl padidino bazinę palūkanų normą ir tai – ne pabaiga. Kartu su marža palūkanos gali perkopti ir šešis procentus. Vieni ekonomistai sako, kad tokia politika duoda rezultatų, kiti skaičiuoja, kad infliacijos tai toli gražu neslopina, o brangstančios paskolos verslą ir vėl skatins kelti kainas. Vilnietė studentė Rūta apie nuosavą būstą dar tik svajoja.

Vilniuje viešintis Lenkijos premjeras Morawieckis neskuba girti atnaujintų slaptų NATO gynybos planų. Atsargiai žodžius renka ir premjerė Šimonytė. Pasak vadovų, planus lengviau parašyti, nei įgyvendinti. Savo ruožtu dvišalių santykių sėkme premjerai neabejoja. Pasak Morawieckio, Lietuvos ir Lenkijos santykiai geriausi per šimtus metų. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis – dažnas svečias Vilniuje.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Po kone 30-ies metų Lenkų rinkimų akcijos vienvaldystės Vilniaus rajono meru oficialiai tapo socdemas Robertas Duchnevičius. Jo ir tarybos narių priesaikas laimino net dvasininkas, vienybės visiems įkvėpti bandė Česlovas Juršėnas, tačiau Lenkų rinkimų akcija nusiteikusi aiškiai demonstruoti, kas rajone turi daugumą. Partija tikina, kad socdemas meras vis dar nepasiūlo darbų programos, todėl taryba darbo normaliai vis dar nepradeda.

Finansų ministerijos siūlomas bankų viršpelnių mokestis pasiekė Seimo salę ir įveikė pirmąjį barjerą. Konservatoriai su Lietuvos banku tikina, kad būtina apmokestinti komercinius bankus, kurių pelnai šiemet gali viršyti net milijardą eurų, sukritusių į bankų aruodus tiesiog dėl augančių palūkanų. Bankų viršpelnių neliesti siūlo liberalai ir laisviečiai. Visgi dėl 400 milijonų eurų paskirstymo dar laukia aršios rietenos.

Nuo ankstyvo ryto didžiulė sumaištis Seime – rimtai sugedus balsavimo sistemai negalėjo vykti plenarinis posėdis. Kadangi darbotvarkėje laukė žemės ūkio ministro Navicko interpeliacija, opozicija suskubo įžvelgti sąmokslo teorijas, esą valdantieji gal taip bando apsaugoti ministrą. Pasipylė ir idėjos, kaip seimūnai darbuotis galėtų be technologijų, pavyzdžiui, sugrįžti prie senovinio būdo ir balsuoti rankomis. O pusdienį pailsėję, parlamentarai į darbus sugrįžo tik popiet.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

Greitį viršyti pamėgusiems vilniečiams teks arba keisti įpročius, arba nusiteikti mokėti daugiau baudų. Sostinėje atsirado dar 16 naujų stacionarių greičio matuoklių, fiksuoti pažeidimus jie pradės artimiausiu metu. Nors ne visi vilniečiai patenkinti vis didėjančiu matuoklių skaičiumi, valdininkai tikina, kad šie įrenginiai yra gera priemonė vairuotojams drausminti ir saugumui keliuose didinti.

Paradoksai Lietuvos ekonomikoje nesiliauja. Nors tautiečiai sutartinai skundžiasi, kad dėl tebeaugančių kainų kišenėse švilpauja vėjai, o verslai baiminasi sunkumų, „Sodros“ skaičiai rodo, kad metų pradžioje algos augo kone rekordiškai. Vidutiniškai atlyginimai augo 15 procentų, tokių skaičių nesitikėjo net ekonomistai. Smarkiai padaugėjo ir uždirbančiųjų dideles, penkis tūkstančius eurų viršijančias, algas.

Savivaldos rinkimus laimėję socdemai toliau auginasi populiarumą. Reitingai rodo, kad nuo konservatorių jie atsiplėšė jau kone dvigubai. Pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė rado tam paaiškinimą – esą valdantieji elgiasi lyg žirafos. Visgi politologai tikina, kad aukštus reitingus lemia ne kairiųjų nuopelnai, o tai, kad žmonės vis labiau nepasitiki konservatoriais. Socdemai esą naudojasi proga, kad patys valstybės vairo nesukioja, ir plaukia pasroviui link Seimo rinkimų, kurie gali kvepėti pergale.

Ne visi tautiečiai Velykų savaitgalį praleis namie prie gausaus vaišių stalo. Sparčiai pildosi rezervacijos kurortų viešbučiuose ir SPA centruose. Štai nakvynė Palangoje šeimai šventinį savaitgalį kainuos apie porą šimtų eurų ar daugiau. Viešbučiai klientus vilioja velykinėmis vaišėmis bei pramogomis ir neslepia – kainos didesnės nei prieš metus.

