Vygantas Tuzas

Ketvirtadienį premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis buvo patvirtinta, kad Lietuva tikrai viršys Mastrichto kriterijų nustatytą ribą dėl deficito – jis gali siekti 3,8 proc. Finansų ministras Taurimas Valys kol kas neatskleidžia, koks tiksliai jis bus, bet tą teisina situacija visoje Europos Sąjungoje (ES). „Palaukime galutinio skaičiaus. (...) Jei žiūrime ES vidurkį, jis yra 3,6 proc.

Dėl įtemptos situacijos su kitų metų biudžetu Vyriausybė taupymo sprendimų ieškos ir sekmadienį, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Situacija su biudžetu tikrai įtempta, todėl ir šiandien posėdžiausime, ir sekmadienį neeiliniame posėdyje ieškosime būdų, kaip sutaupyti“, – žurnalistams penktadienį sakė M. Sinkevičius. Pasak premjero, šiuo metu pagrindinė dilema – kaip subalansuoti didelius valstybės poreikius ir turimas pajamas.

Vyriausybė siūlo dar 10 metų – iki 2036 metų pabaigos – pratęsti fiksuoto pelno mokesčio lengvatos jūrų laivybos įmonėms, vadinamosios tonažo mokesčio schemos, galiojimą.

Trečiadienis yra paskutinė diena pateikti prašymą nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje tiems gyventojams, kurie sukauptas lėšas nori gauti dar spalio mėnesį. Prašymus pasitraukti iš kaupimo reikia teikti savo pensijų kaupimo bendrovei. Jie nagrinėjami pagal ketvirčius – sprendimas dėl kaupimo nutraukimo priimamas pasibaigus ketvirčiui, kuriuo pateiktas prašymas, o pinigai pervedami per pirmąsias kito ketvirčio darbo dienas.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad Europos energetikos kainų problema susijusi ne tiek su energijos trūkumu, kiek su jos brangimu – Europos Sąjunga (ES) šiemet už tokį patį naftos ir dujų išteklių kiekį jau sumokėjo daugiau nei 100 mlrd. eurų daugiau nei anksčiau. „Kaip tik šiandien buvo pateikti ir skaičiai, kad ES už energiją moka daugiau, bet daugiau energijos už tai negauna.

Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 2027 metų didinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros įmokas bei nustatyti minimalius jų dydžius. Pagal Finansų ministerijos projektą, maksimalus priežiūros įmokos dydis būtų didinamas nuo 0,65 iki 1 proc.

Pirmadienį su gynybos pramonės milžinės „Lockheed Martin International“ prezidentu Jay Pitmanu susitikęs Gitanas Nausėda sako, kad tai galėjo prisidėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sprendimo Lietuvoje dislokuoti karius. Anot valstybės vadovo, toks bendradarbiavimas galėjo sukelti gerą įspūdį svarbiems strateginiams partneriams.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad dyzelino akcizo mažinimas šiuo metu nesvarstomas, o teisingesnė alternatyva galėtų būti valstybės finansuojama nuolaida viešajam transportui. „Tai galėtų būti viena iš priemonių. Pinigai, be abejo, būtų iš biudžeto. Tiesa, tai būtų viena iš nemokestinių priemonių, kuri kainuotų mažiau nei akcizo mažinimas. Tai galbūt būtų teisingesnis sprendimas“, – žurnalistams Seime sakė T. Valys.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie „didžiulį“ trąšų įsigijimo sandorį su Baltarusija, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kalba apie Lietuvos diplomatijos pralaimėjimą. Seimo opozicijos narys priekaištavo Užsienio reikalų ministerijai (URM) ir jos vadovui Kęstučiui Budriui, kuris buvo išvykęs už Atlanto, tačiau informacijos apie JAV derybas su Baltarusija į Lietuvą neparsivežė.

Lietuvai siekiant išspręsti demografinę krizę, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo vaiko priežiūros išmokas didinti bent dvigubai, o svarstant ambicingesnį scenarijų – net 150 proc.  Anot jo, norint realaus pokyčio šalies gimstamumo statistikoje, reikia imtis radikalių pokyčių. „Aš pasiūliau vaiko priežiūros išmokų dydžius padidinti bent dukart“, – ekonomikos apžvalgoje šią savaitę sakė Ž. Mauricas.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė siūlymui sudaryti galimybes Lietuvos energetikos įmonėms ekstremalių situacijų, avarijų ar didelių stichijų metu operatyviai pasitelkti kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių energetikos bendrovių darbuotojus, techniką ir kitus išteklius.

