„Pažadas buvo vienas – pradžioje uždirbkime (...). Ten (praeitos Vyriausybės programoje – BNS) daugiau buvo kalbama apie socialinę gerovę, kas irgi yra labai svarbu visiems mums, bet pradžioje buvo dalinamas žvėris, kuris dar nebuvo pagautas ir dalinama tai, kas iš skolų buvo paimta“, – ketvirtadienį po susitikimo su premjeru sakė Vidmantas Janulevičius.
„Šiai dienai mes išgirdome iš premjero labai aiškų pasakymą – pradžioje bandome stabilizuoti ekonomiką, uždirbkime ir tada plėskime visą tą krepšelį proporcingai“, – pridūrė jis.
„Ekonomika mūsų (...) tikrai rodo perspektyvą, o ne kažkokį nuosmukį. Taip, yra ir vidaus vartojimas. Aišku, turime ir tam tikrų iššūkių su infliacija, su jos valdymu, bet esame ne ekonominė sala ir esame stipriai įtakojami energetinių kainų pokyčių. Matyt, kad tam tikras įtakas turėjo ir antros pensijų pakopos sistemos reforma. Tai ekonomikos augimas, manau, kad viena iš dedamųjų“, – po susitikimo kalbėjo premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Janulevičius: iš premjero išgirdome pažadą – „uždirbkime, po to dalinkime“
Anot V. Janulevičiaus, susitikime kalbėta apie naujus finansinius instrumentus, kad Lietuva rastų daugiau prieigos prie kapitalo: „Lietuva išlieka vis tiek pagal prieigą prie kapitalo viena žemiausių iš 27 šalių (ES narių – BNS).“
Anot jo, šiuo metu svarbiausia, kad šalies investicijos į verslo plėtrą kurtų pridėtinę vertę, naujas darbo vietas ir taip grįžtų į Lietuvos ekonomiką.
„Mūsų noras toliau vystyti pramonę, nereikia bijoti pasiskolinti ir tikslingai remti investicijas. Šiuo atveju matome, kad tų investicijų iš išorės nėra labai daug arba jos yra nukritusios į labai žemą lygį“, – sakė V. Janulevičius.
LPK prezidento teigimu, aptartas būsimas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, kaip Lietuvai iki 2035 metų pagal BVP augimą pasiekti Suomiją.
„Tai nėra utopinė idėja, mes iki šiol ėjome labai sparčiai, aišku, dėka to, kad galbūt Suomija pastaruosius 3–4 metus turi ekonominę problematiką (...). Mes daugiau kalbėjome apie tai, ir tai grįžta atgal prie investicinės aplinkos, prie suvienodinimo (su kaimyninėmis šalimis – BNS), – teigė V. Janulevičius.
Kaip rašė BNS, pramonininkai kovo viduryje Ingos Ruginienės vadovaujamos Vyriausybės jau prašė imtis priemonių, kad šalies ekonomika iki 2035 metų pasiektų Suomijos lygį.
V. Janulevičiaus teigimu, su nauju premjeru verslas yra „geresnėje situacijoje“, todėl tikisi atviresnio bendradarbiavimo, kaip veikia ekonomika.
„Būkime atviri, kad premjeras šiandien vis tiek yra arčiau ūkio, savivalda – tai yra arčiau įmonės, arčiau verslo, nes tu supranti, kaip veikia šie mechanizmai, o, be abejo, kad ir praeita premjerė dėjo daug pastangų, bet vis tiek požiūris buvo daugiau socialinis šitoje vietoje“, – sakė jis.
Pasak V. Janulevičiaus, toliau remiantis tik socialine politika valstybės skola, siekianti 43 proc. BVP, gali neduodama grąžos augti toliau: „Norėtume tęsti šitą dalyką, kad paaugusi skola su paaugusiu mūsų bendruoju vidaus produktu koreliuotų.“
„Ir, be abejo, tuos pinigus, kuriuos mes išleidžiame gynybai, irgi juos reikės kažkada grąžinti – tai nėra subsidija, tai yra paskola“, – pažymėjo LPK prezidentas.
„Iki šiol Lietuva augo viena greičiausiai nuo įstojimo į Europos Sąjungą, atlyginimai augo irgi greičiausiai. Bet visam tam yra tam tikra riba“, – pridūrė jis.
V. Janulevičiaus teigimu, siekiama, jog investicijos nebūtų nukreiptos į „trinkeles“, o į grąžą valstybei.
Kaip rašė BNS, M. Sinkevičius po susitikimo teigė, kad įgyvendinant naujosios Vyriausybės socialinius tikslus nauji mokesčiai nebus įvedami – papildomų pinigų tikimasi iš ekonomikos augimo, bus ieškoma vidinių resursų peržiūrint prioritetus.
BNS rašė, kad Seimui pritarus socialdemokrato M. Sinkevičiaus Vyriausybės programai ir naujajam Ministrų kabinetui pradedant darbą, BNS kalbinti verslo organizacijų atstovai pabrėžė jo pažadus didinti šalies konkurencingumą, auginti ekonomiką, be to, pramonė tikisi, kad nauja valdžia įteisins nulinį pelno mokestį reinvestuojamam pelnui, normalizuos santykius su Kinija.
