„Labai didelės vertės paketas, tikslumas tų finansinių šaltinių – iš ko jis bus finansuojamas, nėra pakankamai aiškus“, – antradienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
LB vadovas pabrėžė, kad Vyriausybė pasiūlė labai platų priemonių planą: „Vyriausybė taikosi į labai universalias priemones, labai platų spektrą demografiniu požiūriu. Priemonės yra labai skirtingos ne tik savo tikslu, bet ir ekonomine verte (finansavimo apimtimi – BNS).“
„Ką matome iš labai teigiamos šviesos – Vyriausybė (atėjo – BNS) su didžiuliu paketu, plačiu paketu, kuris orientuotas į demografinį iššūkį, į labai įvairias to dedamąsias dalis“, – pabrėžė G. Šimkus.
Pasak jo, tik ketvirtadalis šeimos paketo orientuota į, jo vertinimu, pagrindinę problemą – šeimų apsisprendimą nebeturėti vaikų.
„2024 metais gimė 19 tūkst. naujagimių, 1994 metais – 42 tūkst. naujagimių. Kokios priežastys lėmė naujagimių sumažėjimą? Svarbiausia priežastis yra apsisprendimas tapti tėvais“, – kalbėjo LB vadovas.
„Vis daugiau yra šeimų, kurios neturi nė vieno vaiko. Tos šeimos, kurios turi vaikų, jos turi jų panašiai, kiek ir turėjo anksčiau. Mūsų vertinimu, tik apie ketvirtadalis šito paketo orientuojasi į pačią problemos esmę – tai yra apsisprendimą turėti vaikų“, – pridūrė jis.
LB vadovas pabrėžė, kad statistika rodo, jog šeimai susilaukus pirmo vaiko vėliau jų dažniausiai susilaukiama ir daugiau.
„Du trečdaliai to paketo orientuota į tokį bendresnį šeimos dydžio didinimą. Klausimas, kiek tai yra ta pati demografinė problema, kai jau yra sukurta šeima ir žmonės turi vaikų“, – kalbėjo G. Šimkus.
Lietuva turi demografinių iššūkių
Pasak jo, Lietuva turi demografinių iššūkių, todėl negalima turėti iliuzijų, kad situaciją pavyks išspręsti pigiomis priemonėmis.
G. Šimkaus teigimu, pakete yra gerų priemonių, tačiau didžioji jo dalis finansine prasme skiriama vaikų, kurie jau lanko mokyklą, maitinimui.
„Ten (pakete – BNS) yra puikių priemonių, pavyzdžiui, kaip suderinti karjerą ir motinystę bei tėvystę, (...) kaip paskatinti reemigraciją, kaip sustiprinti saugumą asmenų, kai jie yra motinystės atostogose, slaugos kompensacijos, – sakė LB vadovas. – Didžioji dalis šito paketo yra apie vaikų maitinimą, jau kai jie yra mokyklinio amžiaus.“
BNS rašė, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė praėjusią savaitę paviešino siūlomą vadinamąjį paramos šeimai paketą, apimantį devynias priemones, kurios ilgainiui didintų viešąsias išlaidas beveik 800 mln. eurų.
Numatyta nuo 2029 iki 2034 metų suteikti nemokamą maitinimą visiems penktų–dešimtų klasių mokiniams, nevertinant šeimos pajamų. Priemonės kaina viešiesiems finansams – 376 mln. eurų.
Be to, siūloma didinti išmokas vaiko priežiūros laikotarpiu – tam reikėtų apie 123,6 mln. eurų. 110 mln. eurų ketinama skirti vaiko priežiūros ir užimtumo krepšeliui – kompensuoti auklių paslaugas, prailgintas grupes ar stovyklas vaikams iki 12 metų, 67 mln. eurų numatoma didinti paramą šeimų pirmajam būstui įsigyti, maždaug 50 mln. eurų kainuotų didinti pensijų socialinį draudimą vaiko priežiūros ir slaugos laikotarpiu, apie 11 mln. eurų – didinti ligos išmokas tėvams, prižiūrintiems sergančius vaikus.
Taip pat žadama finansiškai skatinti į Lietuvą gyventi grįžtančias šeimas.
Kaip rašė BNS, opoziciniai konservatoriai akibrokštu pavadino valdančiųjų siūlymą išplėsti nemokamą maitinimą mokyklose. Pasak jų, tokios iniciatyvos kaina siektų kelis šimtus milijonų eurų, tačiau ją įgyvendinti tektų kitai Vyriausybei, nes dabartinio Seimo kadencija baigiasi 2028 metais.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius reaguodamas į opozicijos kritiką praėjusią savaitę teigė, kad dėl paramos šeimai paketo priemonių įgyvendinimo terminų galima susitarti, o priemones koreguoti politinių diskusijų metu.
Dalį paramos šeimai paketo projektų Seimui tikimasi pateikti artimiausiomis savaitėmis.
