Sysas kritikuoja opozicijos siūlymą: „Patys konservatoriai po to užlips ant to grėblio“

Palyginti, didžiausias skolas ES turėjo Graikija (146,1 proc. BVP), Italija (137,14 proc.), Prancūzija (115,6 proc.), Belgija (107,9 proc.) ir Ispanija (100,7 proc.). Itin nedidelėmis skolomis galėjo pasigirti Estija (24,1 proc.), Liuksemburgas (26,5), Danija (27,9 proc.) ir Bulgarija (29,9 proc.).
Pavyzdžiui, didžiausios pasaulio ekonomikos Jungtinių Amerikos Valstijų skola šiemet pasiekė 122,7 proc. BVP, kai 1980-aisiais jos lygis buvo panašus į dabartinį Lietuvoje – sudarė 34,7 proc. BVP.

Lietuvos valstybės skolos valdymo išlaidos 2027 metais pirmą kartą viršys 1 mlrd. eurų.
Lietuvos skola 2025 metų pabaigoje siekė 33,3 mlrd. eurų, t. y. 39,5 proc. BVP.
Pasiekus 60 proc. BVP ribą, išlaidų augimo ribos nustatomos taip, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis vidutinės trukmės laikotarpiu patikimai mažėtų arba išliktų apdairaus lygio.
Lietuvos skolos valdymo išlaidos pastaraisiais metais sparčiai augo. Kitais ir dar kitais metais jos viršys 1 mlrd. eurų.
Tuo pačiu metu auga Lietuvos skolinimosi kaina. Ekonomistai pastebi, kad tai susiję ne tik su ECB nustatomomis palūkanų normomis, bet ir kitomis aplinkybėmis, tarp kurių – ir geopolitinė padėtis.
Valstybių obligacijų pajamingumas pastaruoju metu fiksuojamas aplink pasaulį. Istoriškai brangiai skolinasi JAV, Prancūzija, Vokietija, Japonija.

PIŠ lrv valdymo laikais LR skola išauginta 30 PROCENTŲ...- TYLU.

smirdės Seime? Jau virš 30 metų smirda savo komunistiniais bezdalais, o dabar dar jam davė ir Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko kėdę. Baisu

Na, čia ponai bebrai perlenkė lazdą; skolintis , daug proto nereikia. Tai pats lengviausias kelias spręsti esamoms problemoms. Tačiau ponas SYSAS sąmoningai nepaminėjo, kad didėjant valstybės skolai, auga ir išlaidos jai aptarnauti. Taip problemos nukeliamos į ateitį ir tie pinigai , kurie galėtų būti panaudojami, skiriami skolai aptarnauti. Skolinimasis liudija apie tam tikrą valdžios neįgalumą....