Lietuvai neturėtų grėsti naftos produktų tiekimo krizė, nes Klaipėdoje veikiantis valstybinės operatorės „KN Energies“ terminalas gali užtikrinti šaliai reikalingą jų kiekį, sako buvęs energetikos ministras ir anksčiau „Litgrid“ vadovavęs Rokas Masiulis. „Labai norėčiau, kad žmonės nebūtų gąsdinami. Visi dabar kalba, kad „Orlen“ brangiai nupirks naftą ir pas mus pakils kainos.

Nors artėja šildymo sezonas, energijos išteklių kainos artimiausiu metu mažėti neturėtų, o gyventojai ir verslas turėtų ruoštis didesnėms išlaidoms, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiūtė. „Tikrai turime pasiruošti visi – tiek gyventojai, tiek verslas – didesnėms kainoms. Ir šią žiemą tikrai mokėsime už energijos išteklius daugiau“, – žurnalistams pirmadienį komentavo A. Bagočiūtė.

Opoziciniai Seimo konservatoriai kritikuoja Vyriausybės pristatyto šeimos paramos paketo siūlymą etapais įvesti nemokamą maitinimą visiems 5–10 klasių mokiniams. Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškina, kad beveik 400 mln. eurų kainuosianti priemonė būtų įgyvendinama tik kitos kadencijos metu, o Lauryno Kasčiūno teigimu, toks siūlymas kompromituoja visą paketą. Brangiausiai šeimos paramos paketo priemonei – nemokamiems pietums mokyklose – numatoma etapais skirti 375,9 mln. eurų.

Ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vyks pirmasis naujai suburtos kolegijos posėdis. Posėdyje numatoma aptarti paramos skyrimą ūkiams, patyrusiems nuostolių dėl išaugusių tręšiamųjų produktų ir kuro kainų, taip pat – diskutuoti apie profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimų žmonėms, registruojantiems ūkininko ūkį. Kaip anksčiau skelbė ŽŪM, į naująją ministerijos kolegiją bus prijungta iki šiol atskirai veikusi Žemės ūkio mokslo taryba ir Maisto taryba.

Vyriausybė nutarė skirti virš 860 tūkst. eurų valstybės rezervo lėšų ūkiams, kurie nukentėjo nuo pernai šalies savivaldybėse fiksuotų šalnų ir ilgo lietingo laikotarpio. Pagal Finansų ministerijos parengtą nutarimo projektą, ūkio subjektams bus kompensuojama 22 proc. dėl stichinių meteorologinių reiškinių patirtos žalos. Teigiama, jog tokia pati kompensacijos dalis buvo taikyta ir ankstesniais atvejais. Įvardijo kompensacijų dydžius Dėl šalnų numatyta skirti 24,2 tūkst.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė teigia, kad Kapčiamiesčio seniūnijos teritorijoje pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovės atsisako apdrausti ten esantį gyventojų turtą, o tai jiems norisi sieti su šalia steigiamu poligonu. Draudikų atstovai tuo metu tikina, kad tai, ar turtas bus apdraustas ar ne, lemia individualūs vertinimai, kurie nėra siejami su aplinkine teritorija. „Draudimo kontekste, savivaldybę pasiekė keli pavieniai atvejai apie tai, kad atsisakoma turtą drausti.

