vidmantas janulevičius

 Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako iš naujosios Vyriausybės išgirdęs pažadą stabilizuoti šalies ekonomiką ir didinti valstybės pajamas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius naujosios Vyriausybės programą vertina pozityviai, tačiau pabrėžia, kad didžiausias išbandymas – ne joje numatyti pažadai, o realus jų įgyvendinimas. „Labai pozityviai žiūrime, (...) bet svarbu, žinote, dabar yra ne deklaracijų, ne šnekų, bet įgyvendinimo klausimas“, – Eltai antradienį sakė V. Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacija šiemet iškėlė ambiciją – pavykime Suomiją. Ši iniciatyva apibrėžia kryptį, kokios Lietuvos siekiame – valstybės, kurios konkurencingumą kuria aukštas produktyvumas, pažangi pramonė, inovacijos, mokslas ir technologijos. Mūsų tikslas – priartėti prie Suomijos pagal BVP vienam gyventojui, kuriant didesnę pridėtinę vertę, spartesnį produktyvumo augimą ir konkurencingą ekonomiką. Šiandien ši kryptis įgauna dar didesnę reikšmę.

Verslas teigiamai vertina ketvirtadienį planuojamą pasirašyti naujos koalicijos sutartį dėl joje numatytų paskatų įmonėms reinvestuoti į atsinaujinimą ir darbo našumo didinimą, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. „Mums labai svarbūs pokyčiai, kurie įtraukti į koalicijos sutartį – reinvestavimo galimybės, kad kuo daugiau vietinis verslas investuotų į naujus našius įrengimus ir keltų našumą“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė V. Janulevičius.

Tęsiantis karui Irane, o energetikai dėl Hormuzo sąsiaurio blokados stipriai pabrangus, po pusmečio infliacija, situacijai nesikeičiant, galėtų pasiekti 9 proc. ribą, sako „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymi, jog dabartinės prognozės verčia sunerimti.

Europa artėja prie krizės, kurios seniai nebuvo – gali pritrūkti ne tik pinigų, bet ir pačių išteklių. Pastaruosius kelerius metus Europa energetikos problemą aiškino kainomis, remdamasi prielaida, kad net ir esant dideliems svyravimams pasiūla anksčiau ar vėliau prisitaikys.

Su Vyriausybe susitikę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovai teigia keliantys tikslą, kad iki 2035 m. Lietuva pralenktų Suomiją pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklius. „Pagrindinis dalykas, kurį mes norėjome pasakyti ir koks buvo pagrindinis akcentas – mes, LPK, kreipėmės į Vyriausybė ragindami susitelkti ambicijai. Lietuviai visada bando konkuruoti ir turėti kažkokį tikslą. Turėjome ambiciją aplenkti Estiją ir tai mums sėkmingai pavyko.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kylant naftos ir jos produktų kainoms, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad valstybė turėtų teikti paramą verslui naftos kainoms pasiekus 130–140 JAV dolerių už barelį. „Jeigu kaina pasieks 130–140 dolerių už barelį – dvigubai daugiau negu buvo prieš tai, šitos priemonės (valstybės parama verslui – BNS) turės būti implementuotos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai trečiadienį su premjere Inga Ruginiene susitiks aptarti svarbiausių šalies ekonomikos klausimų ir problemų bei tai, kaip auginti Lietuvos ekonomiką. „Pagrindinis susitikimo akcentas bus pristatyti tai, kuo gyvuoja pramonininkai. Tai mūsų metinis susitikimas, kuriame pristatysime mūsų pavojus ir galimybes“, – susitikimo išvakarėse BNS sakė konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Augant įtampai Vidurio Rytuose ir eskaluojantis kariniams veiksmams Irane, ekonomistai ir verslas vis dažniau svarsto, kokios pasekmės gali pasiekti Europą. Matomos augančios degalų kainos, o ar dėl to kartu brangs ir daugelis kitų prekių bei paslaugų? Kaip karas Irane gali paveikti Lietuvos ir Europos vartotojus bei gamintojus? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.

