Eglė Šepetytė

Aiškintis dėl rinkimų tenka ir operos solistui Vytautui Juozapaičiui. Paaiškėjo, kad į Kauno miesto merus kandidatuojantis Seimo narys gyvenamąją vietą deklaravo savo partijos narės bute, o pats toliau gyvena Vilniuje. Juozapaitis neslepia, kad Kaune „prisirašė“ tik todėl, kad to reikalauja rinkimų įstatymai. Vyriausioji rinkimų komisija aiškina, kad sekliais nedirba, tad netikrina, ar kandidatų šlepetės tikrai ten, kur jie deklaravo gyvenantys.

Nors didžiulės infliacijos fone daugelis tikina „skaičiuojantys kiekvieną centą“, realybėje smulkių centų vis daugiau tautiečių norėtų atsikratyti. „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų sutiktų jau 6 iš 10-ies lietuvių, jų vis daugėja. Pasak Lietuvos banko, nukaldinti vieno ir dviejų centų monetas kainuoja brangiau nei jų pačių vertė, o žmonės centus tiesiog išbarsto – po trečdalį milijono kasmet, skaičiuojant eurais.

Lygiai 32-eji metai praėjo nuo nakties, kai rusų kariai tankais traiškė beginklius lietuvius prie Seimo rūmų ir Televizijos bokšto. Įvykių liudininkai iki šiol prisiminimus pasakoja drebančiu balsu ir su ašaromis akyse. Ypač visus jaudina, kaip brutaliai istorija pasikartojo Ukrainoje. Šiųmetė Laisvės premija irgi keliauja į Ukrainą – jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Nuotoliu į iškilmių dalyvius Seime kreipęsis Zelenskis dėkojo Lietuvai už tai, kad laisvės ji neišdavė nė minutės.

TV3 televizija ir Nacionalinis kraujo centras kviečia susitelkti dar vienai paramos akcijai Ukrainai. Nors gali atrodyti, kad Rusijos užpultiems ukrainiečiams ir jų kariams trūksta kraujo donorų, pasirodo, stinga ne jų, o paprasčiausių kraujo surinkimo maišelių. Kiekvienas toks septynis eurus kainuojantis maišelis tiesiogine prasme gali išgelbėti gyvybę. O tokių maišelių Ukrainai dabar reikia milijono. 50 tūkstančių eurų maišeliams skiria Kraujo centras.

Ar reikia Vilniuje paminklo Antanui Smetonai? Nors sostinės valdžia žalią šviesą paminklui jau uždegė, aršios diskusijos dėl pirmojo prezidento istorinio palikimo netyla. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas piktinasi, kad Vilnius statys paminklą „autoritarui, kuris nužudė demokratiją“. Dalis istorikų aiškina, kad ne visa kritika Smetonai pelnyta.

Bankai per devynis mėnesius pernai uždirbo daugiau negu užpernai per visus metus, jų pelnas išsipūtė 40-čia procentų. Pelnai dar didės, nes už paskolas žmonės bankams jau moka papildomus šimtus eurų. Tačiau už terminuotus indėlius jie savo klientams temoka centus. Žmonės ir vartotojų atstovai piktinasi, kad bankai eilinį kartą elgiasi grobuoniškai ir gręžia žmonių pinigus. O didinti palūkanas už indėlius ragina ir Lietuvos bankas.

Nors infliacijos tempai sulėtėjo, maistas Lietuvoje ir toliau brangsta. Tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis gruodį pabrango dar pora procentų, o per metus iš viso – 35-iais procentais. Akis toliau bado ir tokių pat lietuviškų ir lenkiškų produktų kainų skirtumai. Vis tik objektyvių priežasčių kainoms kilti ekonomistai nebemato ir tikina – kainas verslininkai kels tol, kol žmonės savęs neribos ir brangius produktus pirks.

