algirdas sysas

Valstybės kontrolei keliant klausimų dėl valstybės rezervų kaupimo ir panaudojimo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad reikia aiškiai nustatyti rezervų valdymo modelius, tačiau tikina, kad „Sodros“ rezervo viršpelnį jau būtų galima naudoti pensijoms didinti.

Socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad finansų ministras frakcijai išsakė prašymą nepalaikyti Seime gimstančių iniciatyvų pratęsti kitą savaitę galioti baigiančią lengvatą dyzelinui. „Šiandien ministras, kai buvo frakcijoje, prašė nepalaikyti (lengvatos pratęsimo – ELTA), nes dabar kainos kritusios degalų, o mūsų biudžetas braškantis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas daro pertrauką svarstymuose dėl galimybės duomenų savininkams neatskleisti žurnalistų ir kai kurių kitų asmenų tapatybės, jiems nemokamai gaunant Registrų centro (RC) duomenis apie naudos gavėjus.   Tokią galimybę numato į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą perkeliamos ES direktyvos nuostatos.

Lietuvoje mažėjant gimstamumui, valdininkai ieško būdų, kaip paskatinti šeimas susilaukti vaikų. O vienas iš siūlymų – neapmokestinti darbdavių skiriamų išmokų gimus vaikui, kad tėvams į rankas liktų daugiau lėšų naujagimio priežiūrai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Jaunos šeimos susilaukti vaikų neskuba – jaunimas dažnai pirma nori susikurti pagrindą po kojomis – baigti studijas, įsitvirtinti darbe.

Socialdemokratui Algirdui Sysui ketinant parlamentui siūlyti panaikinti valstybės paskatą pensiją antroje pakopoje kaupiantiems gyventojams, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) tokią iniciatyvą vadina žalinga ir ragina politikus teikti tokius siūlymus, kurie gyventojus skatintų pensijai kaupti papildomai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas siūlo naikinti 1,5 proc.

Po incidento, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir vėliau iš radarų dingo galimai karinis dronas, visuomenėje kilo klausimų. Kol tarnybos ieškojo bepiločio, buvo pakelti NATO naikintuvai, laikinai stabdytas darbas Vilniaus oro uoste. Ekspertai sako, kad tokie incidentai gali tapti nauja realybe, kuri pareikalaus didesnių investicijų į oro gynybą, stebėjimo sistemas ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui Algirdui Sysui siūlysiant atsisakyti 1,5 proc. valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antrojoje pensijų pakopoje, jis sako, kad reikėtų svarstyti ir anuitetų prievolės panaikinimą. „Reikėtų grįžti ir prie to, kad ne „Sodros“ reikalas mokėti anuitetus, nes „Sodra“ niekaip nesusijusi su privačia pensijų sistema“, – LRT radijui trečiadienį sakė A. Sysas.

Seimo Finansų ir biudžeto komiteto (BFK) pirmininkui Algirdui Sysui siūlant naikinti valstybės paramą kaupiantiems antroje pensijų pakopoje, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako esantis atviras svarstyti tokį siūlymą – jo teigimu, šiuos pinigus būtų galima skirti kitoms reikmėms. „Matant, kad tikrai yra sričių, kurios yra labiau nuskriaustos, pavyzdžiui, senatvės pensijos – jos nėra tokio lygio, kokio mes norėtume.

Seimo narys Algirdas Sysas sako, kad siūlys atsisakyti 1,5 proc. valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiems antrojoje pensijų pakopoje. Anot parlamentaro, pasiūlymą registruos Seime svarstant kitų metų valstybės biudžetą. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, socialdemokrato A. Syso teigimu, apie 300 mln. eurų, kiek kainuoja ši paskata, būtų galima skirti mažas pajamas gaunantiems esamiems pensininkams. Apie tai antradienį rašo visuomeninio transliuotojo LRT portalas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas siūlys atsisakyti 1,5 proc. valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antrojoje pensijų pakopoje, antradienį rašo visuomeninio transliuotojo LRT portalas. Jis sako, kad tokį pasiūlymą registruos Seime svarstant 2027 metų valstybės biudžetą. Algirdas Sysas siūlo atsisakyti 1,5 proc. valstybės paskatos kaupiantiems antroje pakopoje A. Syso teigimu, apie 300 mln.

