Gediminas Šimkus

Nors geopolitinis neapibrėžtumas ir kylančios kainos toliau išbando šalies ekonomiką, stipri darbo rinka ir augantys atlyginimai palaiko gyventojų perkamąją galią. Tačiau ateinantis ruduo atneš naujų iššūkių: prognozuojama didesnė infliacija, tolesnis kuro brangimas bei gerokai brangesnis šildymo sezonas. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.

Vyriausybei pristačius šeimos paketą, kuriuo siekiama didinti gimstamumą ir kuriam įgyvendinti papildomai reikėtų beveik 800 mln. eurų, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad nėra pakankamai aiškūs šio plano finansavimo šaltiniai. „Labai didelės vertės paketas, tikslumas tų finansinių šaltinių – iš ko jis bus finansuojamas, nėra pakankamai aiškus“, – antradienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus bazinių palūkanų normų, ECB valdybos narys ir Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad rugsėjį palūkanos turėtų būti padidintos. „Aš turbūt pakartosiu tiktai tai, ką sakiau prieš šitą sprendimą, kad (...) tikimybė, kad palūkanų normos didės, yra kur kas didesnė negu kad to neįvyktų. Aš lieku prie to paties“, – LRT radijui penktadienį sakė G. Šimkus.

Premjero posto siekiančiam socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui žadant ieškoti būdų, kad nuo kitų metų mažamečių tėvams būtų mokama jų buvusioms pajamoms lygi vaiko priežiūros išmoka, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad toks siūlymas vertas diskusijų. Vis dėlto, anot jo, būtina atsižvelgti į valstybės finansines galimybes. „Esame susidūrę su panašiu siūlymu, turbūt įgyvendintu prieš kelerius metus, kurio buvo atsisakyta.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad gyventojai ir toliau traukiasi iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje, tačiau antrąjį ketvirtį jų turėtų būti mažiau nei pirmąjį. „Liko gana mažai palaukti, kad nereikėtų prognozuoti, o pamatytume realiais skaičiais, kas ten yra. Vienareikšmiškai, tai bus kur kas mažesni skaičiai, bet, mūsų žiniomis, atsiėmimas toliau vyksta“, – LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį kalbėjo G. Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad praėjusią savaitę bazines palūkanų normas padidinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) jas pakėlė nepakankamai, kad būtų pasiektas 2 proc. euro zonos infliacijos tikslas.  Jo teigimu, tikėtina, kad ECB palūkanų normas padidins dar kartą. „Prieš savaitę palūkanų normos buvo padidintos 25 baziniais punktais.

Lietuvos bankas (LB) blogina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika šiemet didės 2,7 proc. Balandį jis prognozavo 3,1 proc. augimą. Lietuvos bankas blogina šių metų BVP augimo prognozę iki 2,7 proc., infliacijos – nekeičia Tuo metu vidutinės metinės infliacijos šių metų prognozė nekeičiama – 5,1 procento.

Esama tikimybės, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį padidins palūkanų normas ir tai būtų protingas žingsnis, pareiškė ECB valdybos narys ir Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkasGediminas Šimkus. Anot jo, šiemet tikėtinas ir antras palūkanų didinimas, tačiau jis nedrįso prognozuoti, kada.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, fizinis bankų paslaugų prieinamumas nėra pakankamas vienuolikoje šalies savivaldybių. Be to, pasak jo, Lietuvoje iš viso trūksta 50 bankomatų. „Lietuvoje veikia 151 bankų skyrius, tačiau fizinių banko paslaugų prieinamumas, galimybė būti aptarnautam gyvai lieka netolygi. Vienuolikoje savivaldybių situacija vis dar nėra patenkinama“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo G. Šimkus. „Šiuo metu Lietuvoje turime virš 1,1 tūkst.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai kylant infliacijai, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog priemonės jai pažaboti turi būti tikslinės ir laikinos, kad itin neslopintų centrinių bankų pinigų politikos. „Tos priemonės turi būti laikinos, labai tikslingos ir, be abejo, savalaikės. Kodėl? Nes šitos priemonės tam tikra prasme mažina ir centrinių bankų vykdomos pinigų politikos veiksmingumą“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

