Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.
Kaip karas Irane paveiks kuro ir maisto kainas? Matome, kad kuras pabrango, bet gal viskas tuo ir baigsis?
Aš manau, kad sunku tikėtis, kad karas galėtų baigtis greitai skaičiuojant, kokio masto tai yra šalis. Galbūt operacijos, oro antskrydžiai ir sunaikinti tuos visus objektus tikrai pavyks. Tikiu, kad Irano karinė jėga bus sustabdyta, bet klausimas dėl ilgesnio lojalumo režimui, kuris buvo kelis dešimtmečius. Tikrai bus ne vienas milijonas žmonių lojalių.
Kiek pakils naftos kaina?
Bet kalbant apie vartotojų kišenes – apie benziną, dyzelį – ko dar galime tikėtis?
Aš manau, kad 100 dolerių tikrai turėtų pasiekti už barelį. Skaičiuojant tą mėnesį, apie kurį kalba prezidentas D. Trumpas, man atrodo, kad jiems čia pusei metų minimum darbo. Mano nuomone ir kai kurių kitų mano kolegų nuomone, tai iš pradžių palies Kiniją, kadangi Kinija yra beveik didžiausias pirkėjas Irano naftos ir dujų. Būtent dujų, aišku, gauna jie ir iš Rusijos, bet naftos numeris vienas pirkėjas buvo Kinija. Šiandien Kinija alternatyvių šaltinių nelabai daug turi. Kas galėtų paneigti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos įsitraukia pradėdamos, sakyčiau, tokį ekonominį spaudimą pačiai Kinijai. O jeigu jau Kinija stos pati, tai aišku tai palies visą Europos Sąjungą.
Bet jeigu Irane pasikeis režimas, jis gali ir toliau tiekti naftą Kinijai, kas trukdo?
O jūs tikite, kad jis gali greitai pasikeisti?
Tikimybė yra.
Aš tai tuo labai abejoju.
Kylant naftos kainoms, ar galime tikėtis, kad grįšime į covidinės infliacijos laikus, kada irgi buvo brangus kuras ir tada Europos centrinis bankas gali vėl pradėti kelti palūkanas. Kokia tikimybė, kad tai atsitiks?
Aš tikiu, kad taip neatsitiks, nes mūsų ekonominis stovis šiandien yra visai kitoks. Priežastys, kurios sukėlė šitą dalykai, nesiremia verslu įlietais pinigais, kol kas jų dar nėra. Tik tuo atveju, jeigu bus įlieti papildomi pinigai ar po tam tikro laiko infliacija pradės kilti, tai tikiu, kad galėtų kelti. Mano manymu, Jungtinės Amerikos Valstijos ir prezidentas D. Trumpas bando mažinti palūkanas. Jeigu mažins Amerika, mažins ir Europa. Tai apie palūkanų kilimą aš tikrai kol kas nesvarstau ir nematau tam realių priežasčių, nes tai yra nesusiję faktoriai.
Bet brangstant kurui brangsta ir visa kita, tad 1–2 proc. infliacija maisto produktams ar paslaugoms yra tikėtina.
Kaip verslas reaguoja į dabartinę situaciją?
Reakcijos šioje vietoje yra labai paprastos ir aiškios. Mes galimai negausime už pateiktą produkciją pinigų. Ir šioje vietoje Jungtiniai Arabų Emyratai žaidžia ko gero, kertinę rolę, nes tai logistikos centras, kuris sujungia su Pietryčių Azija. Ten vyksta daug prekybinių sandorių ir jeigu tai bus uždaryta, tai paveiks nemažą kiek įmonių.
Šiandien didžiausia problema yra su greitai gendančiais produktais, kurie dar keliauja iš mūsų šalių, pagrinde pieno produktai. Cheminiai reagentai, susiję su vaistais, jie turi tam tikrą savo galiojimo laiką. Daugelis siuntų iš mūsų didžiųjų gamintojų ir mažesnių gamintojų, visų biocheminių medžiagų, yra prarastos, nes jos tiesiog nebegalioja, nes ten yra labai aiškus terminas, per kiek turi būti pateikta. Tai mes matome tuos galimus nuostolius. Kol kas visų jų įvardinti neišeina.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
