Blogiausias scenarijus pildosi – ekonomistas rėžė tiesą: „Galime pamatyti net dviženklę metinę infliaciją“

Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nausėda Niujorke kalbėjosi su Trumpu: išgirdo svarbius žodžius

Baltijos šalims negavus pakvietimo į NATO susitikimą Lenkijoje – Nausėdos reakcija

„Politico“: iš JAV – akibrokštas kelioms valstybėms, tarp jų ir Baltijos šalims

Ar pasieksime dviženklę metinę infliaciją?

Kaip tos kainos gali persiduoti ir žiemą ar pavasarį didinti maisto, kitų produktų, paslaugų kainas? Ką dar galime pajusti, jeigu naftos ir degalų kainos tik augs? Jau prognozuojama, kad, pavyzdžiui, dyzelinas gali pasiekti net 3 eurus už litrą.

Ž. Mauricas: Taip. Net nėra tokia didelė esmė, kiek tas dyzelinas pasieks. Jis jau padarė nemažą žalą ir mes dabar matome, kad kainų augimas jau kaskaduojasi. Ką dabar matome infliacijos statistikoje? Lietuvoje ji jau viršija 6 proc. Rugsėjo preliminariais duomenimis, dar neturime galutinių, metinė infliacija jau siekia 6 proc. Pagrindinė priežastis – energetinių kainų šuolis.

Bet jeigu tai persiduos ir kitoms prekėms, net ne „jeigu“, o „kai“, nes tai jau praktiškai neišvengiamas procesas, paslaugoms, ypač transporto, kitoms prekėms, maisto produktams dėl brangesnio to paties dyzelino, galime turėti tikrai platų infliacijos augimo spektrą.

Gal net pirmą kartą pasakysiu tokią ne prognozę, bet nuogąstavimą – kurį nors mėnesį galime pamatyti net dviženklę metinę infliaciją. Praktiškai garantuotai šių metų pabaigoje ji bus 7, gal net 8 proc., o kitų metų pradžioje galbūt pasieksime ir dviženklį skaičių.

Vėliau, nuo kovo mėnesio, ji turėtų sumažėti, nes kitų metų kovą jau lyginsime su šių metų kovu, kai kainų šuolis jau buvo įvykęs. Tačiau iki kovo mėnesio, ypač jeigu dar bus šalta žiema, brangs gamtinės dujos ir elektra, galime vėl pamatyti dviženklį infliacijos skaičių, kokį matėme ne taip seniai – prieš trejus metus.

Kam infliacija bus skaudžiausia?

Jeigu infliacija, kaip sako gerbiamas Žygimantas, gali tapti dviženklė, paprastas ir žmonėms aktualus klausimas – kur tai kirs skaudžiausiai? Kuriose srityse kainos žiemą ar pavasarį gali šokti tiesiog kosmiškai?

V. Janulevičius: Kaip minėjo kolega Žygimantas, kainos gali šokti bet kurioje srityje. Dabar sunku numatyti konkrečiai, bet aišku, kad jos augs, nes tai jau ilgalaikis dalykas. Be abejonės, aš matau elektros kainos šuolį ilgesniu laikotarpiu, ypač jeigu žiema bus šalta. Atsinaujinantys energijos šaltiniai vasarą mums duoda tikrai pigią elektros kainą – saulė, vėjas.

Tačiau prie minus 25 laipsnių vėjo dažnai nebūna, o vėjo jėgainėms tokiomis sąlygomis veikti yra labai sunku. Saulė, jeigu nuo modulių nuvalytas sniegas, esant šalčiui generuoja daugiau, bet dažniausiai viskas būna apsnigta, todėl ir tos generacijos nebus. Jeigu elektrą gaminsime naudodami dujas, o dujų kaina bus aukšta, elektros kaina bus atitinkama. Tada tai paveiks visą gamybos grandinę, lygiai taip pat paveiks ir žmones per elektros kainą.

Manau, kad dalis verslų gali ir neišgyventi, mažinti savo veiklos apimtis, darbuotojų skaičių ir bandyti išgyventi kitais būdais – taip, kaip jau esame matę per krizes. Dėl to labai svarbu iš anksto užlyginti tas duobes ir ieškoti būdų, jeigu matome, kad šaltos žiemos scenarijus iš tikrųjų pildosi.

+1

Dujų saugyklų užpildymas šiandien siekia iki 46 proc. Aišku, mūsų nepriklausomybė šiuo atveju yra tikrai didelis gelbėjimosi ramstis. Gerai ir tai, kad apie 50 proc. dujų perkame Amerikoje pagal visiškai kitą formulę negu Europoje – ten jos pigesnės. Tačiau visa tai vis tiek persiduos visur.

Šioje vietoje aš bijau tik vieno – kad vėliau nereikėtų mažinti darbuotojų skaičiaus ir ekonomiką vėl iš naujo išjudinti. Todėl prieiga prie kapitalo šiandien irgi yra labai svarbi. Baltijos šalys dėl geopolitinės rizikos permoka apie procentinį punktą. Manau, reikėtų kalbėti su Europos Komisija apie tai, kad atsirastų papildomų paskolų, kurios per bankus pasiektų verslą, kaip buvo COVID-19 metu.

Jeigu taip bus, dar kartą pasikartosiu – geriau būti pasiruošus. Turėtų būti laipsniškas priemonių planas, kylant energijos išteklių, naftos, dujų kainoms iki tam tikro lygio: ką mes darysime pasiekus vieną ribą, ką – kitą. Tai pirmiausia nuramintų dalį žmonių, bet svarbiausia – mes žinotume, kokią savikainą galime skaičiuoti, kokiais tempais ir, blogiausiu atveju, kiek produkcijos reikėtų sumažinti.