Prezidentui Gitanui Nausėdai, kai kuriems politikams bei finansų ekspertams siūlant svarstyti galimybę panaikinti pensijų anuitetą, žmonėms traukiantis iš kaupimo antrojoje pakopoje jis tampa vis mažiau efektyvus, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jis neatmeta, kad privalomi pensijų anuitetai gali skatinti antros pakopos sistemos dalyvius trauktis iš jos toliau. „Kadangi šiuo metu 40 proc.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šiais metais šaies ekonomikai recesija negresia, jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs daugiau nei 3 proc., o tam didelės įtakos turės atsiimti pensijų pinigai. „Pas mus ekonomiką skatina ir antros pakopos pinigai, mes turime šito nepamiršti. Ir pagal mūsų prognozes BVP šiais metais virš 3 proc. turėtų augti. Ir čia turint omeny, kad mes jau skaičiuojame dalinai karo Irane poveikį.

Lietuvos bankui (LB) skaičiuojant, kad minimali alga (MMA) kitąmet galėtų didėti 6,4 arba 12 proc. – 73 arba 138 eurais – ir socialiniams partneriams toliau diskutuojant dėl jos didinimo, LB vadovas sako, kad dėl geopolitinio neapibrėžtumo reikėtų galvoti apie nuosaikesnį MMA didinimą nuo kitų metų. „Sakyčiau, kad labiau reiktų galvoti apie nuosaikesnį minimalios mėnesinės algos didinimą, galbūt per kelis žingsnius.

Yra didelė tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį padidins bazines palūkanų normas, sako ECB valdybos narys ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, kitą mėnesį ECB turės daugiau duomenų apie karo Artimuosiuose Rytuose poveikį ekonomikai ir infliacijai, o sprendimas dėl palūkanų normų priklausys būtent nuo konflikto eigos. Tikėtiniausias sprendimas „Manau, kad labiausiai tikėtinas sprendimas, palūkanų normų kryptis yra pakankamai akivaizdi.

Prezidentui Gitanui Nausėdai palaikant idėją panaikinti prievolę įsigyti pensijų anuitetą ir tikintis, kad tokią iniciatyvą pareikš Lietuvos bankas (LB), jo vadovas sako, kad tokius įstatymų pokyčiusi turėtų inicijuot Socialinės apsaugos ir darbo arba Finansų ministerijos. Anot jo, centrinis bankas prisidėtų prie tokios iniciatyvos. „Tai yra labai svarbūs ir sudėtingi įstatymo pakeitimai.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako manantis, kad Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba kitą savaitę dar neturėtų keisti palūkanų normų, rašo „Verslo žinių“ portalas.  Anot G. Šimkaus, nepaisant rinkos lūkesčių, kad šiemet palūkanos bus padidintos du kartus po 25 bazinius punktus, jis neprognozuoja, ar jos bus kilstelėtos jau birželį.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad prieš porą metų sustabdytą naujos centrinio banko būstinės sostinės Žirmūnuose rekonstrukcijos projektą planuojama atnaujinti kitais metais. Anot G. Šimkaus, dabar vykdomi projektiniai darbai, greitu metu tikimasi gauti statybos leidimą, o viešąjį rangos darbų konkursą skelbti antrąjį šių metų pusmetį. „Patalpos, kurias turime Žirmūnuose, mums svarbios bent dviem aspektais.

Tvyrant neaiškumui dėl karo Artimuosiuose Rytuose, rinkos tikisi, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas šiemet gali didinti du kartus po 25 bazinius punktus, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus. „Dažnai rinkos yra tam tikras indikatorius. Šiuo metu jose yra įkainoti du palūkanų normų didinimai po 25 bazinius punktus šiais metais. Dar svyruojama dėl trečiojo. Kartais jis įkainotas, kartais ne – nuotaikos keičiasi.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pirmąjį šių metų ketvirtį pasitraukė daugiau žmonių nei prognozuoti.  Tikslius skaičius centrinis bankas žada pateikti maždaug po dviejų savaičių. „Darėme prielaidą, kad pasitrauks pirmais metais 20 proc., bet poveikio prasme tą viską sudėjome tarsi tai įvyktų pirmą ketvirtį.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pabrangus naftai ir dujoms ryškaus elektros kainų šuolio dar nestebima, tačiau jos sąnaudos jau kurį laiką yra vienas veiksnių, ribojančių Lietuvos gamintojų konkurencingumą. „Apdirbamosios gamybos išlaidos elektrai vis dar išlieka didesnės negu buvo prieš prasidedant karui Ukrainoje.