Lietuvos bankui (LB) dar 2023-aisiais nustačius, kad du penktadaliai žmonių įsigyja jiems netinkamą investicinį gyvybės draudimą bei pasiūlius keisti atlygio jo platintojams tvarką, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ragina Finansų ministeriją skubiai keisti reguliavimą ir apsaugoti vartotojų interesus. Finansų viceministras Lukas Jakubonis žada, kad ministerija peržiūrės šios draudimo rūšies reguliavimą bei pasiūlys sprendimus.

Socialdemokratų partijos taryba kol kas nepriėmė sprendimo dėl tolesnio darbo koalicijoje su „Nemuno aušra“. Nors svarstymai keisti „Nemuno aušrą“ demokratais egzistuoja, partijos viduje nuomonės išsiskiria, o sprendimus stabdo ir baimė dėl galimų pasekmių. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su LSDP prezidiumo nariu Algirdu Sysu.

Pagrindinis pasieniečių įrankis, gaudant kontrabandą, – rentgeno kontrolės sistemos – nuolat neveikia: esą genda, o fiksuojami sutrikimai kartais trunka net keletą savaičių. Tokių gedimų metu per sieną krovininės transporto priemonės gali gabenti ką tik nori. Seimo narys Algirdas Sysas įtaria, kad pasieniečiai sąmoningai gali stabdyti rentgeno aparatų darbą, kad praleistų tam tikrą kiekį kontrabandos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad rentgeno kontrolės įranga pasienio punktuose naudojama neefektyviai. Šią situaciją žadama aiškintis trečiadienį komiteto posėdyje. „Aš paprašiau, kad pateiktų visą informaciją, kiek per praėjusius metus ir per šių metų du mėnesius dirbo tie aparatai. Tai labai įdomūs skaičiai, kai kurie aparatai nedirbo ilgiau negu metuose dienų skaičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pritaria galimybei peržiūrėti investuotojams pelno mokestį.  „Jeigu investuojama į gamybą, kad tai nebūtų apmokestinta pelno mokesčiu. Tai yra logiškas prašymas, kitose šalyse tokie dalykai yra“, – pirmadienį LNK „Žinioms“ sakė parlamentaras.

Stambiai Vokietijos automobilių komponentų tiekėjai „Aumovio“ (buvusi „Continental“) pranešus apie traukimąsi iš Lietuvos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad dėl augančių atlyginimų darosi sunkiau pritraukti investicijas ir išlaikyti įmones Lietuvoje. „Verslas moka skaičiuoti. Lietuvoje darbo jėgos trūkumas, antra, darbo jėgos kaina išaugo. Kodėl pas mus investicijų buvo savo laiku atėję daugiau? Tai pigi darbo jėga buvo. Dabar darbo jėgos kaštai išaugę.

 Socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako abejojantis, kad valdantieji artimiausiais metais sugrįš prie diskusijų apie privačių investuotojų valdomų „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimą. „Suabejočiau, ar tai („Ignitis grupės“ delistingavimas – ELTA) būtų įmanoma bent jau artimiausiais metais.

Koalicijos partnerio Remigijaus Žemaitaičio skandalai nesibaigia – nuo aštrių pasisakymų iki fizinio apsistumdymo. Socialdemokratų kantrybė, regis, jau seniai turėjo išsekti, tačiau realių sprendimų vis dar nematyti. Ar socialdemokratai galų gale mes iš koalicijos R. Žemaitaitį? O gal socialdemokratų frakcijai gresia skilimas?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Seimo nariu, socialdemokratu Algirdu Sysu.

Valdantieji nesutaria, kiek nuo Naujųjų metų branginti degalus. Vyriausybė siūlo degalų mokesčius padidinti po 4–6 centus už litrą. Tačiau Remigijus Žemaitaitis ragina to nedaryti bent pusmetį ir pasižiūrėti, kaip sureaguos vairuotojai – gal pigesnių degalų jie pirks daugiau ir sumokės dar daugiau mokesčių.