Tūkstančius eurų paramos iš restoranų atstovų gavęs Mykolas Majauskas bent kol kas institucijų pagrūmojimų nesulaukia. Buvę kolegos konservatoriai jį kaltina net korupcija, esą PVM lengvatą maitinimo įstaigoms prastūmęs Majauskas dabar mainais gauna verslo pinigų. Opozicijos atstovai Seime iš tokių kaltinimų šaiposi.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Infliacija Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės mažėja. Išankstiniais gruodžio duomenimis, ji siekia 20 procentų, pusantro procento mažiau nei lapkritį. Pasak ekonomistų, tai gera žinia, kitąmet maisto produktai esą gali pradėti pigti. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors Kalėdos praūžė, žmonių su pirkinių maišeliais prekybos centruose pilna ir šiandien. Jei dovanų kažkam pristigo, prekybininkai vilioja akcijomis.

Naujųjų išvakarėms tautiečiai nori ne pigesnių, o brangesnių pramogų. Tokiais pasirinkimais žmonės stebina net ir viešbučių atstovus. Už paskutinį metų vakarą tautiečiai negaili 600 eurų, o Naujųjų metų šventei galima rasti vilų ir už 900 eurų. Pildosi ir kaimo turizmo sodybos, o didesnei kompanijai už pramogas jose teks pakloti per tūkstantį eurų. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pyragas, kalakutas, premija, o gal tryliktas atlyginimas – kokių kalėdinių dovanų šiemet žada darbdaviai? Apklausa rodo, kad finansinio priedo tikisi keturi iš dešimties darbuotojų, nors pernai premijomis pavaldinius lepino mažiau nei trečdalis įmonių. Išaugus kainoms ir išlaidoms, šį kartą darbuotojai tikisi ir didesnių premijų, vidutiniškai į rankas pageidautų gauti per 300 eurų. Tiesa, kur kas dažniau nei pinigais darbdaviai pavaldinius apdalija dovanėlėmis, kurios ne visiems patinka.

Į antrą vietą prezidentiniuose reitinguose pasroviui įplaukusiam Ignui Vėgėlei politiniai vandenys drumsčiasi. Naujausia apklausa rodo, kad politikos naujoko populiarumas pasmuko, jį vėl lenkia premjerė Šimonytė. Politologai tai vertina vienareikšmiškai – Vėgėlė laimę bando kapstydamasis praeityje, tačiau žmones kamuoja jau kitos problemos nei skiepai ir kaukės. Ne ką mažiau klaustukų ir dėl pačios Šimonytės.

Ką rinktumėtės – degustacinę vakarienę gyvos muzikos fone už beveik tris šimtus, o gal ir keturis šimtus eurų? Tokiais pasiūlymais pasitikti Naujuosius metus lietuvius vilioja restoranai, viešbučiai ir SPA centrai. Daugelis neslepia – kainas šiemet didino, nes brango ir maistas, ir atlikėjų paslaugos. Visgi klientų stoka verslai nesiskundžia, tikisi, kad laisvos vietos užsipildys. Tiesa, staliukus žmonės rezervuoja vangiau nei prieš pandemiją.

Už paskolas visi mokės dar daugiau. Europos Centrinis Bankas toliau didina palūkanų normą ir tai – ne riba. Kitąmet lietuviams per metus paskolos gali išbrangti ir keliais tūkstančiais eurų. O pelną iš to kraunasi bankai. Tiesa, dalis ekonomistų tvirtina, kad bankai žmones laiko tiesiog atpirkimo ožiais, esą Centrinis Bankas pats per pandemiją prispausdino daug pinigų, o dabar chaosą bando suvaldyti tuos pinigus gręždamas iš žmonių.

Kauno mero Matijošaičio kabinete vykstančiuose pasitarimuose nuolat dalyvauja jo sūnūs, gyvenimo draugė ir „Vičiūnų“ teisininkė. Tokias išvadas skelbia Seimo Antikorupcijos komisija, pradėjusi tyrimą, kai pavasarį Kauno savivaldybės administracijos direktorių pareigūnai sulaikė su rekordiniu Lietuvoje – 140 tūkst. eurų – kyšiu. Pasak išvadų, Kauno miesto savivaldybėje klesti palankios sąlygos korupcijai. Viešieji pirkimai esą smarkiai pabrangsta, o pusė jų net neįtraukiami į išankstinį planą.