Sparčiai kintant geopolitinei situacijai, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ragina atsargiai prognozuoti balandį Europos Centrinio Banko (ECB) numatomą sprendimą dėl palūkanų normos dydžio. Visgi kartu G. Šimkus akcentuoja poreikį įvertinti karo Artimuosiuose Rytuose sukeltus infliacinius procesus.

Gediminas Šimkus Lietuvos bankui (LB) vadovaus dar penkerius metus – Seimas ketvirtadienį jį paskyrė valdybos pirmininku antrai kadencijai.    Už tai ketvirtadienį balsavo 85 Seimo nariai, penki parlamentarai susilaikė, prieš buvo trys, o trys balsavimo biuleteniai buvo sugadinti. Dėl jo skyrimo Seimas balsavo slaptai. Po balsavimo G. Šimkus parlamentarams dėkojo ir už pasitikėjimą, ir už turiningas diskusijas frakcijose.

Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku antrai kadencijai. Balsavimo išvakarėse parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas pritarė G. Šimkaus kandidatūrai. Šimkus žada siekti didesnio finansų sistemos atsparumo, paslaugų prieinamumo, konkurencingumo ir inovacijų Lankydamasis Seimo komitetuose ir frakcijose jis žadėjo siekti didesnio finansų sistemos atsparumo, paslaugų prieinamumo, konkurencingumo ir inovacijų.

Lietuvos bankas (LB) mano, kad pagal blogiausią scenarijų, jei konflikto Artimuosiuose Rytuose išprovokuotas degalų brangimas užsitęstų ilgą laiką, Lietuvoje šiemet tai galėtų lemti iki 6 proc. infliaciją. Pagal bazinį scenarijų vidutinė metinė infliacija galėtų siekti iki 5 proc., preliminarų vertinimą pristatė LB vadovas Gediminas Šimkus. „Bazinis scenarijus – žiūrime, ką turime dabar ir darome prielaidą, kad (naftos ir degalų – BNS) kainos greitai sumažėja.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad Gediminas Šimkus būtų skiriamas Lietuvos banko (LB) vadovu antrai kadencijai. Komitete šis sprendimas trečiadienį buvo priimtas bendru sutarimu. „Dirbsiu tam, kad Lietuvos finansų sistema būtų pasitikima, pažangi ir atspari“, – komitete teigė kandidatas.

Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai antradienį susitiks su dabartiniu Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi, kurį prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti antrai kadencijai. Kaip BNS sakė frakcijos vadovė Ligita Girskienė, visų pirma norima išgirsti, kaip G. Šimkus vertina Lietuvos ekonomikos būklę, ketina kovoti su finansiniu sukčiavimu, taip pat aptarti kitus klausimus.

Dabartinis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kurį prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti antrai kadencijai, sako, kad šalyje dar reikėtų įrengti maždaug pusšimtį bankomatų. „Tam, kad situacija būtų geresnė, reikia iki 50 naujų bankomatų“, – ketvirtadienį demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariams teigė G. Šimkus. Pasak jo, šiuo klausimu su bankais bus kalbama ir toliau. „Šios temos nepamesime“, – žadėjo jis.

Dabartinis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kurį prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti antrai kadencijai, sako, kad toliau vadovaudamas LB sieks didesnio finansų sistemos atsparumo, paslaugų prieinamumo, konkurencingumo ir inovacijų. Pasak G. Šimkaus, šalies finansų sistema bus atspari, jeigu sugebės prisitaikyti prie įvairiai susiklostančių aplinkybių.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kurį prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti antrai kadencijai, sako pasigendąs galvojimo ir sprendimų, kaip pensijų sistema veiks ateityje.

Dvi Seimo frakcijos ketvirtadienį susitiks su dabartiniu Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi, kurį prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti antrai kadencijai. G. Šimkus susitiks su demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariais ir socialdemokratais. Šimkus aptars planus su Seimo frakcijomis Kaip BNS sakė demokratų frakcijos vadovas Lukas Savickas, yra daug sričių, kuriose LB balsas svariausias.