Būtų labai keista ir gal net veidmainiška, jei Seimo opozicinės partijos nebalsuotų už svarstomą 2026 m. biudžeto projektą, kuriame skirtas didžiulis dėmesys šalies gynybai, teigia parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas. „Mūsų koalicijos partneriai daug šneka ir iš jų visko galima tikėtis, bet man labai keista, kai aš girdžiu konservatorių ir liberalų šnekas, kad jie nebalsuos už šį biudžeto projektą, nors visada daug šneka apie šalies gynybą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad šiemet priimtas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis neduos norimų rezultatų – iš jo surenkamos pajamos nedidės. Anot socialdemokrato, mokestį reikėtų vėl taisyti, nes jis neatitinka tarptautinių institucijų rekomendacijų. „Europos ekspertai visi daug metų rašė, kad mūsų šitas NT mokestis yra ne visiškai tikslingas ir ne toks, koks yra Europos šalyse.

Dar vienas Remigijaus Žemaitaičio akibrokštas socdemams – aušriečiai kartu su dalimi valstiečių siūlo mažinti kitų metų gynybos biudžetą iki 5 procentų. Šiuo metu gynybai numatyta skirta 5,38 procento, arba 350 milijonų eurų daugiau. Šiuos gynybos pinigus siūloma perduoti kelių tvarkymui ir pareigūnų atlyginimų didinimui.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė jam vadovaujančio socialdemokrato Algirdo Syso siūlomam naujam LRT finansavimo modeliui. Siekiant užtikrinti didesnį finansavimą gynybai, pastarasis siūlė kitais metais visuomeniniam transliuotojui skirti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir tokią pat dalį – surenkamo akcizo. Tuo metu nuo 2027 m. LRT skiriama GPM dalis būtų sumažėjusi iki 0,9 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas siūlo naują LRT finansavimo modelį. Pagal jį kitais metais visuomeninio transliuotojo biudžetui būtų skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir tokia pat dalis – surenkamo akcizo. Tuo metu nuo 2027 m. LRT skiriama GPM dalis sumažėtų iki 0,9 proc. Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto pajamų iš GPM ir 1,3 proc.

Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nario Karolio Neimanto idėją apmokestinti galingus automobilius nauju prabangos mokesčiu kritikuoja ne tik opozicija, bet ir jo frakcijos kolegos. Politikai mano, kad šiuo metu, Seimui svarstant kitų metų biudžeto projektą, nėra tinkamas laikas kalbėti apie naujus mokesčius. Įvairių frakcijų nariai kritikuoja pasiūlytą apmokestinimo mechanizmą, kuris galėtų paliesti ir vidutines pajamas gaunančias šeimas, elektromobilių ir hibridinių automobilių savininkus.

Aušriečių lyderis Remigijus Žemaitaitis ir naujojoje Vyriausybėje tęsia ankstesnę savo kadrų politiką – saviškius sodina į šiltus ir įtakingus postus. Buvusio žemės ūkio ministro Igno Hofmano iš darbo atleistas Remigijaus Žemaitaičio partietis vėl džiaugiasi grįžęs į šiltą, gerai apmokamą postą. R. Žemaitaitis naujų pareigų ieško ir I. Hofmanui neįtikusiam viceministrui Renatui Dūdoniui. Socialdemokratai skėsčioja rankomis – į koalicijos partnerių politinio pasitikėjimo skyrimus nesikiša.

Latvijos ir Švedijos politikai, artėjant parlamento rinkimams, žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. To paties reikalauja ir dalis Lietuvos pirkėjų. Tačiau socialdemokratai šią nuostatą pašalino iš naujosios Vyriausybės programos, nors anksčiau žadėjo sumažinti mokesčius bent šviežioms daržovėms ir vaisiams. Valdantieji aiškina, kad kitų metų biudžeto prioritetas – gynyba.

Vis naujo kultūros ministro nepasiūlantis Remigijus Žemaitaitis jau įgriso daliai socdemų. Ir kai kurie puse lūpų kalba, jog „Nemuno aušros“ dienos koalicijoje yra suskaičiuotos. Kultūrininkų protestai suskaldė socdemus į dvi dalis – vieni linkę R. Žemaitaičio atsikratyti kuo greičiau, kiti nori dar tempti gumą, baiminasi, kad koalicijoje liks per mažai žmonių prieš kitų metų biudžeto tvirtinimą.

Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA) perspėjus, jog šalies savivalda kitąmet prarastų apie 600 mln. eurų investicijoms skirtų lėšų, jei būtų priimtos siūlomos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad bus palikta dabar galiojanti tvarka savivaldybėms paliekant lankstumo.

Švedijai ir kaimyninei Latvijai žadant sumažinti PVM maisto produktams, mažesnes kainas parduotuvių lentynose tikisi pamatyti ir dalis Lietuvos gyventojų. Tačiau kiek tai yra realu? Ar galima tikėtis mažesnių kainų bent vaisiams ir daržovėms?  Kokios kainos laukia mūsų kitais metais, laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kultūros bendruomenei protestuojant dėl „aušriečių“ ministro Ignoto Adomavičiaus, socialdemokratai sako, kad dėl esamos situacijos partijoje viduje susiskaldymo nėra. Visgi pripažįsta, kad nuomonių dėl kultūros ministro buvo įvairių, o kai kurie perspėjo iš karto – kultūros atstovai sureaguos stipriai.

Seimas imasi svarstyti prezidento siūlomas įstatymo pataisas dėl pensijų didinimo, kurios nustatytų, kiek minimaliai „Sodros“ biudžeto pertekliaus privaloma skirti jų papildomam indeksavimui. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, tuomet senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau.  Iki šiol buvo įtvirtinta tik maksimali riba, tačiau nenustatyta, kiek mažiausiai lėšų turi pasiekti pensininkus papildomai indeksuojant išmokas.

Netrukus prasidės Seimo Rudens sesija. Šį rytą paaiškėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda, nesulaukęs kandidatų į vadovus Aplinkos ir Energetikos ministerijoms,  svarsto tvirtinti nepilnos sudėties Vyriausybę arba paskirti dabartinius laikinus vadovus – Povilą Poderskį ir Žygimantą Vaičiūną. Jis taip pat pristatė, kad valstybės prioritetais išlieka šalies saugumas, gynyba, socialinės atskirties mažinimas ir kelių būklės gerinimas.

Kitąmet gyventojų laukia dideli pokyčiai dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje. Tačiau kalbos dėl įvykdytos reformos netyla iki šiol. Štai dalis ekonomistų kalba, kad priimtas sprendimas leisti pasitraukti iš papildomo kaupimo yra trumparegiškas ir ateityje gali sukelti tik dar daugiau finansinių problemų būsimiems pensininkams. Esą oriai gyventi pasitraukus iš kaupimo gali ir nepavykti.

Penktadienį naujienų portalo tv3.lt aktualijų laida keliasi į diskusijų festivalį BŪTENT! Diskusijos tema – pensijų sistemos pertvarka, kuri įsigalios jau nuo 2026 m. sausio, kai dalis kaupusiųjų II pensijų pakopoje galės atsiimti dalį pinigų.

Pedofilijos skandalas krečia Varėnos rajono savivaldybę. Buvęs ilgametis savivaldybės meras, eksparlamentaras, o dabar Varėnos savivaldybės tarybos narys, buvęs socialdemokratų partijos narys Vidas Mikalauskas kalamas prie kryžiaus dėl to, kad daugiau kaip prieš 30 metų lytiškai išnaudojo rankinio komandos berniukus – kaišiojo rankas į paauglių kelnaites, liepė jį tenkinti oraliniu būdu.

Jau greitai paaiškės, kurios partijos, pasibaigus deryboms, sudarys valdančiąją koaliciją ir kaip keisis Vyriausybės sudėtis. Apie tai, kur link viskas krypsta TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo Socialdemokratų partijos prezidiumo narys, parlamentaras Algirdas Sysas ir politologas Vladimiras Laučius.

Nesibaigiantys premjero Gintauto Palucko skandalai pasiekė savotišką lūžį – juo nepatenkinti jau ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai. Vieni kalba aptakiau, sako, kad skandalai partijai nepadeda, kiti rėžia atvirai, kad premjero delsimas atsistatydinti kenkia visiems. Tačiau G. Paluckas nepasiduoda, dar žada tikrintis pasitikėjimą Seime, bet kol kas neaišku, kaip. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valdantieji ne tik didina mokesčius, bet ir pradeda pinigų dalybas. Jie nusprendė atverti 9 milijardų eurų maišą antroje pensijų pakopoje. Patvirtinę pakopos reformą, nuo Naųjųjų metų žada atlapoti duris norintiems pasitraukti ir atsiimti sukauptus pinigus. Dešinieji perspėja, kad taip lietuviai susimažins savo būsimas pensijas, tačiau premjeras Gintautas Paluckas ragina pinigus leisti atsakingai – ne pravalgyti, o investuoti naudingiau nei tai darė fondų valdytojai.