Dyzelinių automobilių vairuotojai gali kiek atsikvėpti. Kai kuriose degalinėse dyzelino kaina tapo mažesnė nei benzino – kaip senais laikais. O ir apskritai degalų kainos nusistovėjo gan stabilios. Ekonomistai aiškina, kad dyzelino atpigimą lėmė ir šilta žiema. Visgi dar didesnio kainų kritimo žemyn tikėtis esą nereikėtų.

Visuomenę ne juokais išgąsdino valdžios planuojamas visuotinis nekilnojamo turto mokestis. Nors Finansų ministerija tikina, kad vidutinis mokestis bus 14 eurų, būsto rinkos analitikai ir ekonomistai tuo smarkiai abejoja. Ypač nuskriausti esą galimai liks vilniečiai, ir visai nepelnytai. Pasak ekspertų, atpirkimo ožiais taps jauni žmonės su vaikais, perkantys didesnio ploto butus, o ne turtuoliai. Be to, mokestis esą vėl išpūs nuomos kainas.

Iš pat ryto – sujudimas ir drama šalia Vilniaus rajono savivaldybės. Merė Marija Rekst neleido Vyriausiajai rinkimų komisijai išsivežti balsavimo biuletenių ir prie pastato pasiuntė viešosios tvarkos pareigūnus. Mero rinkimus prapylusi Lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga siekia perskaičiuoti balsus, tačiau kitų partijų deleguoti vietinės rinkimų apygardos nariai nubalsavo priešingai. Prie savivaldybės atvyko net ir policijos pareigūnai.

Partijų gretose po savivaldos rinkimų labiausiai džiūgauja socdemai, po ilgos pertraukos nušluostę nosis konkurentams. Socdemų pirmininkė Blinkevičiūtė horizonte jau sako įžiūrinti pergalę ir Seimo rinkimuose. O konservatorių stovykloje po pralaimėjimo rinkimuose – kaltų ieškojimas, esą nesėkmę lėmė liberalų draugystė. Tiesa, politologai pabrėžia pirmininko Landsbergio atsakomybę. Užtat neblogi Liberalų sąjūdžio, valstiečių ir demokratų rezultatai.

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Prie balsadėžių kiek ramiau, bet veiksmas irgi prasidėjo – jau vyksta išankstinis balsavimas antrajame merų rinkimų ture. Į finišo tiesiąją stoję varžovai dėl sostinės mero kėdės toliau svaidosi argumentais, kuo jie geresni vienas už kitą. Artūras Zuokas giriasi būsimais pokyčiais mieste, o Valdas Benkunskas savo privalumu laiko tai, kad meru niekada nebuvo. Politinė likimo ironija – Artūras Zuokas Vilniui žada permainas, nors pats miestui vadovavo daugiau kartų nei bet kas kitas.

Seime nesibaigia parlamentinių tyrimų komisijų vajus. Gimė dar viena iniciatyva – valstiečiai siūlo aiškintis, ar tikrai Lietuvoje suvešėjęs vadinamųjų „valstybininkų“ klanas. Tiesa, valdantieji labiau nusiteikę aiškintis, kieno nurodymu žvalgyba tikrino Gitano Nausėdos rinkimų štabo narius. Vis dar gyvas ir užmojis kurti komisiją dėl pedofilija įtariamo Kristijono Bartoševičiaus. Tiesa, kol kas nė viena frakcija realių veiksmų imtis nesiryžta.

Netrukus Seime laukia ir daugybė kitų aštrių klausimų – valdantieji svarsto kurti tyrimų komisiją, kas pavedė Valstybės saugumo departamentui tikrinti Gitano Nausėdos štabo narius, savo eilės laukia ir Laisvės partijos Civilinės sąjungos įstatymas. Laisviečiams koją pakišti gali ir savivaldos rinkimai – jeigu du valdantieji antrajame ture bus išrinkti merais, koalicija nebeturės daugumos.

O tokios istorijos Lietuvoje dar nebuvo. Vyriausioji rinkimų komisija iš mero rinkimų išbraukė Anykščiuose pirmajame ture daugiausia balsų surinkusį valstiečių kandidatą Kęstutį Tubį. Rinkimų komisija teismo išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistas Tubis negali būti renkamas į politinį postą, gavo iki rinkimų likus vos dviem dienoms.

Vieni sau kabina laimėtojų medalį, kiti jaučiasi gavę antausį. Tokios emocijos po savivaldos rinkimų pirmojo turo plūsta iš politinių partijų. Po pertraukos rinkimuose geriausiai sekėsi socialdemokratams, jie gavo daugiausia balsų. Dviem debiutuojančioms partijoms – Laisvės partijai ir Skvernelio demokratams – rinkimai susiklostė skirtingai, laisviečiai neslepia tikėjęsi daugiau nei keleto gautų procentų palaikymo.