Seimas svarstys prezidento siūlymą antrai penkerių metų kadencijai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku skirti Gediminą Šimkų. Antradienį Seime pristatydamas šalies vadovo siūlomą kandidatą, prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikino, kad šiuo metu LB vadovaujantis G. Šimkus turi sukaupęs didelę patirtį finansų sektoriuje, puikias ekonomikos žinias, sugeba paprastai paaiškinti tiek europinius, tiek nacionalinius procesus.

Prezidentūra antrai kadencijai į Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko postą Seimui teikia Gediminą Šimkų todėl, nes jis įrodė, jog geba įgalinti centrinį banką imtis aktyvaus vaidmens šalies ekonominėje politikoje, teigia šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jis pasidžiaugė, jog LB pastaraisiais metais ne kartą parodė norą diskutuoti ir ieškoti sprendimų įvairiais klausimais bei palaikė valstybės vadovo siūlomas iniciatyvas.

Seimui antradienį bus pristatytas prezidento Gitano Nausėdos dekretas, kuriuo jis siūlo Gedimino Šimkaus kandidatūrą antrai penkerių metų Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko kadencijai. Seimo valdantieji ir opozicija BNS pirmadienį teigė, kad nėra priežasčių G. Šimkaus neskirti centrinio banko vadovu dar vienai kadencijai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant Gedimino Šimkaus kandidatūrą antrai penkerių metų Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko kadencijai, Seimo valdantieji ir opozicija sako, kad nėra priežasčių tam nepritarti. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas BNS teigė, kad G. Šimkus pirmą kadenciją dirbo gerai. „Nekonfliktinis žmogus, sprendžiant iš rezultatų ir darbo, susitvarko su tomis pareigomis“, – tvirtino jis.

Lietuvos bankas išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei – vienam svarbiausių šalies sprendimų, sustiprinusių nacionalinį saugumą ir ekonominį savarankiškumą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Energetinė nepriklausomybė Lietuvai reiškė esminį lūžį – galimybę pačiai valdyti savo energijos šaltinius, atsisakyti priklausomybės ir kryptingai stiprinti ryšius su Europa. Šį istorinį žingsnį nuo šiol simboliškai įamžins naujoji moneta.

 Iki 2030-ųjų Lietuvos mokėjimų sistema bus saugesnė ir atsparesnė, labiau prieinama įvairiose šalies vietose gyvenantiems žmonėms, skelbia Lietuvos bankas (LB), trečiadienį pristatęs naujausią Mokėjimų strategiją. Centrinis bankas siekia gyventojus apsaugoti nuo finansinių sukčių, užtikrinti patogius atsiskaitymus nepriklausomai nuo aplinkybių, įskaitant ir grynųjų prieinamumą regionuose.

Baigiantis pirmajai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus kadencijai, Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad prezidentas naują centrinio banko vadovą rinksis iš kelių kandidatų, o tarp jų bus ir dabartinis vadovas. „Prezidentas sieks rinktis iš kelių kandidatų. Ponas Gediminas Šimkus išreiškė norą kandidatuoti antrai kadencijai.

Šiemet baigiantis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko kadencijai, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus teigia norintis tęsti darbus poste. „Esu pasiryžęs tęsti darbus“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus, paklaustas, ar ruošiasi kandidatuoti į LB vadovo pareigas antrajai kadencijai. „Šiuo metu esu susifokusavęs į darbus, daryti tai, ką reikia ir ką reikia Lietuvos bankui.

Europos Centriniam Bankui (ECB) darkart nepakeitus bazinių palūkanų normų, ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus negali pasakyti, kada ECB nuspręs palūkanas koreguoti. „Kada tas sprendimas bus – niekas nežino“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus. Pasak jo, esant įtemptai euro zonos ekonominei padėčiai, prognozuoti būsimus ECB judesius nuo neutralios 2 proc. palūkanų normų ribos sunku. „Gyvename pakankamai audringais laikais.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ateityje gali tiek mažinti, tiek didinti bazines palūkanų normas – tokie šansai yra lygūs, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Agentūrai „Reuters“ G. Šimkus teigė, kad aiškumo dėl būsimų ECB sprendimų mažai, bet artimiausiame posėdyje vasarį bankas vis dėlto nesitrauks nuo savo politikos euro zonoje palaikyti 2 proc. tikslui artimą infliaciją.

