Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi. Tačiau paradoksalu tai, kad neslopstant infliacijai tautiečiai pinigus ir toliau taško kavinėse ir baruose.
Metalo konstrukcijas Šiauliuose gaminančioje įmonėje darbas verda, tačiau to darbo rezultatų reikia mažiau. Pramonė daug produkcijos eksportuoja. O, skirtingai nei lietuviai, Vakarų europiečiai į infliaciją reaguoja jautriau ir smarkiai mažina išlaidas.
„Ypač pristojusi yra Švedijos Karalystė, apie 60 proc. mūsų bokštinių kranų veiklos vykdoma ten, ten yra didelė recesija, švedai labai jautriai sureagavo į palūkanų normų kėlimą, smarkiai sustoję būstų pardavimai, todėl mūsų bokštinių kranų poreikis yra ženkliai kritęs“, – teigia „Cranbalt“ vadovas Arvydas Bagdonas.
Panašias tendencijas jaučia ir minkštus baldus gaminančios įmonės vadovas.
„Mūsų užsakymų, palyginti su pernai atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 20 proc. Mūsų įmonei tai dar nėra labai blogai, bet mūsų konkurentams yra gerokai prasčiau. (...) Tiesiog yra sumažėjęs vartojimas“, – kalba „Vilmers“ vadovas Ovidijus Jalonskis.
Gamyba traukiasi daugelyje pramonės sektorių. Labiausiai per metus – net 50 procentų – smuko vaistų, odos dirbinių, metalų gamybos apimtys. Pramoninkų konfederacijos vadovas aiškina, kad po rekordinio pernykščio augimo, kai pramonė stiebėsi per 30 procentų, viską sujaukė Rusijos karo sukeltas elektros kainų chaosas.
„Negalėjom užsifiksuoti, paskaičiuoti savikainų, tada savininkai truputį uždėjo antkainį, bijodami, kad nepasikartotų antri tokie metai. Kai kur buvome nekonkurencingi. Ir bendra situacija – ji nėra palanki, skolinimasis brangsta“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Be to, po pandemijos galiausiai atsivėrė Kinijos rinkos, atpigo logistika iš Azijos, tad dalies užsakovų akys nuo Lietuvos nukrypo ten.
„Užsakymų mažėjimas, atsiskaitymų vėlavimas yra aiškūs ženklai, kad yra problemų rinkoje. Bet jeigu problemos bus tik vieną ketvirtį, mes didesnių problemų išvengsime“, – tvirtina Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lengvutis.
Visgi nepanašu, kad problemos greitai išsispręs. Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, Lietuvos pramonės įmonių darbuotojams pramonės smukimas gali reikšti atleidimus.
„Pramonė yra didžiausias darbdavys, o tai reiškia, kad, jei panašios pramonės tendencijos išsilaikys dar 2,3,4 mėnesius, gali būti, kad tie segmentai pradės mažinti darbuotojų skaičių, o tai pradės veikti vidaus paklausą per augantį nedarbo lygį“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Iš viso pramonės srityje dirba per 300 tūkstančių žmonių. Konfederacija jau svarsto, kad išgelbėti darbuotojus padės išaugusi vėjo ir saulės jėgainių paklausa.
„Kokie 10–12 tūkst. dirbs šitam naujam sektoriuj, jeigu ir bus atleisti iš kažkur – įrenginėjant vėjo ir saulės jėgaines. Bandysim balansuoti, bet optimizmo nėra daug, jei atvirai“, – kalba V. Janulevičius.
O visa Lietuvos ekonomika jau antrą ketvirtį iš eilės traukiasi. Tai reiškia, kad prasideda recesija. Tiesa, didelės dramos ekonomistas Nerijus Mačiulis neįžvelgia.
„Šiek tiek mažėjantis Lietuvos BVP yra labiau ekonomikos atvėsimas, nes matėme perkaitimo elementų, kai trūko prekių, darbuotojų, dėl to infliacija pasiekė dešimtmečius nematytą lygį. Dabar tiesiog sugrįžtame prie tvaresnio augimo kelio“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ar recesiją jaučia dauguma tautiečių? Ekonomistas tikina, kad ne.
„Daugelis gyventojų jos nemato ir nejaučia, nes nedarbo lygis išlieka labai mažas, darbo užmokestis auga gana sparčiai“, – tvirtina N. Mačiulis.
Ekonomistus vis dar stebina žmonių elgesys neslopstant infliacijai – didelė dalis tautiečių ne tik netaupo parduotuvėse, bet ir dažniau vaikšto į kavines ir restoranus.,
„Mažmeninės prekybos apimtys pirmaisiais šių metų mėnesiais yra puse procento mažesnės nei buvo prieš metus. Bet apyvarta, realios išlaidos restoranuose, baruose išaugusios daugiau nei dešimtadaliu, jau atsižvelgus į infliacijos įtaką. Tai rodo, kad didelė dalis gyventojų nemažina net ne pirmo būtinumo prekių vartojimo“, – kalba N. Mačiulis.
Mažmeninė prekyba maisto produktais šiemet sumažėjo 7,5 proc.
