Komunistų gretose buvo net trečdalis Nepriklausomybės akto signatarų, taigi, dabar imti ir vadinti juos nusikalstamos organizacijos nariais esą būtų nesusipratimas. Oponentai konservatoriams siūlo pasiskaičiuoti, kiek jų gretose yra buvusių komunistų.
Pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas – nusikalstamos organizacijos narys. O jaunesni buvę nomenklatūros atstovai, valdžios panorę ir šiais laikais, to nuslėpti nebegalėtų. Tokie teiginiai realybe taptų, jei Seimas priimtų konservatorių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno vėl siūlomą įstatymą.
Konservatoriai siekia Lietuvos komunistų partiją pripažinti atsakinga už piliečių genocidą, trėmimus ir represijas. Nepriklausomybės aušroje Lietuvos komunistų partijai priklausė maždaug 200 tūkst. žmonių.
„Nereiškia, kad žmonės yra nusikaltėliai, jokiu būdu, kalbame apie organizaciją. Iš praktinių padarinių – tie, kurie buvo nomenklatūros dalis, CK, aukšto rango nariai, eidami į rinkimus, į diplomatiją, valstybės tarnybą, turėtų deklaruoti“, – kalba konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Taigi, Gitanui Nausėdai įstatymas deklaruoti savo biografijos dėmės ir toliau nelieptų, nes jis buvo eilinis narys. Kaip ir Dalia Grybauskaitė ir visa plejada žinomų veidų. Tarp tokių pripažįsta buvęs ir socdemas Algirdas Sysas.
„1986 metais, kadangi paskyrė vadovauti cechui, o po to išrinko profsąjungos pirmininku, tais laikais buvo privalomas dalykas, kad turi būti „šauniosiose gretose“. Tai 2 metus buvau partinis“, – sako A. Sysas.
Tačiau istorikas Algimantas Kasparavičius aiškina, kad su trėmimais ir karo nusikaltimais Lietuvos komunistų partija neturi nieko bendra – represijų laikotarpiu tokia partija nė neegzistavo.
„Lietuvos Komunistų partija veikė tik iki 1940 m. vasaros ir nuo 1989 m. gruodžio kažkelintos dienos“, – teigia A. Kasparavičius.
1989-aisiais 20-ajame suvažiavime Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos. Dalis komunistų įsijungė į Sąjūdžio veiklą, o viską vainikavo išsikovota Lietuvos laisvė. Patinka kažkam ar ne, bet ženkli dalis Nepriklausomybės akto signatarų buvo komunistų partijos nariai.
„Praktiškai apie trečdalis, virš 40 žmonių“, – tvirtina A. Kasparavičius.
Taigi, pasak Kasparavičiaus, partijos vaidmuo esą tampa visai ne nusikalstamu.
„Lietuvos valstybingumo istorijoje jis yra išimtinai pozityvus. (...) Yra viena iš pagrindinių politinių jėgų, kurios atkūrė Lietuvos valstybingumą 1990 m. To mes niekaip negalime išmesti iš savo istorijos“, – sako A. Kasparavičius.
„Nemanau, kad jie kūrė nepriklausomybę, jie kažkuria prasme prisitaikė prie naujos situacijos. (...) Prieš tai buvo kovojanti Lietuva – Terleckas, Laisvės lyga, Katalikų bažnyčios kronika, partizanai. Juos dar daužė bananais, kai kiti stojo į komunistų partiją“, – kalba L. Kasčiūnas.
Kasčiūnas kalba apie istorinį teisingumą, tačiau buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas tikina, kad, teisės požiūriu, viskas aišku jau seniai.
„Ir Lietuvos teismų praktikoje Komunistų partija įvertinta kaip antikonstitucinė ir nusikalstama, turiu omenyje Sausio 13 bylą. (...) Atrodo kaip eilinis populistinis žingsnis, artėja rinkimai“, – teigia D. Žalimas.
O ir pasekmių buvusiems komunistams įstatymas neturėtų.
„Jokių pasekmių. – Tai kam įstatymas tada? – Daug įstatymų turi vertybinę nuostatą“, – sako L. Kasčiūnas.
„Jokių, tik paaštrintų politinį diskursą, kas nors prisimintų, kad kažkas buvo komunistų partijoje, sakytų, kad nusikalstamoj organizacijoj. Bet tokių asmenų yra daug įvairių dabartinių partijų narių gretose“, – teigia D. Žalimas.
„Vienu metu Seime konservatorių partijoje buvo daugiau komunistų negu Socialdemokratų partijoje. (...) Manau, kad tai yra grynai rinkiminis dalykas“, – tvirtina A. Sysas.
„Išvardytos pareigybės, kurios nusikalstamos, bet eiliniai nariai nenusikalstami. Reikėtų paimti plačiau, bet ar neiškiltų problemų pačiai konservatorių partijai, kalbant apie žmones su praeitimi“, – sako „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Kasčiūnas dievagojasi, kad siūlomas įstatymas nesusijęs su prieš porą dienų paviešinta informacija, kad į komunistų partiją buvo įstojęs ir prezidentas Nausėda, nors dalis seimūnų atsitiktinumais abejoja.
„Nežinojot iš anksto apie poną Nausėdą? – Apie ką jūs kalbat, aišku, kad nežinojom“, – tikina L. Kasčiūnas.
Tokį pat siūlymą Ažubalis su Kasčiūnu teikė ir prieš penkerius metus, tačiau palaikymo nesulaukė.