Į Varšuvą nuo sekmadinio vėl galima nuvykti traukiniu. Vidurdienį iš Vilniaus išriedėjo pirmasis toks traukinys, o kursuos jis kasdien. Bilietus žmonės išpirko mėnesiui į priekį, tačiau yra keletas „bet“. Reisas nėra tiesioginis, pasienyje keleiviams teks persėsti. O dardėti iki Varšuvos reikės net devynias valandas, iki Krokuvos – dar ilgiau. Visgi žmonės džiaugiasi nauja galimybe keliauti, tiesa, kai kurie pasigenda komforto ir vietos lagaminams.

Šalia sostinės eglutės šiandien garavo sriuba ir atitirpinėjo šalčio sukaustyta širdis. Tokiu būdu maltiečiai paskelbė tradicinę labdaros akciją, kurios metu surinktos aukos atiteks vienišiems senoliams pamaitinti. Pirmąjį sriubos samtį simboliškai įpila pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Tai – „Maltiečių sriubos“ akcijos pradžia šalia pagrindinės Lietuvos Kalėdų eglės. Žvarbią pavakarę pasivaišinti šilta sriuba gundosi nemažas būrys praeivių.

Lietuvoje sužibo dar viena Kalėdų eglutė, tiesa, ji neketina įsitraukti į jokius eglių grožio karus. „Maisto banko“ savanoriai Vilniaus Rotušės aikštėje įžiebė mažutę, vos 42-iejų centimetrų, eglutę iš stalo įrankių, kuri ragina žmones „mažinti“ ir Kalėdas – per šventes nešvaistyti maisto, neprisipirkti jo tiek, kad tektų išmesti. Tautiečiai per metus vis dar išmeta po 60 kilogramų maisto, o per šventes produktų atliekų padaugėja trečdaliu.

Atlyginimų atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos regionų toliau plečiasi. Zarasų, Varėnos ar Vilkaviškio gyventojai už vilniečius uždirba kone puse tūkstančio eurų mažiau. Jei sostinėje vidutinė alga į rankas tūkstantį eurų perkopė jau seniai, provincijos darbuotojai tenkinasi 800-iais šimtais eurų. Vietiniai skundžiasi, kad stambesniam verslui regionai tiesiog neįdomūs. Vieni ekspertai tikina, kad stebuklų nebus – norintiesiems daryti karjerą teks ir toliau keliauti į didmiesčius.

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Infliacija Lietuvoje ir toliau neketina atleisti gniaužtų. Nors augimas vos vos sumažėjo, ji toliau viršija 20 procentų. Vis labiau ryškėja kainų šuolio pasekmės – žmonės vis labiau ima veržtis diržus. Baimindamiesi didžiulių sąskaitų, pusė lietuvių kaupia santaupas žiemai. Dar trečdalis prisipažįsta, kad taupyti neturi iš ko. Ekonomistus ir toliau stebina nelogiškas maisto produktų brangimas, o ženklesnio infliacijos nuosmukio artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

Kol lietuviai skundžiasi, kad valdžia pernelyg menkai juos gelbsti nuo infliacijos, iš Europos Komisijos atskriejo priešinga žinia. Esą ką tik patvirtintas kitų metų Lietuvos biudžetas švaistūniškas. Briuseliui kliūva ir esą nepakankamai tikslingos kompensacijos gyventojams, ir valstybės išlaidos žmonių pajamoms didinti. Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.

Šimtas, du šimtai, o gal ir tūkstantis eurų – tokias sumas vardija žmonės, paklausti, kiek šiemet išleis kalėdinėms dovanoms ir vaišių stalui. Infliacijos nasrai tautiečius verčia suktis iš padėties – apklausos rodo, kad sutaupyti žmonės bando dovanų ieškodami per akcijas. Visgi finansų konsultantai stebi nuolatinę bėdą – žmonės neįvertina savo galimybių, dovanoms išleidžia daugiau negu gali, o šventėms net ima paskolas. Šventinės grožybės it magnetas traukia ir mažus, ir didelius.