Tęsiasi išankstinis balsavimas merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose, prie balsadėžių atvyko ir šalies vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda pažėrė priekaištų dabartinei sostinės valdžiai ir išvardijo, kokių darbų pasigedo, o meras Šimašius pripažino, kad ne viską darė gerai, tačiau turi pasiteisinimą. Kaune merui pirštinę metantis Veryga Matijošaičiui išrašė politinę diagnozę. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad rinkimai Kaune bus tarsi protestas.

Lietuviai jau renka būsimus merus ir tarybų narius – prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldos rinkimuose. Iš pat ryto prie balsadėžių patraukė ne tik eiliniai rinkėjai, bet ir patys kandidatai, kaip visada, įsitikinę savo pergale. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis prabil,o apie verslą Rusijoje ir neatsakė į klausimą, kam priklauso Krymas. Artūras Zuokas atskleidė, kurių varžovų tikisi antrajame ture, o prezidentas Nausėda pareiškė, kad pasirinkti, kurį merą rinks Vilniuje, jam lengva.

Uždirbantieji daugiausiai lietuviai gauna 6,5 karto daugiau pinigų nei žmonės uždirbantieji mažiausias algas. O atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau didėja, į rankas vilniečiai gauna daugiau net 400 eurų. Taip skelbia naujausi „Sodros“ duomenys. Kaip prikelti regionus, specialistai siūlo skirtingus būdus – vieni tvirtina, kad išeitis yra didesnis turtingųjų apmokestinimas, kiti svarsto, kad reikėtų labiau išnaudoti nuotolinio darbo privalumus.

Keturi iš dešimties lietuvių ketina mažiau pramogauti ir geresniems laikams nukelti stambesnius pirkinius. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Kone trečdalis taupys kelionių sąskaita. Ekonomistai pabrėžia – nors kainos kyla jau metus, dabar keisti finansinius įpročius žmones paskatino pakilusios palūkanos. Sulėtėjusi prekyba neišvengiamai smukdys ir pačią ekonomiką, o ji tikriausiai panirs į recesiją.

Didžiulio puolimo metines mini ir Lietuva. Būtent šiandien į sostinės Katedros aikštę atgabentas trofėjinis Ukrainos kariuomenės sunaikintas rusų tankas. Šis karo trofėjus – tai simbolis, raginantis žmones ir toliau siųsti paramą užpultai Ukrainai. Paramos organizatoriai per metus žmonių suaukotą sumą jau skaičiuoja šimtais milijonų eurų, o pašonėje vykstantis brutalus karas iki šiol žmones jaudina iki ašarų.

Pacientai užsiregistruoti pas gydytojus specialistus galės per ilgesnį laikotarpį nei dabar. Ministerija siūlo tris kartus ilginti siuntimų galiojimo laiką – net iki šešių mėnesių. Tai esą ne tik palengvins gyvenimą eilėse užstrigusiems pacientams, bet ir sumažins šeimos gydytojų krūvį. Dalis pacientų pas juos registruojasi vien tam, kad prasitęstų siuntimo galiojimą.

Norite nusipirkti butą Vilniuje – taupyti reikės net 13 metų, taip skaičiuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, pagal būsto įperkamumą Vilnius vejasi ne tik Stokholmą, bet ir patį Londoną. Nekilnojamojo turto rinkos analitikai pritaria, kad Vilnius yra brangus miestas, visgi, padėties nedramatizuoja, nes pirkėjai taupo pradiniam įnašui, o ne visai būsto kainai. O būsto rinka sustingo – žmonės dairosi naujų namų, tačiau pirkti neskuba, laukia, kol kris kainos.

Unikali tapybos šedevrų gelbėjimo operacija iš rusų bombarduojamos Ukrainos. Valdovų rūmų darbuotojai su kolegomis iš Lenkijos suorganizavo 30 itin garsių meno kūrinių evakuaciją iš vienos didžiausių Ukrainos galerijų Lvive. Šitaip Valdovų rūmų muziejus gavo dovaną, apie kurią net svajoti negalėjo – sales jau puošia darbai, tarp kurių autorių – ir da Vinčio, Karavadžo aplinkos tapytojai. Taip pat – ir daugybė sąsajų su Lietuva.

Bankų pelnai šiemet gali pasiekti rekordą – milijardą eurų – triskart daugiau nei bankai uždirbo pernai. Kadangi bankai pinigus kraunasi iš augančių palūkanų, o mokėti žmonėms už jų pačių indėlius neskuba, finansų ministrė prabilo apie naują mokestį bankams. Esą galėtų atsirasti solidarumo mokestis, o surinkti pinigai nukeliautų krašto apsaugai. Bankai atkerta, kad ir šiaip moka didesnius mokesčius nei kitos įstaigos.