Konfliktui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis bei dėl to sparčiai brangstant svarbiausiems energetiniams ištekliams, Lietuvos pramonė laukia praėjusią savaitę pažadėtų skubių valstybės pagalbos sprendimų, kurie padėtų išsaugoti konkurencingumą.

Lietuvos verslas nori, kad šalyje pagaminama žaliavinė mediena pirmiausia būtų skirta vietos  pramonės poreikiams, o ne eksportuojama į užsienio šalis. Tokį lūkestį pramonininkai išsakė antradienį susitikę su aplinkos ministru Kastyčiu Žuromsku, sako juos vienijančios konfederacijos vadovas.

Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo sparčiau nei daugelio regiono valstybių. 2025 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo apie 2,8 proc., o artimiausiais metais prognozuojamas augimas virš 3 proc. Investicijos sudaro apie ketvirtadalį BVP – tai vienas aukščiausių lygių per beveik du dešimtmečius. Užimtumas išlieka aukštas, o darbo rinką papildo apie 174 tūkst. šalyje dirbančių užsieniečių.

Sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo daugybė įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų. Dėl jų vieni gyventojai gaus daugiau pinigų, kiti turės mokėti daugiau mokesčių. Gyventojams padidėjo pensijos, įvairios išmokos ir minimalioji mėnesinė alga. Tačiau taip pat išaugo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, o dėl naujo saugumo įnašo – ir kitos ne gyvybės draudimo paslaugos.

Besibaigiančius 2025-uosius metus globaliu mastu ženklino prekybos politikos lūžis. Jungtinių Valstijų sprendimai dėl muitų, priimti vadovaujant Donaldui Trumpui, iš esmės pakeitė tarptautinius prekių srautus. Uždarius JAV rinką daliai produkcijos, prekės iš Kinijos, Vietnamo ir kitų Azijos šalių buvo nukreiptos į Europą, sustiprinant konkurencinį spaudimą ES gamintojams. Čia nekalbame apie laikiną korekciją. Europa tampa pagrindine rinka pertekliniams gamybos pajėgumams, kurie nebetelpa kitur.

Lietuvos ekonomika 2025 metus palydi įdomios būklės: rodikliai dar tvirti, atlyginimai auga, pramonės kritimas stabilizuojasi, užimtumas krenta, bet vis dar gana aukštas, o vartojimas – neįprastai stiprus. Europos Komisija ir Lietuvos bankas prognozuoja 2–3 proc. BVP augimą, spartesnį atlyginimų nei kainų didėjimą ir atsigauti pradedantį eksportą. Iš pirmo žvilgsnio – ramu.

Lietuvoje prasideda vartojimo euforija. Atslūgus karo baimei ir sumažėjus palūkanoms lietuviai ne tik drąsiau perka nekilnojamąjį turtą, bet ir prekybos centruose kraunasi pilnus vežimus. Ekonomistai prognozuoja, kad vartojimo euforija tęsis ir visus ateinančius metus, o ją dar labiau kaitins milijardai eurų, kuriuos lietuviai pasišovę išleisti atsiėmę iš antrosios pensijų pakopos. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po pasikartojančių ir oro uostus staiga paralyžiuojančių incidentų klausimas jau turėtų kilti ne tik apie keleivių nepatogumus ar tarnybų veiklą. Tai klausimas apie šalies patikimumą, komentare sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jei nesugebame užtikrinti stabilumo net čia, kyla abejonių, ar galime būti patikimi vykdydami ilgalaikius investicinius projektus.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje daug kalbama apie gynybos pramonę. Ir tai yra geras ženklas. Dar visai neseniai ši tema buvo beveik nematoma – apie ją kalbėjo tik pavieniai ekspertai ar pramonės organizacijos. Šiandien ji tapo Vyriausybės, Prezidentūros ir Seimo diskusijų centru. Tai rodo brandą – pagaliau suvokėme, kad gynybos pramonė nėra vien karinis klausimas. Tai – ekonomikos, technologijų ir nacionalinio saugumo jungtis.