Meduoliais, karštu vynu ir kitais gardėsiais jau pakvipo ne tik Vilniaus Katedros aikštė, bet ir Rygos bei Talino kalėdiniai miesteliai. TV3 žinios pasidomėjo, kaip juose skiriasi skanėstų kainos ir už ką lietuviams tenka pakloti daugiau nei latviams bei estams. Rygos kalėdiniame miestelyje dėmesį traukia archajiški akcentai. Abitą vilkintis prekeivis tiesiai nuo malkomis kūrenamos krosnies jums pasiūlys dešrelių su troškintais kopūstais. Už porciją prašo aštuonių eurų.

Praėjusią savaitę neigęs ministro Anušausko žinią, kad archeologai rado vieno žymiausių partizanų palaikus, šiandien Genocido ir rezistencijos centras patvirtina – Leipalingyje tikrai rasti Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikų fragmentai. Tai labiausiai pradžiugino jo giminaičius, kurie šios žinios laukė dešimtmečius. Pasirodo, ankstesnes palaikų paieškas nuo sėkmės skyrė vos keli metrai.

Nuo deklaracijų reikia pereiti prie veiksmų – taip pareiškė Gitanas Nausėda apie NATO įsipareigojimus rytų flange dislokuoti daugiau oro gynybos sistemų. Tik kiek prezidento kalbos pagreitins procesus, nežinia. Skambėjo ir pagyrimai Lietuvai. O Kaune viešintis Lenkijos prezidentas Andžejus Duda paaiškino, kodėl jo šalis keičia taktiką ir prašo Vokietijos oro gynybos sistemas duoti ne jai, o Ukrainai.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Taigi, galimai tik prisidengia infliacija ir pelnus pasididina daugiau nei reikia.

Ar realu, kad Ingrida Šimonytė taptų NATO vadove? Apie tai diskusijos užvirė, kai užsienio žiniasklaida paskelbė neoficialią informaciją – esą Šimonytės pavardę valdantieji pasiūlė tarp galimų kandidatų. Apie tai, kad remtų tokį premjerės karjeros vingį, pasisakė ir Gitanas Nausėda, tiesa, oficialiai prezidentūra dar nieko nepasiūlė. Politologai abejoja, ar prezidentas ryžtųsi taip pamaloninti konkurentę.

Konservatorių partijoje – neregėtas krikščioniškas atlaidumas. Prieš beveik metus ultimatumais iš posto išvarę kolegą Žygimantą Pavilionį konservatoriai grąžina vadovauti Seimo Užsienio reikalų komitetui. Dar metų pradžioje politikas buvo susipykęs ne tik su partijos vadais, bet ir su prezidentūra. Dabar diplomatas dievagojasi išmokęs pamokas ir audrų nebekelsiantis. Tačiau opozicija mano, kad Pavilionis charakterio ilgam nepažabos ir jo sugrįžimas pakenks šalies užsienio politikai.

Jei Seimas, o ir patys rinkėjai, nemato reikalo miestų merams kelti algų, tegul leidžia jiems užsidirbti papildomai. Tokią idėją kelia Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, esą miestų vadovai galėtų „prisidurti“ savaitgaliais ar po darbo. Kaip ir Seimo nariai bei ministrai, merai skundžiasi, kad du tūkstančius eurų į rankas viršijančios algos neadekvačios ir nevilioja gabių žmonių į savivaldą. Tačiau daliai merų tokie užmojai tik kelia juoką.

Žmonių pasitikėjimas Vyriausybe kiek kilstelėjo, tačiau politologai tai lygina su trumpalaike valdžios pauze kasantis sau duobę. Pasak ekspertų, premjerė Šimonytė praleido progą atleisti kai kuriuos ministrus ir juos pakeisti naujais, o toliau problemų tik daugės. Opozicija jau surinko parašus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijai.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus. Ne tik jie, bet ir ekonomistai jau abejoja, ar kosminėms kainoms yra logiškas paaiškinimas – dalis verslų tiesiog ieško patiklių ir į kainas nežiūrinčių pirkėjų.