Per dešimtmetį lietuvių perkamoji galia padidėjo 50 proc. Tai, anot ekonomistų, lėmė sparčiai augančios algos ir pensijos, kurios kilo daugiau nei dvigubai. Tačiau pasidžiaugti pilnėjančiomis piniginėmis lietuviams trukdo infliacija. Štai tiesiog papietauti valgykloje dabar kainuoja dvigubai brangiau, o būstas per dešimtmetį pabrango kone trigubai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuviai iš antros pensijų pakopos kitąmet pasiims penktadalį sukauptų pinigų ir dalį – daugiau kaip milijardą – jų ištaškys. Tokią prognozę prieš artėjančias šventes pateikia Lietuvos bankas (LB). Nepaisant tokios papildomos masės pinigų ekonomikoje, banko vadovas skelbia esą infliacijos šie pinigai beveik nepadidins. Tačiau kiti ekonomistai prognozuoja, kad infliacija kitąmet gali būti ir dvigubai didesnė nei skelbia Lietuvos bankas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Didžiausiam Lenkijos bankui „PKO Bank Polski“ praėjusią savaitę atidarius atstovybę Lietuvoje, šalies centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus neatmeta, kad ateityje finansų įstaiga galėtų plėstis smarkiau – Lietuvoje atidaryti ir filialą. „Atstovybės įsteigimas yra pirmas žingsnis, realus buvimas šitoje rinkoje ir kartu galimybių tikrinimasis.

Lietuvos banko vadovas teigia, jog siekiant išvengti staigių nekilnojamojo turto (NT) mokestinių verčių augimo, jo vertė turėtų būti perskaičiuojama kas dvejus metus arba kasmet. Be to, Gediminas Šimkus kartoja, kad NT  mokestis turėtų būti visuotinis. Jo teigimu, padidėjus NT vertėms sprendimas turėtų būti ne mažesni tarifai komerciniam turtui, kaip dabar numato savivaldybės, o dažnesnis turto vertės apskaičiavimas.

2025 m. įsigaliojęs supaprastintas būsto paskolos refinansavimas lemia, kad gyventojai bendrai sutaupys daugiau nei 220 mln. eurų, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. „Tai esminis šių metų pasikeitimas. (...) Šio supaprastinto refinansavimo neišvengiamybė paskatino pokyčius jau 2024 m., o nuo praėjusių metų pradžios mes turime tokią gerą padėtį, kad 40 tūkst. būsto paskolų turėtojų pakeitė savo paskolos kredito maržą, o tai lemia, jog 220 mln.

Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje yra įkaitusi iki raudonumo. Registruojamas rekordinis sandorių skaičius, bankai išduoda itin daug paskolų, kurių palūkanos yra sumažėję. Kai kurie ekspertai įspėja, kad gyventojams leidus atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos ir palengvinus reikalavimus, kurie keliami perkantiems būstą su paskola, situacija gali dar paaštrėti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomas skaitmeninio euro projektas yra kritinis ir ypatingai svarbus Lietuvai. Jo teigimu, alternatyvi grynųjų pinigų forma didina valstybės atsparumą susiduriant su geopolitinėmis grėsmėmis. „(Jis svarbus – ELTA) neturint galimybės atsiskaityti neturint ryšio.

 Lietuvos banko (LB) vadovas ragina kaupiančius antrojoje pensijų pakopoje gyventojus neskubėti atsiimti lėšų, kai kitų metų sausį atsiras tokia galimybė. Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, žmonės pirmiausia turėtų gerai apgalvoti, kam išleis pinigus, be to, jis pataria pasisaugoti sukčių. „Tai yra lėšos, kurios buvo skirtos senatvės pensijai – taupymas, kaupimas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, kitame gruodį vyksiančiame susitikime Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba turėtų žinoti daugiau naujos informacijos, galėsiančios daryti įtaką sprendimui dėl palūkanų normų. Anot jo, priimant sprendimus bus svarbu įvertinti 2028-ųjų metų infliacijos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes.