O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.
Metas paviešinti pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus komerciniams bankams šįkart atėjo visai neparankiu metu – kai Seimas ruošiasi apmokestinti jų pačių viršpelnius. O rezultatai tam mokesčiui parlamentą tik įkvepia.
Švelnindamas padėtį SEB bankas ataskaitų išvakarėse net procentu padidino palūkanas už indėlius. SEB banko pelnas per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su pernai, išaugo 85-iais procentais.
Tačiau didžiausio rinkoje – „Swedbanko“ – pelnas į viršų šovė net keturiskart. Vos per ketvirtį bankas uždirbo kone šimtą milijonų eurų. Tiesa, pelnu pasidalyti su klientais noro nėra – pats didžiausias bankas moka kone mažiausias palūkanas už terminuotus indėlius.
Valdantieji konservatoriai toliau sėkmingai stumia planą bent 400-us milijonų eurų bankų viršpelnių skirti kariuomenės reikmėms.
„Gynyba, saugumas yra vienintelė tikra viešoji gėrybė pagal ekonomikos apibrėžimą, vienintelis dalykas, kurio neįmanoma nusipirkti rinkoje ir vienintelis, už kurį niekas kitas atsakingas, kaip tik valstybė“, – teigė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Už vadinamąjį bankų solidarumo įnašą Seimas be vargo nubalsavo jau antrą kartą, tad liko tik vienas, finalinis balsavimas. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiemet bankų pelnas dvigubės ir iš viso sieks 1,2 mlrd. eurų, pinigus suneš aukštesnes palūkanas mokantys klientai ir palūkanos tiesiog už tai, kad bankai turi savo milijardus.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete Lietuvos banko atstovai aiškino, kad bankai net trečdalį viso savo turto tiesiog ramiai laiko centriniame banke ir gauna už tai tris procentus metinių palūkanų. T.y., kiek daugiau nei pusę milijardo eurų.
„Šiuo metu centriniame banke yra laikoma virš 18 mlrd. eurų komercinių bankų lėšų. Tai yra apie trečdalis viso bankų balanso, turto. Tokios sumos yra neįprastos, nes ankstesniais laikais turėjome apie 5 proc.“ – kalbėjo Lietuvos banko atstovas Jokūbas Markevičius.
Bankai atkerta, kad laikosi Europos Centrinio Banko nurodymų.
„Sumažinti kredito pasiūlą ekonomikoje. Jeigu bankas gali laikyti ECB gaunamas palūkanas, jis mažiau skolina. Tai yra ECB pinigų politikos transmisijos įrankis. Keista, kad tai stebina“, – teigė Bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.
„Bankai nepajudino nė piršto, kad uždirbtų tuos papildomus pinigus“, – sakė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Tiesa, garsiai ištrimituoti opozicijos pasiūlymai dalį iš bankų paimtų pinigų skirti paskolų turėtojams palaikymo nesulaukė. Seimo salėje piktinosi tik liberalių pažiūrų parlamentarai, išvis nenorintys liesti bankų šimtų milijonų.
„Man, kaip liberalui, yra juoda diena. (...) Ar apskritai mes didiname Lietuvos patrauklumą bet kokių investuotojų akyse? Manau, kad ne“, – kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Ubagams jūs šitą mokestį taikysit, o ne elitui. Dėl jūsų valdžios neveiklumo per pastaruosius pusantrų metų bankų pelnai ir iškilo iki tokio lygio, koks yra šiandien“, – teigė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Dalis opozicijos mano, kad liberalai su verslu turi savų interesų.
„Čia nereikia nei padidinamojo stiklo, nei mikroskopo, viskas tas matosi. (...) Tie draugystės ir bičiulystės ryšiai – kas ką remia. Tikrai bankai socialdemokratų neremia“, – kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Ir geri bankų santykiai su liberalais, ir atvirkščiai“, – sakė Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Tokių dalykų nėra, bet pasakysiu labai paprastai – kai Seime yra pilna kairiųjų, norėtųsi, kad būtų ir keletas dešiniųjų. (...) Dešiniųjų valdžiai reikia vieną kartą išmokti pasakyti, kad pelnas nėra blogai. Pelnas yra gerai“, – tvirtino laisvietis Vytautas Mitalas.
Kad pelnas yra gerai, žinoma, mano ir bankai.
„Mes kreipsimės į prezidentą, prašysime jo vetuoti, gal jis sugebės intelektualiai paaiškinti investuotojams, kam viso to reikia Lietuvoje“, – kalbėjo E. Čipkutė.
410 mln. eurų valdžia iš bankų ketina surinkti per dvejus metus.