Opozicijos planas tirti vidaus reikalų ministrės Bilotaitės veiksmus dėl riaušių malšinimo ir konfliktų su buvusiu Viešojo saugumo tarnybos vadu subliuško – pritrūko balsų laikinajai komisijai sukurti. Tačiau aistrų Seimo salėje netrūko – vėl aidėjo replikos apie Bilotaitę kaip tituluotą gražuolę.

Anykščiuose esančiame viešbutyje baseine nuskendo trejų metų mergaitė. Kaip atsitiko tokia nelaimė, aiškinasi policija. Policija ir medikai į Anykščiuose esantį SPA centrą atskubėjo šeštadienį prieš vidurdienį. „Vakar, lapkričio 5 d. apie 11 val. 30 min. policija gavo pranešimą, kad Anykščiuose, Vilniaus g. baseine galimai skendo mergaitė, gimusi 2019 m“, – teigia policijos atstovė Asta Šuminienė. Trimetė, pasak Utenos apskrities policijos atstovės, buvo su tėvais.

Lietuva ir Lenkija susitarė rengti neplanuotas pratybas. O į Vilnių atvykęs Suomijos prezidentas neigia informaciją, kad jo šalis pasirengusi pasienyje su Rusija dislokuoti branduolinius ginklus, kai Suomija bus priimta į NATO. Gitanas Nausėda tvirtina, kad Suomijos įstojimas į NATO aljansą gerokai sustiprintų, tačiau reikia, kad nuomonę pakeistų narystę blokuojanti Turkija. Prezidentas sureagavo ir į kariuomenės vado abejones, kad Lietuvai nederėtų Ukrainai perleisti savo haubicų.

Su vis pirmaujančiais estais save pasilyginti mėgstantys lietuviai jau gali užriesti nosis. Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį lietuvių perkamoji galia susilygino su estų. Tai reiškia, kad tautiečiai prekių ir paslaugų gali įpirkti tiek pat, kiek Estijos gyventojai. Tai lėmė spartesnis nei kaimynėje algų augimas. Visgi dalis ekonomistų džiūgauti neskuba ir gražius skaičius vadina teoriniais. Be to, kalbėti apie perkamosios galios augimą rekordinės infliacijos metu esą naivu.

Gintaro kelias – nuo Baltijos pakrančių iki pačios Romos imperijos. Lietuvos nacionalinis muziejus iš kone dešimties užsienio muziejų atsigabeno iki šiol nematytų romėnų gintaro dirbinių, kurių vertė – daugiau nei milijonas eurų. Gintaro itin geidė romėnų kilmingieji – juo puošdavosi, dabindavo net gladiatorių ginklus. O mūsų kraštams prekybinis Gintaro kelias tapo ir keliu į civilizaciją.

Tuščios gatvės, pustuštės ar net išvis neveikiančios valstybinės įstaigos ir net privatūs verslai. Darbdaviai skaičiuoja, kad pirmadienį laisvadienį pasiėmė ir mini atostogas susiveikė net pusė dirbančiųjų. Daliai tautiečių tai ne prie širdies – žmonės negavo reikiamų paslaugų. Kiti džiaugiasi – papildomas poilsis dar niekam nepakenkė. Atostogavo ir net pusė ministrų, užtat kai kuriems kitiems teko darbuotis net už keturis, bent jau teoriškai.

Metinė infliacija pagaliau parodė ilgai lauktą pokytį – pakrypo žemyn. Tiesa, vos puse procento. Spalį metinė infliacija pasiekė 22 procentus, o nežymų sumažėjimą dalis ekonomistų vadina paprasčiausia sėkme – tiesiog pasitaikė šiltas ruduo. Pasak analitikų, džiaugtis anksti – infliacijos pikas visai nereiškia, kad kainos nuo šiol augs tik lėčiau. Šuolių esą gali būti dar ne vienas. Gerų žinių kol kas mažai – tikriausiai dar labiau brangs ir maisto produktai.