 Rugsėjo 23 d. Seimas vienbalsiai pritarė sprendimui supaprastinti dronų numušimo procedūras. Nuo šiol krašto apsaugos ministras galės greičiau sankcionuoti karinę jėgą prieš bepiločius, pažeidžiančius draudžiamąsias ar ribojamąsias zonas.  Turėdami omenyje šių dienų realijas, puikiai suprantame, kad šis sprendimas nėra vien formalumas: per pastaruosius du mėnesius du dronai jau įskrido į mūsų teritoriją iš Baltarusijos, vienas jų turėjo sprogstamąjį užtaisą.

Prieš kelerius metus Europa gyveno iliuzijomis, kad saugumo klausimus už mus išspręs kiti. Šiandien tokia iliuzija, nors joje ir yra dalis teisybės, gali smarkiai suklaidinti. Migracijos krizė, dronų išpuoliai, hibridinės atakos, Kremliaus agresija, Kinijos vis agresyvesni žingsniai Azijoje ir pasaulio prekybos grandinėse – visa tai primena, kad saugumas nėra tik karių ar dokumentų klausimas. Jis prasideda nuo gamybos pajėgumų, nes be jų net stipriausios sąjungos lieka pažeidžiamos.

Jungtinės Amerikos Valstijos pasiekė susitarimą su Europos Sąjunga, pagal kurį iš Europos eksportuojamoms prekėms bus taikomas 15 proc. tarifas. Tai yra JAV prezidento Donaldo Trumpo pergalė, o ką tai reiškia Europai ir Lietuvos gamintojams bei vartotojams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Augančią Kinijos pramonės įtaką Europos Sąjungoje (ES) švelnintų didesnės bendrijos šalių narių investicijos į gynybą, sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, kiniškų prekių importas į ES vien pirmąjį šių metų pusmetį augo 9,6 proc., o tai esą atsilieps ir vietinių gamintojų produkcijai. „(Europos – ELTA) pramonėje, ko gero, vienintelė vieta, kurioje kiniškų prekių gali nebūti, yra karinė pramonė arba gynybos pramonė.

Derybos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekė karščiausią tašką. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino prekėms iš Europos įvesti 30 procentų tarifus, abi pusės stengiasi pasiekti susitarimą. Ekonomistai kol kas ramiai reaguoja į  D. Trumpo grasinimus ir viliasi, kad tarifai daugumai prekių bus nedideli, tačiau Lietuvos pramonininkai ragina ruoštis prastesniam scenarijui, dėl kurio mūsų verslai gali susidurti su sunkumais, mažėti darbo vietų.

Lietuva nebepatraukli užsienio šalių investuotojams – bent šių metų pirmąjį pusmetį, kai tiesioginių užsienio investicijų skaičius Lietuvoje buvo net 16 kartų mažesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet pritraukėme investicijų vos už 15 milijonų eurų, kai pernai – net 236 milijonus. Perpus mažiau buvo sukurta ir darbo vietų.

Seimas po pateikimo pritarė daliai Vyriausybės pateiktų mokesčių reformos siūlymų. Tačiau naujovėmis patenkinti tikrai ne visi – verslo atstovai ne kartą prašė atidėti reformą, vadindami ją neadekvačia ir skubota, dėl jos smarkiai krito ir kai kurių įtakingų politikų reitingai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina esantis nusivylęs prezidento Gitano Nausėdos išreikštu palaikymu valdančiųjų inicijuojamai mokesčių pertvarkai. Anot LPK vadovo, verslo bendruomenė dar laukia didesnio prezidento įsitraukimo į diskusiją, o kraštutiniu atveju – ir veto, pasak jo, žalingiausią poveikį šalies ekonomikai turintiems siūlymams.

Dalis verslo sutiktų, kad pelno mokestis didėtų 1 procentiniu punktu, jei tiek pat būtų didinamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), o šios papildomos pajamos būtų skiriamos gynybai. Tačiau tiek verslo atstovai, tiek kai kurie opozicijos politikai mano, kad šios pajamos keliautų ne gynybai, o savivaldai ir Vyriausybės programos įgyvendinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius kartoja, jog tai leistų papildomai surinkti apie 0,5 mlrd.

