Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kaip degalų kainos paveiks kasdieninį gyvenimą?
Kaip degalų kainos atsilieps prekių, maisto ir kitoms kainoms? Kas mūsų laukia? Kaip jūs prognozuotumėte?
V. Janulevičius: Tikėtina, jeigu tai užtruks. O mes jau matome, kad tas konfliktas, Hormuzo sąsiaurio problema, įsibėgėjo. Aišku, viskas vyksta bangomis – tai nukrenta, tai vėl kyla. Vakar irgi turėjome, sakyčiau, nukritusią naftos barelio kainą, dabar ji vėl kyla. Tai labai nepastovus dalykas, bet akivaizdu, kad visi, kas užsiima degalų prekyba ir perdirbimu, jau įskaičiuoja tą aukštesnę kainą.
Aš dabar nebematau tų svyravimų, kurie dar buvo konflikto pradžioje, kai nukrisdavo degalų kainos ir visi tikėdavosi, kad čia jau stabilizavosi, o tada jos vėl pakildavo. Dabar kaina, sakyčiau, yra stabiliai aukšta. Kas mūsų laukia? Akivaizdu, kad, matyt, laukia brangesni produktai ir kažkiek brangesnis gyvenimas.
Mums, kaip pramonininkams, tai irgi gana skaudu, nes mes konkuruojame visame pasaulyje, gaminame, atsivežame prekes dažniausiai automobilių transportu, galbūt ir laivais. Bet ten irgi tas pats mazutas, kurio kainos maždaug šešiais mėnesiais vėluoja paskui naftos kainą, tačiau jos taip pat kyla. Vadinasi, tarptautinė logistika jūra irgi brangsta.
Žaliavų atsivežimas ir prekių išvežimas brangsta, mes tampame mažiau konkurencingi. Šitoje vietoje tai tikrai nėra pozityvi žinia. Pozityvi žinia, manau, tik biudžetui, nes surenkame daugiau – tas pats akcizas, proporcingai ir pridėtinės vertės mokestis auga. Tikiuosi, kad turėsime tai, apie ką buvo kalbėta.
Nežinau, kas pirmas paminėjo, gal ponas Šimkus, Lietuvos banko vadovas, bet mums reikia aiškiai žinoti, kas bus, kai kainos laipsniškai pakils iki tam tikro lygio. Tas algoritmas, mano matymu, yra reikalingas. Aš irgi anksčiau jį siūliau – kad žinotume, ką mažinsime ir kokia bus kaina, kuri amortizuotų visą tą kainų kilimą.
Šiandien kaimyninės šalys tą jau daro. Aišku, tai skaudu biudžetui, pinigų visada trūksta. Girdėjau iš premjero, kad galimai reikės net grąžinti tam tikrus mokesčius, bet aš manau, kad tai yra vienintelis kelias norint išlaikyti konkurencingumą. Dabar visi žiūri į Latviją.
Aišku, Latvija turi savo rinkimus ir, matyt, dėl rinkimų čia eina toks lenkiškas variantas su parama ir paskatomis. Kai pasižiūriu net į tos pačios Austrijos kainas, jos yra žemesnės už mūsų. Tai klausimas, kur mes esame ir ką darome tam, kad suniveliuotume tas dabar kylančias bangas.
Pramonei labai svarbios ir dujos. Prieš metus dujos buvo daugiau negu perpus pigesnės. Net šį pavasarį jos buvo, sakyčiau, gana pigios. Šiandien kaina truputį vėl atslūgo, nes ji koreliuoja su nafta. Bet jeigu dujos pasieks 75, 80 ar 90 dolerių už 1000 kubinių metrų, turėsime problemų su chemijos pramone.
Tai atsispindi ir mūsų pramonės indekse, kurį šiandien išleidome. Bendras pramonės indeksas truputį pakilo dėl to, kad padidėjo elektroninių prekių, produktų, paslaugų ir plastikų pramonės eksportas, bet chemijos pramonėje turime labai liūdną vaizdą – indeksas yra žemiau 50 punktų, 46,6 punkto, jeigu gerai atsimenu. Šį rytą žiūrėjau. Jeigu dujų kaina toliau kils, tikrai artėjame prie, sakyčiau, krizinės situacijos.
Kada turėtume imtis sprendimų?
Yra kažkokia riba, apie kurią kalbama, kurią pasiekus jau turėtume greitai priiminėti sprendimus? Kur yra ta riba, kai jau nebegalėtume laukti ir reikėtų labai greitai priimti sprendimus?
V. Janulevičius: Žinote, žmogus yra toks, kuris gali daug iškentėti, bet nejudėti negali, nes visas mūsų gyvenimas juda, o Lietuva yra daugiausia eksportuojanti šalis. Aš manau, 110–120 dolerių už barelį, o 120 dolerių tikrai yra ta kraštinė riba. Tai yra dvigubai daugiau negu buvo. Kalbant apie dujas, pramonei 90 dolerių jau yra labai raudona riba. Jau labai raudona.
Liko praktiškai 12–14 dolerių už 1000 kubinių metrų ir tada turėsime daug problemų su energetiškai imlia pramone. Visi šitie komponentai toliau atsiliepia, kaip ir kalbėjome. Tai ateina ir į plastikų bei žaliavų gamybą, nes paskutinės naftos frakcijos, benzolas ar tas pats mazutas, apie kurį kalbėjau prieš tai, pabrangsta per penkis šešis mėnesius.