Dar vienas piniginių tuštėjimo metas – Europos Centrinis bankas vėl didins paskolų palūkanas. O tai reiškia, kad palūkanos greičiausiai pasieks du procentus, tokį skaičių jau perkopė ir palūkanas lemiantis „Euriboras“. Ekonomistai gerų žinių neturi – esą kitąmet palūkanos gali didėti net ir iki keturių procentų, o tai daliai žmonių būsto paskolas pabrangintų tūkstančiais eurų per metus. Išsigandę tautiečiai jau ima mažiau būsto paskolų.

Netikėtas paveldosaugininkų laimikis – atsirado net prieš 45-erius metus Kretingos rajone iš koplytėlės pavogtos skulptūros – Marija ir angeliukas. Devynioliktame amžiuje gamintos skulptūrėlės dar prieš pusšimtį metų paskelbtos kultūros vertybėmis, tad dabar kažkas jas bandė parduoti už solidžią, tūkstantinę, sumą. Įsikišus paveldosaugininkams, pardavėjas skulptūras be ginčų atidavė departamentui, o ateityje jos keliaus į kurį nors muziejų.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Elektromobilių vairuotojams Kaune – kainų apynasris. Nemokamai krauti mašinas jų savininkai galės tik pusvalandį. Savivaldybė apsižiūrėjo, kad, smarkiai išaugus elektros kainoms, visų metų įkrovos stotelių biudžetą vairuotojai ištaško per mėnesį. Be to, valdininkai šitaip tikisi paprotinti vairuotojus nepalikinėti mašinų krautis visą naktį ar dieną ir dalytis stotelėmis su kitais.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.

Dėl energetikos kainų kraupstančioms ligoninėms – nurodymas iš Sveikatos apsaugos ministerijos: išlaidas susimažinti bent 1–2 procentais. Tiesa, visų ligoninių išlaidų eilutėse tai tesudarytų milijoną eurų. Visgi palatose temperatūros ministerija ragina nemažinti ir ligonių dar labiau nesargdinti. Vietoje to – prigesinti šviesas, keisti lemputes, atsisakyti nenaudojamų patalpų ar laipsnius prisukti savaitgaliais administraciniuose pastatuose.

Senatvės pensijos kitąmet turėtų didėti vidutiniškai 65 eurais, minimali mėnesio alga – per 80 eurų, vaiko pinigai – penkiais eurais. Daliai biudžetininkų atlyginimai turėtų augti sparčiau nei privataus sektoriaus darbuotojams. O minimali alga esą pagaliau prisivys skurdo ribą. Tačiau visa tai – didėjančios valstybės skolos sąskaita. Lietuvos biudžeto deficitas taps vienu didžiausių Europos Sąjungoje. Pati finansų ministrė jį vadina „raudona linija“, kurios nevalia peržengti.

Seimas ir vėl į nokautą pasiuntė senovės baltų „Romuvos“ bendruomenę, vėl nesuteikė jai valstybės pripažintos religinės bendruomenės statuso. Šį kartą nepadėjo net tai, kad už statuso suteikimą pasisako ideologiniai priešininkai – valstiečiai ir Laisvės partija. Maža to, „Romuvos“ nariai pasijuto įžeisti to, ką išgirdo Seimo salėje – konservatorė Abramikienė citavo Rusijos ideologą Duginą ir baltų bendruomenę siejo su Kremliumi.

Vyriausybė pagalbos planą verslui kurpia per lėtai ir smarkiai atsilieka nuo kitų šalių, kritikavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis buvo išsikvietęs ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, tačiau verslui dėl to aiškiau nepasidarė. Paramos planą ministrė ir toliau slepia po devyniais užraktais, tik užsimena, kad ieškos būdų įmonėms stabilizuoti elektros kainas. Nausėda įmonėms ragina skirti milijardą eurų.