Trišalei tarybai pradedant svarstymus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA turėtų kilti tiek, kiek auga darbo efektyvumas, tačiau jis dabar smunka.  „Tikrai ne tiek, kiek Lietuvos bankas paskaičiavo. Prie dabartinės situacijos, prie geopolitikos tą skaičių reikėtų dalinti iš dviejų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė V. Janulevičius.

Šiandien Lietuvai, kaip niekada anksčiau, reikia finansinių resursų savo saugumui užtikrinti. Karas Ukrainoje, didėjantis geopolitinis nestabilumas verčia mus būti pasirengusius didesnėms gynybos išlaidoms. Tam būtinas tvarus valstybės biudžeto augimas – ir kartu stabilumo jausmas verslui, investuotojams ir visuomenei. Šiame kontekste mokesčių politika turi tapti ne rizikos šaltiniu, o saugumo pamatu. Deja, šiandien matome visai ką kitą.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) įspėja, kad Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai gali reikšmingai pristabdyti šalies ekonomikos augimą, mažinti Lietuvos konkurencingumą. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad tokie mokesčiai yra nukreipti prieš viduriniąją klasę ir produktyvų kapitalą, tad demotyvuos ekonomiką kuriančius žmones, o pati reforma siųs neigiamą signalą investuotojams.

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Europai ir Amerikai pavyks susikalbėti ir taip išvengti įsiplieskusio prekybos karo pasekmių. Verslas prašo valdžios pagalbos, lengvatinių paskolų ir vardija bėdas, kurias gali atnešti Donaldo Trumpo muitai. Esą Europą gali užplūsti pigios prekės iš Kinijos, nes jų tiesiog nebus kur dėti. Pavieniai ekonomistai taip pat prognozuoja, kad tarifų JAV gali atsisakyti dar šiais metais.

Amerikos prezidentas, sukėlęs tikrą sumaištį pasaulio rinkose netrukus po to to, kai įsigaliojo jo nauji muitai, paskelbė apie trijų mėnesių tarifų pauzę. Socialiniame tinkle D. Trumpas paskelbė, kad visiems, išskyrus Kiniją, tarifas mažėja iki bazinių 10 proc.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Nuo šeštadienio Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigaliojo prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10 procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau šią savaitę. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.

Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, natūraliai kilo nerimas: ar tai nepakenks Lietuvos eksportui? Ar nenukentės mūsų farmacijos, puslaidininkių ar chemijos sektoriai, kurie kasmet į JAV išveža produkcijos už beveik 2 mlrd. eurų? Tačiau tikrasis pavojus slypi ne čia. Tai, ką šiandien matome, yra globalių jėgų persitvarkymo simptomas. Muitai – tai tik pradžia.

Šis tekstas – atsakymas į neseniai viešai publikuotą komentarą, kuriame verslo atstovai vadinami oligarchais, kaltinami slaptais susitarimais, noru permesti naštą ant silpniausiųjų pečių, o kai kurie mokesčių pasiūlymai – esą palaikomi ir stumiami paties verslo. Tokia pozicija ne tik absurdiška – ji sąmoningai klaidinanti. Tad atsakymas būtinas.

Valdantiesiems mokesčių sistemą planuojant keisti didinant gyventojų pajamų ir įmonių pelno apmokestinimą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad tokiais sprendimais politikai rizikuoja stabdyti investicijas valstybėje. Kita vertus, svarsto V. Janulevičius, vargu ar procentiniu punktu pakėlus pelno mokestį pavyks į biudžetą surinkti tiek lėšų, kiek yra suplanavę politikai. „Aš matau investicijų stabdymą labai paprastai ir aiškiai.

