Dar trečdalis prisipažįsta, kad taupyti neturi iš ko. Ekonomistus ir toliau stebina nelogiškas maisto produktų brangimas, o ženklesnio infliacijos nuosmukio artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.
Į sostinę pasižvalgyti į garsiąją eglutę trumpam atvykę marijampoliečiai Daiva ir Arūnas skanauja keptų kaštonų. Porcijos kaina – 4 eurai: „Marijampolėj būtų tokios kainos – sakyčiau, provincija. O kaip Vilniuj, normaliai.“
Panašiai tiek šventiniame miestelyje kainuoja ir karšti gėrimai – šokoladas, kakava, vynas: „Visos kainos gąsdina, bet dabar atvykom eglutės pažiūrėti, norim šventę sau susikurti.“
Pasak pardavėjų, prekyba dar tik įsibėgėja, žmonės pinigų negaili. Prekeiviai tikina, kad kainų nedidino:
„Nuo užpernai, galima sakyti, tos pačios kainos.“
„Nekėlėm kainų, tokios pat, kaip pernai.“
Visgi kalbinti žmonės pripažįsta – didžiulės kainos verčia taupyti: „Mes suvalkiečiai, mes visą laiką kraunam į kojinę, o paskui į banką susimokėti.“
Tai rodo ir apklausos. BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad baimindamiesi žiemos sąskaitų ir infliacijos diržus veržiasi pusė lietuvių:
„Apie 15–20 proc. atsidedu nuo mėnesio pajamų.“
„Visada atsidedam po truputį.“
„Taip, taupome, Kalėdoms. – O sąskaitoms? – Taupom ir sąskaitoms šiais metais.“
„Be abejo. Elektra labiausiai, kuras taip pat.“
„Kam taupyt? Taigi numirsi, o kas palaidos?“
Ekonomistas Žygimantas Mauricas žmonių nerimą vadina pagrįstu.
„Nežinome, kokia žiema bus. Jeigu ji bus šalta, automatiškai ir suvartojamos energijos kiekis bus žymiai didesnis, ir kaina kils dar labiau. Rizikos yra tikrai didelės“, – teigia Ž. Mauricas.
Visgi net trečdalis apklaustųjų tikina, kad pinigų taupyklei visiškai nelieka:
„Netaupom, nėra iš ko taupyti.“
„Aš gyvenu ir tiek, negalvoju.“
„Iš kur bus, jūs patys supraskit, 460 per mėnesį.“
„Liūdniausia tai, kad tiesiog nėra iš ko taupyti.“
„Mažiau perkam, mažiau valgom.“
„Jeigu nevalgai, tauposi. Jeigu valgai, netaupom.“
Reikalo taupyti nemato 16 procentų tautiečių:
„Reikia ir moki, stengiuosi psichozei nepasiduoti.“
„Aš jau per visą gyvenimą pritaupiau, dabar nebenoriu taupyti.“
„O kam man taupyti? Aš turiu pinigų.“
O išankstiniai metinės infliacijos rodikliai rodo, kad lapkritį jos augimas sulėtėjo mažiau nei procentu. Tačiau skaičius ir toliau neįkvepiantis, kainų šuolis viršija 21-ą procentą.
„Ji vis dar gerokai per aukšta, pripažinkim tai, ji išliks tokia aukšta dar kurį laiką“, – sako Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Net du trečdalius infliacijos lemia energetikos išteklių ir maisto kainų šuoliai. Pastarieji ekonomistus jau seniai stebina, esą maistas Lietuvoje brangsta nepagrįstai smarkiai.
„Pagal maisto kainų lygį mes, tikėtina, jau esame prisiviję ES vidurkį. Viena iš priežasčių ta, kad gyventojai labai plačiai atvėrė pinigines ir prekybininkai pasinaudojo ta situacija“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Maisto infliacijos viršūnėje – ir toliau pieno, duonos gaminiai – būtiniausi produktai.
„Ir toliau tikiuosi spartaus pensijų kilimo, kaip žinote, kitų metų biudžete sudarytos sąlygos papildomam pensijų indeksavimui, reiškia, mūsų senjorams bus šiek tiek lengviau atsispirti šitam brangmečiui ir kainų kilimui“, – tvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Infliacija slūgsta ir įvairios institucijos prognozuoja kitais metais infliacijos lygį jau žemiau 10 proc. Tikėtina, kad infliacijos pikas jau buvo pasiektas“, – tikina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Kainų pikai žaliavų, energijos išteklių, maisto kainų yra jau įvykę ir, duok Dieve, kad jie nepasikartos“, – teigia G. Šimkus.
Mėnesio infliacija lapkritį buvo mažiausia per visus metus, siekė 0,3 procento.