Dešimtims ūkininkų susėdus virš parlamentarų galvų ir į Vilnių atitempus vos važiuojančius senus traktorius, Seimas nusprendė, kad ūkininkams taikys atskirus ir mažesnius nei visiems gyventojams pajamų mokesčio tarifus. Premjeras su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku kartoja, kad dėl mažesnio mokesčio tarifo kovoja tik turtingiausi ūkininkai, o patys ūkininkai valdžią kaltina jų skaldymu.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimas tarė galutinį žodį – priėmė jau dešimtą pataisytą nekilnojamo turto (NT) mokesčio variantą. Už pirmą būstą mokės tik patys turtingiausieji, o mokestis bus mažesnis nei dabar. O štai jeigu turite antrą ar paskesnį butą, namą, ar sodybą, susimokėti teks jau praktiškai visiems.

Valstybės kontrolei (VK) teigiant, kad nėra aišku, kokia Lietuvos mineralinių išteklių, muziejinių vertybių vertė, taip netiksli miško žemės ir medynų apskaita, parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) žada aiškintis, kodėl taip yra.

Naujai statomi ar renovuojami namai jau greitai privalės atitikti naujus, sugriežtintus reikalavimus. Dalis nekilnojamojo turto (NT) vystytojų pripažįsta, kad dėl to gali išbrangti ir statybos. Aplinkos ministerija pranešė, kad Lietuvai reikia parengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą. Jį įgyvendinant esą norima užtikrinti, kad iki 2050 m. gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai būtų renovuoti ir taptų energetiškai efektyvūs, nepriklausytų nuo iškastinio kuro.

Seimas apsisprendė, per kiek laiko šalies gyventojai galėtų pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Kaupiantieji galėtų priimti sprendimą ne per vienerius, o per dvejus metus. Nors fondai tokiems pokyčiams priešinasi, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, ilgesnis laikotarpis leis užtikrinti, kad pinigai iš fondų nebūtų atsiimami visi iš karto, o pamažu. Seimas po svarstymo nusprendė, kaip reikėtų pertvarkyti antrąją pensijų pakopą.

Socialdemokratai Seime sugalvojo jau devintą nekilnojamojo turto mokesčio projektą, kuris turtingiems ir itin prabangius būstus turintiems žmonėms sumažins dabar mokamus mokesčius arba panaikins juos apskritai. Tuo tarpu visiems kitiems pirmasis būstas nieko nekainuos, bet atsiras mokestis antram ir paskesniam būstui.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad nerasdama vieningo sprendimo dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio valdančioji koalicija „juokina tautą“. „Juokinam tautą ir tokiais sprendimais, ir viskas“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė A. Sysas. BFK po premjero Gintauto Palucko paraginimų pirmadienį pritarė socdemų siūlymui, kad brangesnis nei 450 tūkst. eurų pagrindinis būstas būtų apmokestintas.

Valdančiąją koaliciją toliau drebina nesutarimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Partijų lyderiams nutarus pagrindinio būsto neapmokestinti, pasipiktinimo neslepia dalis socialdemokratų. Štai Algirdas Sysas rėžia, kad šis projektas palankus prezidentui, Seimo Pirmininkui ir „Nemuno aušros“ lyderiui, kurie mokestį dabar moka, o kitąmet jau nebemokės.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Artėjant lemiantiems valdančiųjų balsavimams dėl mokesčių reformos, liberalai jau gatvėse piliečius gąsdina, kad dėl naujų mokesčių kas mėnesį kiekvieno lietuvio piniginė paplonės iki 100 eurų. Finansų ministras neneigia, kad kainos šalyje padidės, tačiau esą nereikšmingai. Na, o valdantieji iki šiol nesutaria dėl nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybės pasiūlytas pirmojo būsto mokestis jiems atrodo per didelis.