Įsivaizduokime, kad rytą išgirstame sirenas. Ne treniruotė, ne repeticija. Karas. Ką darome? Skambiname sąjungininkams? Taip. Laukiame pagalbos? Taip. O ar turime pakankamai to, ką reikėtų ginti ne tik žodžiais, bet ir plienu, paraku, technologijomis? Šiandien džiaugiamės, kad Europa lyg ir atsibudo. Ir pirmą kartą per dešimtmečius pradėjo ne tik reikšti susirūpinimą, bet ir realiai planuoti savo gynybą. Realią, praktišką gynybą, paremtą Europoje gaminama amunicija.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ko galime tikėtis kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „PwC“ vadovaujantis partneris Nerijus Nedzinskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Esama realių galimybių, kad Lietuvos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bus plečiamos, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, galėtų plėstis Kauno, Klaipėdos LEZ teritorijos. „Praplėstos ekonominės zonos būtų pietų kryptimi, tarkime, nuo Kauno, nes yra susisiekimas žeme su Lenkija. Arba link Vakarų, tarkime, Klaipėdos LEZ, kuris būtų praplėstas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad vien iš ekonomikos augimo, nedidinant mokesčių iki 2029 metų galima surinkti papildomai 5 mlrd. eurų bei pasiekti 100 mlrd. eurų vertės bendrąjį vidaus produktą (BVP).  „Mes planuojame, jeigu ekonomika augtų, be papildomo šių mokesčių įvedimo – gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio – augtų tokiu tempu, kokį prognozuoja Lietuvos bankas, mes surinktume 5 mlrd. eurų arba pasiektume 100 mlrd.

  Prasidėjo pavasario sesija. Ši sesija gali būti lemiama mūsų šalies ekonomikos ateičiai. Pavasaris turėtų reikšti atsigavimą, augimą, klestėjimą. Pavasarinė naujiena būtų skatinti mūsų ekonomikos augimą tiek, kad artimiausiu metu pasiektume 100 mlrd. eurų BVP. Bet ar taip bus? Kol politikai skęsta tarpusavio kompromisų ir mainų programose, vis dėlto nepaleiskime iš akių, kad šioje sesijoje bus priimti esminiai sprendimai dėl mokesčių sistemos reformos.

Praėjusią savaitę visus sukrėtusių įvykių fone norėčiau grįžti prie analizės, ko iš tiesų siekia JAV prezidentas. Nes dabar sukamės emocijų, spėliojimų ir nuogąstavimų sūkuryje, kuris ne tik neduoda teigiamo rezultato, bet ir kenkia mūsų įvaizdžiui, patikimumui ir iš to plaukiančioms ateities perspektyvoms. Neleiskime įsigalėti nuolatiniam netikrumui: tai mūsų priešų ginklas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių. JAV nebenorint būti pagrindiniu saugumo garantu Europai ir Ukrainai, Paryžius jau ėmė svarstyti galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms bus taikomi 25 proc. muitai. D. Trumpo muitų politika taps rimtu išbandymu visos Europos ekonomikai. Paviršutiniškai pažvelgus skaičiuojama, kad, pvz., 2024 metais JAV buvo penkta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. 25 proc. muitų įvedimas ES prekėms lėtins prekybą ir smukdys visos ES bendrąjį vidaus produktą (BVP), taigi neišvengiamai lėtins ir Lietuvos BVP augimą.

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų skaičius. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Negana to, praėję metai ne visiems verslams buvo sėkmingi. Su tokiomis tendencijomis susiduria ir daugiau Europos valstybių.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo vienu procentu padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams: tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiem pusėms.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad dėl praeitos Vyriausybės nutarimo, kuriuo nuo sausio mėnesio buvo smarkiau apribotas eksportas į trečiąsias šalis ir uždrausta gabenti dvigubos paskirties prekes lėktuvais, nebuvo tinkamai komunikuojama su verslu. Be to, anot jo, dalis naujųjų apribojimų prieštarauja buvusio Ministrų kabineto prioritetams stiprinti ryšius su Taivanu ir Singapūru. „Iš esmės pats pateikimas to nutarimo buvo senu pavadinimu.