Pasak Lietuvos banko, nukaldinti vieno ir dviejų centų monetas kainuoja brangiau nei jų pačių vertė, o žmonės centus tiesiog išbarsto – po trečdalį milijono kasmet, skaičiuojant eurais. Visgi prekybininkai siūlo dar palaukti. Kainas tektų apvalinti ir jie baiminasi, kad pyktį dėl per mažos grąžos tektų iškentėti kasininkams.
Centų daug, o vertės mažai. Marijampolės Degučių turguje mėsos gaminiais prekiaujanti Sigita pasakoja, kad jos lėkštė ant prekystalio tampa tikru centų surinkimo punktu.
„Ypač pensininkai labai mėgsta išsivalyti pinigines, tiesiog atsikratyti. Išberia į tą lėkštę, skaičiuokit, sako. Jei trūksta, dar rasiu“, – pasakoja pardavėja Sigita.
Skeptiškai į smulkiausias monetas žiūri ir dalis kitų pirkėjų bei prekeivių:
„Užsilieka, tikrai užsilieka, ypač savitarnos kasoj labai daug atiduoda jų.“
„Paprasčiausiai palieki, neimi net grąžos.“
„Tas centas neturi jokios vertės, dabar tie pinigai suprastėjo. Vieną ir du – panaikinti.“
Idėją panaikinti, t.y., išimti iš apyvartos vieno ir dviejų centų monetas, Europos šalys ir Lietuva svarsto jau ne vienus metus. Kol kas ją įgyvendino tik šešios valstybės, visgi mūsų šalyje irgi daugėja jos palaikytojų. Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad atsisakyti vieno ir dviejų centų pritartų 63 proc. lietuvių. Prieš porą metų pritariančiųjų buvo 10 proc. mažiau:
„Per daug piniginėj smulkių centų.“
„Labai maišo, geriau jų nebūtų.“
„Dabar irgi nešiojuosi didelį svorį.“
Vieni tikina, kad centų tiesiog neįžiūri. Kiti jau susitaikė su didžiulėmis kainomis, dėl kurių cento išvis nebelaiko pinigu:
„Mano stiklainy ant spintos nežinau, kiek pridėta.“
„Tas vienas centas dabar ar du, ar penki, nieko nereiškia, nieko nenusipirksi už tiek.“
„Telpa, yra ir 1, ir 2.“
Kiti ir toliau skaičiuoja kiekvieną centą:
„Piniginė nemaža, tai netrukdo man.“
„Pinigai priklauso, turi būti, kad ir smulkūs. Be vieno cento negausi nieko.“
„Būtų nereikalingi, bet kainos padidės.“
„Centas irgi yra pinigas, nes kai jau atsisakom, automatiškai pakyla kaina.“
Didmiesčių ir kaimo gyventojų požiūris beveik nesiskiria. O didžiausi atsisveikinimo su centais entuziastai – vyresnio amžiaus tautiečiai. Būtent jie paprastai skundžiasi, kad smulkias monetas sunku įžiūrėti ir sukrapštyti. Vargą, o ne naudą, įžvelgia ir Lietuvos bankas. Nukaldinti vadinamuosius „variokus“ kainuoja daugiau nei jie verti.
„Neapsimoka šių monetų kaldinti, dar prisideda ir administravimo išlaidos: monetų suskaičiavimas, perrūšiavimas, supakavimas, transportavimas“, – kalba Lietuvos banko atstovė Edita Lisinskaitė.
O ir žmonės jų visai nebrangina. Į apyvartą negrįžta net du trečdaliai šių monetų.
„Jos panaudojamos vieną kartą – atiduoti grąžą, o toliau gyventojai arba pameta, arba kaupia, važiuoja į keliones, fontanuose paliekam“, – teigia E. Lisinskaitė.
O tai reiškia, kad kasmet monetų reikia kaldinti papildomai. Taigi, šių centų vis daugėja ir dabar Lietuvoje – ar piniginėse, ar kur nors pakampėse – guli 300 mln. vienetų šių monetų. Jų bendras svoris – 700 tonų, jos tilptų į 11 traukinio vagonų. Jei dėtume šias monetas viena prie kitos, Lietuvos sieną apjuostume beveik tris kartus.
„Mes, kaip gyventojai, ir prarandam tuos pinigus, nes jei pametam, vertė jų pamesta. Lietuvos banko hipotetiniais skaičiavimais, nuo euro įvedimo tokių išmėtytų pinigų yra virš 2 mln. eurų vertės“, – tvirtina E. Lisinskaitė.
Tačiau lengvesnės piniginės reikštų, kad bendrą sumą už pirkinius tektų apvalinti – iki penkių centų, tik kiek kitaip, nei įprasta. Jei kaina baigtųsi vienu, dviem, šešiais ar septyniais centais, kaina mažėtų. Jei trimis, keturiais, aštuoniais ar devyniais – didėtų. Šitaip pirkėjai išloštų ar prarastų ne daugiau kaip du centus. Prekybininkai mano, kad dalis pirkėjų pyktį dėl tų dviejų centų išlietų kasininkams.
„Jis tikrai turi daug pareigų ir užkrauti jam dar išaiškinimo pareigą, kad ne prekybininkas pasiima tuos vieną ar du centus sau į kišenę ir kad ne dėl to kainos auga, nes tikrai visokių sąmokslo teorijų gali būti prikurta tuo pagrindu. Tai mes sakome, kad visuomenė turi būti idealiai paruošta“, – teigia Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Prekybos įmonių asociacijos vadovė mano, kad kol kas visuomenė nepasiruošusi. Esą reikia laukti, kol tam pritars ne 6 iš dešimties, o 9 iš dešimties tautiečių.
„Gali būti, kad tie, kurie nepritaria, kaip tik yra grynų pinigų naudotojai, kuriuos ir palies šitas sprendimas. Jeigu 40 proc. nepritaria, tai galbūt potencialiai tie žmonės, kurie naudoja grynuosius“, – sako R. Vainienė.
Grynaisiais vis dar atsiskaito pusė lietuvių. Vieno ir dviejų centų jau atsisakė Slovakija, Belgija, Airija, Italija, Nyderlandai ir Suomija. Bendrą sprendimą gali siūlyti Europos Komisija, tačiau kol kas klausimas nepasistūmėjo. Jei Lietuva nuspręstų jo imtis savarankiškai, reikėtų Seimo pritarimo.