Tada brangsta visos žaliavos, iš kurių gaminamas plastikas. Pasižiūrėkime – aplinkui visur yra plastiko. Šitoje vietoje mes vėl tampame iš dalies nekonkurencingi, nes kai kurios kitos šalys, taip pat šalys agresorės, kurios turi naftos, savo produktams gali sumažinti kainas.
Kai kuriems iš tų produktų nėra sankcijų. Tokiu būdu Europos gamintojai, neturėdami pigių žaliavų, praktiškai konkuruoja kaina su tuo, ką daro kitos, trečiosios šalys, subsidijuodamos savo pramonę. Mes galime prarasti daug darbo vietų.
Kas mūsų laukia rudenį ir žiemą?
Degalų kainos smarkiai kyla, mes matome tą situaciją, apie ją dabar praktiškai kasdien kalbame ir žiūrime, kas bus toliau. Kaip tai gali atsiliepti ateityje, koks dar gali būti kainų šuolis ir kas mūsų gali laukti rudenį bei žiemą?
Ž. Mauricas: Deja, tenka konstatuoti, kad Rubikonas jau yra peržengtas, nes buvo didelė viltis, kad šis konfliktas bus laikinas. Buvo viliamasi, kad vasarą situacija pagerės. Ji ir buvo trumpam pagerėjusi, tačiau matome, kad antroji, rudeninė, kainų kilimo banga turės ženkliai didesnį poveikį negu pavasarinė, nes tai jau yra ilgalaikė tendencija ir prasideda negrįžtami procesai.
Situacija, mano vertinimu, iš blogos perėjo į labai blogą ir potencialiai gali tapti net tragiška, ypač jeigu Donaldas Trumpas prieš rinkimus sugalvotų apriboti dyzelino eksportą iš Jungtinių Valstijų į Europos Sąjungą. Mes turime kelis krizės sluoksnius. Pirmiausia yra naftos kaina – ji aukšta. Tada turime konkrečiai dyzeliną kaip produktą. Europoje yra didžiulis dyzelino deficitas.
Benzino turime perteklių, bet dyzelino trūksta, ir ypač žiemos laikotarpiu jo labai daug importuojame iš trečiųjų šalių. Anksčiau nemažą dalį importuodavome iš Rusijos ir Artimųjų Rytų šalių, tačiau šios dvi kryptys praktiškai užsidariusios. Dabar gerokai daugiau nei 50 proc. importuojame iš Jungtinių Valstijų.
Jeigu šis importo srautas iš Jungtinių Valstijų bent trumpam nutrūktų, Europa iš esmės neturėtų kitos alternatyvos pakankamai apsirūpinti dyzelinu. Tada kaina turėtų kilti iki tokio lygio, kad paklausa sumažėtų grubiai 10 procentų. Ji turėtų būti pakankamai skausminga, kad sulėtintų ekonomikos augimą.
Sutaupymo galimybių nėra labai daug, nes transporto sektorius ir taip viską efektyvina tiek, kiek įmanoma. Krovinių pervežimų apimtys, kiek matome, kol kas sumažėjusios tik pora procentų. Gyventojai galbūt gali šiek tiek daugiau sutaupyti, bet yra pramonė, žemės ūkis ir kiti sektoriai, kurie nėra tokie lankstūs.
Reikia tikėtis, kad dyzelino eksportas iš Jungtinių Valstijų nebus sustabdytas. Tada situacija vis tiek nebus gera, bet bent jau nebus tragiška. Europoje taip pat nėra labai gera situacija gamtinių dujų rinkoje, nes šiek tiek atleidome vadeles. Lūkestis buvo, kad dujos atpigs ir vasarą galėsime pigesnėmis dujomis papildyti talpyklas, bet toks laikotarpis taip ir neatėjo.
Dabar talpyklų užpildymo lygis yra žemiausias per dešimtmetį, netgi šiek tiek žemesnis nei 2021 metais. Mes vėl atiduodame savo likimą į žiemos klimato rankas. Jeigu žiema bus šalta, kils dujų kainos ir tai bus papildomas smūgis pramonei, ypač chemijos pramonei. Jeigu žiema bus šilta, galbūt kažkokiu būdu sugebėsime išsisukti.
Iš esmės turime naftą, dyzeliną, gamtines dujas, o tada viskas kaskaduojasi į kitus rodiklius. Brangsta transportas. Transporto paslaugų brangimas šį ketvirtį jau buvo pakankamai reikšmingas. Kaip tik buvo paskelbti duomenys – 7 proc. ketvirtinis augimas, o tai yra pakankamai daug. Ko gero, turėsime ir didesnį augimą, nes didėjantys kaštai jau permetami galutiniam vartotojui.
Iš kitos pusės ateina ir Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas, kuris palūkanų normoms jautriems verslams gali turėti neigiamą, labiau ilgalaikį poveikį. Dabar to dar nejaučiame. Pavyzdžiui, trijų ar šešių mėnesių EURIBOR perskaičiuojamas tik kas tris ar šešis mėnesius, bet procesas jau prasidėjęs ir jo poveikis jausis tik kitais metais.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