Atsargų lygis šiandien yra vienas žemiausių. Pas pramonininkus dabar turime apie 8 proc. atsargų, kai vidurkis visada būdavo apie 11 proc. Čia kalbu apie visus sektorius, kuriuos dabar peržiūrėjome. Tai, aišku, šiek tiek palengvina situaciją dėl apyvartinio kapitalo, nes jo dabar tiek nereikia – nematome paklausos. Paklausa, palyginti su praėjusiais metais, šiandien pas mus praktiškai yra kritusi 27 proc. Kalbu apie tai, ką eksportuojame fizinėmis prekėmis.

Paslaugos, ačiū Dievui, Lietuvoje tikrai juda į priekį, paslaugų eksportas didėja, bet procentiškai jis vis tiek dar nesudaro tokios dalies, kokią sudaro prekių eksportas, kurį generuoja apdirbamoji pramonė ir kiti sektoriai. Manau, kad reikia tiesiog būti pasiruošus, kalbėti iš anksto ir ruoštis visiems galimiems žingsniams. Tai tikrai palengvintų mūsų galimą ateitį. O jeigu tų priemonių neprireiks, tiesiog turėsime gerus planus.

Ar daug įmonių gali bankrutuoti?

Jau dabar girdime, kad viena kita įmonė užsidaro, deda spynas. Ką jūs girdite? Kas mūsų gali laukti toliau? Ar iš tiesų gali kilti didesnė bankrotų banga?

V. Janulevičius: Manau, jų daugės, nes šiandien susiduriame su dviem dalykais. Pirmiausia pradėsiu nuo bendro balanso. Turime gana ženklų neigiamą prekybos prekėmis balansą. Anksčiau laviruodavome su nedideliu minusu, tačiau šiandien, kalbant apie prekes, jis siekia apie 5 mlrd. eurų. Nuo COVID-19 laikų taip ir neatsitiesėme.

Konkurencija iš trečiųjų šalių auga. Tos šalys naudoja pigius energijos išteklius iš Irano, Rusijos. Jos perka net ne biržos kaina – perka 30–40 proc. pigiau. Kalbu pirmiausia apie Kiniją. Todėl jų produkcijos savikaina, vertinant energijos kainas, yra visiškai kitokia. Kalbėdami apie žaliąją ekonomiką taip pat turime suprasti, kad Kinijoje vis dar kasama anglis, o elektros kaina ten yra tris kartus mažesnė negu pas mus. Todėl jų prekėmis galima užtvindyti visą Europą.

Tokiu atveju Europos gamintojams darosi labai sunku. Matome, kas vyksta su elektromobiliais ar automobilių gamyklomis Europoje – jos iš tikrųjų atleidžia daug žmonių. Tą patį galime matyti ir platesnėje pramonės sferoje. Čia ir yra ta konkurencija. Jūs paminėjote – šiandien skaičiau apie tai, kad bankrutavo Alytaus šaldytuvų gamykla „Snaigė“.

Be abejonės, labai sunku konkuruoti su Kinijos šaldytuvų gamintojais. Net daugelis europinių prekės ženklų gamina Kinijoje, nes ten sąnaudos ir subsidijos yra visiškai kitokios. Todėl ir kalbu apie tokią sisteminę energijos koncentraciją Kinijoje – ji iš tikrųjų energiją perka gerokai pigiau negu mes visi, be to, dar ir subsidijuoja verslą.

Ilguoju laikotarpiu gamybinių ir apdirbamosios pramonės įmonių skaičius dėl bankrotų gali mažėti, nes pastaruosius dvejus metus eksportas kiekybine prasme traukiasi. Šiemet jis yra sumažėjęs 4,7 proc.

Kalbu ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vardu – mes atstovaujame maždaug 40 proc. viso Lietuvos verslo. Grynoji pramonė sudaro mažiau nei 20 proc., bet teko kalbėti ir su Pramonės, prekybos ir amatų rūmais – tai jau antri metai iš eilės, kai matome kritimą. Praėjusiais metais jis siekė 3,7 proc.

Pinigine prasme eksportas kažkiek paaugo, bet taip yra todėl, kad pabrango energijos ištekliai ir paaugo pardavimo kainos. Tačiau kiekybine prasme tai yra pirmas signalas, kad mūsų eksportas mažėja. Mums vėl reikia prisiminti 2008–2009 metų krizę. Tuo metu visas dėmesys buvo nukreiptas į eksporto skatinimą, savikainos mažinimą ir konkurencingumo išlaikymą.

Be abejonės, turime žiūrėti ir į klimato politiką. Šiandien kaip tik teko kalbėti su Europos Komisijos klimato kaitos programos įgyvendintojais apie tai, kad klimato politikos įgyvendinimas būtų programuojamas ir nuosaikus, nes laikas šiandien yra labai subtilus ir sudėtingas.

Tačiau, kita vertus, Europa neturi kito kelio, kaip tik atsitraukti nuo iškastinio kuro. Čia yra mūsų silpnybė, mūsų priklausomybė. Turime nesustoti ne todėl, kad tiesiog norime žalinti pasaulį. Vienoje pasaulio vietoje žalinamės, kitoje jis ir toliau teršiamas, ten vyksta karai.

Žvelgiant iš verslo pusės, mūsų žalinimasis šiandien yra ne vien aplinkosauga – tai mūsų ekonominė stiprybė. Jeigu toliau investuosime į atsinaujinančius išteklius, diversifikuosime gamybą ir turėsime elektros perteklių, visa kita galima pagaminti naudojant elektrą. Klausimas tik – kokia bus jos kaina ir kiek jos turėsime.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.