„G. Šimkus užsirekomendavo ne kaip pasyvus reiškinių stebėtojas, o kaip aktyvus reiškinių dalyvis. Tokį reikalavimą LB aš ir keliu. Žinoma, kad po Lietuvos įstojimo į euro zoną, pinigų politikos pobūdis ir LB galimybė šia prasme susiaurėjo, bet tai nereiškia, kad centrinis bankas neturi daugybės kitų užduočių, o viena svarbiausių iš jų yra remti ekonominę politiką. Žinoma, remti ją tiek, kiek tai neprieštarauja pagrindiniam centrinio banko tikslui – kainų stabilumui“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo G. Nausėda.
„Turėjau ne vieną progą įsitikinti, kad tiek mūsų, prezidento iniciatyvos, tiek ieškojimas sprendimų dėl galimo gynybos fondo padidinimo – visada susilaukdavo LB empatijos bei noro ieškoti sprendimo ir ne tik diskutuoti, bet ir rasti tuos sprendimus“, – aiškino valstybės vadovas.
Anot jo, tarp pavyzdžių, kurie parodė konstruktyvų centrinio banko ir G. Šimkaus dalyvavimą procesuose – Prezidentūros iniciatyva dėl gyventojų indėlių įveiklinimo per nacionalinį plėtros banką ILTE.
„Tiek LB, tiek Finansų ministerijos dalyvavimas leido dabar jau gana optimistiškai žiūrėti į šios iniciatyvos galimą įstatyminį rūbą. Veikiausiai, finalizuosime šias diskusijas ir jau šios sesijos pabaigoje galėsime pasiūlyti įstatymo projektus. Tai yra mano iniciatyva, tačiau LB nuo pat pradžių stengėsi čia ieškoti racionalių galimybių“, – aiškino G. Nausėda.
Pasak prezidento, LB, kol jai vadovauja G. Šimkus, taip pat nuosekliai atsistojo į vartotojų pusę kredito įstaigų atžvilgiu ir stengiasi, kad finansinės paslaugos būtų prieinamesnės Lietuvos regionuose.
„Dabar pastaruoju metu yra kalbama apie tai, kaip bankų skyriai arba bankomatai galėtų lanksčiai pasiekti regionus, kurie skundžiasi finansinių paslaugų stoka. Žinoma, tai nereiškia, kad mes atsuksime laikrodį ir grįšime į 90-uosius, nes procesai yra pajudėję, bet vis dėlto reikia ieškoti lanksčių ir inovatyvių formų, kaip žmonės, kuriems tikrai reikalingos fizinės paslaugos, jass gautų“, – tikino G. Nausėda.
Jo manymu, centrinis bankas taip pat turėjo svarbų vaidmenį pernai valstybei ieškant papildomų lėšų gynybos stiprinimui ir svariai prisidėjo prie sukurto Gynybos fondo finansavimo.
„LB buvo ta institucija, kuri kartu su Prezidentūra ieškojo, kaip rasti finansinius šaltinius Gynybos fondo didinimui. Vienas iš pasiūlytų sprendimų – ne toks jau ir menkas, viršijęs 100 mln. eurų – buvo pasiūlyta kitokia LB pelno atskaitymo į biudžetą formulė, kas taip pat leido nukreipti lėšas mūsų didžiausiam prioritetui – saugumui“, – teigė prezidentas.
„Galėčiau vardinti ir daugiau pavyzdžių, kurie leidžia tikėtis, kad G. Šimkus ir toliau bus aktyvus tos ekonominės diskusijos dalyvis. Aš esu neabejingas šiai institucijai. Kiek žinau, centrinis bankas nebarsto savo ekspertinių pajėgų, o jas nuolat stiprina. Turėti tokias stiprias ekspertines pajėgas ir nedalyvauti ekonominiuose procesuose būtų per didelė prabanga ir džiaugiuosi, kad dėl to su LB sutariame“, – apibendrino G. Nausėda.
Seimui planuojama teikti Prezidentūros dekretą
Seimui antradienio posėdyje planuojama teikti Prezidentūros dekretą, kuriuo antrai penkerių metų kadencijai į LB valdybos pirmininkus siūloma teikti G. Šimkų.
Centrinio banko valdybą šiuo metu sudaro penki nariai – be G. Šimkaus, dirba jo pavaduotojos Julita Varanauskienė ir Vaida Markevičienė, taip pat dar du valdybos nariai – buvęs susisiekimo ministras Marius Skuodis ir anksčiau LB Rinkos infrastruktūros departamentui vadovavęs Evaldas Ruzgys.
Valdybos narius šešerių metų kadencijai LB valdybos pirmininko teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.
LB vadybos pirmininku G. Šimkus tapo 2021-ųjų balandį, anksčiau jis taip pat dirbo centrinio banko valdybos nariu.