Žmonėms pykstant, kad antrosios pakopos pensijų fondai nuvertėjo, o ir savo pinigų atsiimti anksčiau laiko niekas neleidžia, apie pokyčius prabilo Lietuvos bankas. Tiesa, minėtų jautriausių klausimų bankas neliečia, siūlo tiek daug kartų neįtraukinėti žmonių į sistemą ir duoti poros mėnesių terminą iš kaupimo pasitraukti.

Nors užsienyje maistas jau pinga, Lietuvoje tendencijos priešingos – maisto produktai toliau brangsta. Rekordiškos ir parduotuvių lentynose pasirodžiusių šviežių agurkų kainos – už kilogramą 9 eurai. Kainų stebėtojai ir ekonomistai tik skėsčioja rankomis – lietuviška kainodara tarptautiniams dėsniams kažkodėl nepaklūsta. O Lietuvos bankas jau puse lūpų prakalbo apie maisto kainų tyrimo rezultatus.

Įgriuvusio Kėdainių tilto istorija gali pasikartoti, ir ne kartą – įspėja specialistai. Į 70 blogos ar net labai blogos būklės tiltų sąrašą nepatenka savivaldybių priežiūroje esantys tiltai ar viadukai. O tai reiškia, kad avarinių tiltų sąrašas dar ilgesnis. Nereikia ieškoti net toli nuo sostinės – beveik avarinis yra ir Vilniaus Valakampių tiltas. Kaip ir Kėdainių atveju, šis tiltas irgi nebeatlaiko apkrovų.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Nors infliacija ir paskolų palūkanos gręžia žmonių pinigus, indėliai vien per mėnesį paaugo beveik milijardu eurų. Pasak ekonomistų, tai rodo, kad žmonės vis labiau taupo. Kita vertus, tautiečiai, panašu, dar turi rezervų, iš ko taupyti. O kavinių ir restoranų žmonės ne tik neatsisako, bet ir juose išleidžia daugiau nei prieš metus, net ir įvertinus infliacijos įtaką.

Į savivaldybių merus ir tarybas kandidatuoja 109 milijonieriai, o turtingiausiu išlieka valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio turtas viršija 26 milijonus eurų. Daugiausia kandidatų milijonierių – būtent valstiečių ir konservatorių gretose. Politologams toks verslininkų potraukis valdžiai kelia abejonių, kokiu tikslu jie nori užimti kėdes savivaldoje. Gūžčioti verčia ir teistų kandidatų skaičius, tokių – net pusė tūkstančio.

Dar labiau brangsta paskolos – Europos Centrinis Bankas vėl pakėlė palūkanų normą ir tai ne pabaiga. O tuštėja ne tik žmonių kišenės. Verslas prabilo, kad dalis Vakarų įmonių rimtai baiminasi, kad Lietuva yra agresorės Rusijos pašonėje ir dėl to neinvestavo šimtų milijonų eurų. Maža to, Lietuvos verslas, kaip ir žmonės, dar ir skolinasi brangiausiai euro zonoje.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.

Panevėžio rajono gyventojai pakraupę dėl šildymo sąskaitų. Kai kuriems už gruodžio radiatorių šilumą teks pakloti kone pusę tūkstančio eurų. Žmonės nesupranta, už ką turi tiek mokėti. O kompensacijas gauna ne visi norintieji. Maža to, didelė dalis prašymų kompensacijoms dar neišnagrinėta, procesas stringa.  Vilniaus valdininkai per tris mėnesius sugebėjo peržiūrėti vos pusę prašymų.

Vilnius ruošiasi šventei – jau rytoj sostinė minės 700-ų metų jubiliejų. Šia proga tikrosios Gedimino pilies pašonėje iškilo paminklas Gedimino laiškams. O Valdovų rūmai primena, kad miestas gyvavo gerokai iki oficialaus paminėjimo ir pristato rekonstruotą medinį namelį, kuris Vilniuje stovėjo dar anksčiau nei valdė Gediminas. Seniausias ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos medinis pastatas. Tiksliau, jo dalis. Pušinius rąstus tyrinėtojai rado Valdovų rūmų teritorijoje.

PVM lengvatą maistui ir degalams anksčiau laikinai įvedusi Lenkija nesustoja – dabar jau žada dosnią paramą jauniems būsto pirkėjams. Lenkija svarsto dešimčiai metų fiksuoti būsto palūkanų normą, o ji siektų vos 2 procentus. Tai reikštų, kad iš biudžeto valstybė ketina kompensuoti didžiąją dalį pastaruoju metu žvėriškai išaugusių būsto paskolų palūkanų. Sekti lenkų pavyzdžiu Lietuvos valdžia eilinį kartą neketina.