Finansų ministerija siūlo skirti virš 860 tūkst. eurų valstybės rezervo lėšų ūkiams, kurie nukentėjo nuo pernai šalies savivaldybėse fiksuotų šalnų ir ilgo lietingo laikotarpio. Šį nutarimą svarstys Vyriausybė. Pagal nutarimo projektą, ūkio subjektams būtų kompensuojama 22 proc. dėl stichinių meteorologinių reiškinių patirtos žalos. Teigiama, jog tokia pati kompensacijos dalis buvo taikyta ir ankstesniais atvejais. Dėl šalnų numatyta skirti 24,2 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad gyventojų indėlių įveiklinimas per nacionalinį plėtros banką ILTE iš dalies leistų įgyvendinti ilgus metus keliamą valstybinio komercinio banko idėją. „Prisimindamas ilgus metus žmonių reiškiamą labai stiprų lūkestį dėl valstybinio komercinio banko sukūrimo, aš manau, kad mes per indėlių įveiklinimą artėjame prie tos idėjos įgyvendinimo“, – po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė G. Nausėda.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu nerengia konkretaus įstatymo projekto, kuriuo šalyje būtų visiškai uždraustos vienkartinės elektroninės cigaretės, sako sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio patarėja.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad Kapčiamiesčio poligono projekto įgyvendinimas Lazdijų rajone vyksta sklandžiai, o gyventojų nusiskundimų dėl proceso nėra. Šią savaitė ministrė susitiko su Lazdijų rajono mere Ausma Miškiniene. „Palietėme ir Kapčiamiesčio klausimą, bet daugiau kalbėjome apie kompensavimo (dėl žemės paėmimo – ELTA) tvarką ir apie tai, kaip vyksta pokalbiai su gyventojais.

Šią savaitę tyrimą dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) pasirengimo audrai pradėjusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad nustačius netinkamą tinklų operatoriaus veikimą bendrovei galėtų būti skirtos piniginės sankcijos. „Jeigu bus nustatytas netinkamas veikimas, taryba gali skirti pinigines sankcijas ir privalomus įpareigojimus“, – Eltai teigė VERT Komunikacijos skyriaus vadovė Gabrielė Vasiliauskaitė.

Ketvirtadienį Vilniuje atidarius pirmąjį Baltijos šalyse inovatyvų ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centrą, šalies vadovai akcentuoja – tai yra visos valstybės sėkmė, leisianti ateityje didinti biotechnologijų sektoriaus indėlį į Lietuvos ekonomiką. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tokių projektų vystymas lemia, jog šalyje bus kuriamos inovacijos ir naujos darbo vietos, kuriose gyventojai galės išpildyti savo potencialą. „Tai yra didžiulė mūsų valstybės sėkmė.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad po audros elektros vis dar neturint tūkstančiams vartotojų, artėjama prie ribos, kai teks vertinti atsakomybę dėl to, kodėl elektros tiekimo atkūrimas užtruko taip ilgai. Anot jo, aiškinantis atsakomybę reikės vertinti ne tik „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO), bet ir visos „Ignitis grupės“ valdymo grandies sprendimus bei strateginius prioritetus.

Didžioji dalis naujų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių pajėgumų Lietuvą turėtų pasiekti dar šiemet, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Anot jo, Lietuva yra gavusi teigiamų signalų dėl amerikiečių karių atvykimo. „Aš manau, kad dar šiais metais turėsime tikrai didžiąją dalį pajėgumų Lietuvoje. Kiek tai bus tiksliai – tai yra logistika ir skaičiavimas.

Ketvirtadienio rytą Vilniaus pakraštyje kilo gaisras atliekų tvarkymo įmonės „Ekobazė“ teritorijoje, kurį galėjo sukelti į atliekas pakliuvusi ličio baterija. Tiesa, kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) bei bendrovės direktorė, su kilusia liepsna pavyko operatyviai susitvarkyti. PAGD duomenimis, 10.48 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu Lentvario g. 13, įmonės teritorijoje degė šiukšlių rūšiavimo įrenginys. Gaisras likviduotas 11.24 val.

Nuo ketvirtadienio prie elektros tiekimo atstatymo darbų Lietuvoje prisijungs bent kelios Lenkijos energijos skirstymo operatoriaus brigados, sako energetikos ministras Lukas Savickas. „Bendravome su partneriais ir matome, kad audra palietė ne tik Lietuvą, bet ir kitas regiono valstybes. Palaikau kontaktą su Latvijos ir su Lenkijos ministrais“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarime kalbėjo L. Savickas.

Labiausiai nuo savaitgalį Lietuvą užklupusios audros nukentėjusiems regionams šiuo metu labiausiai trūksta elektros generatorių, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba. „Pirmiausia, ko ypatingai reikia labiausiai nukentėjusiems regionams – tai didesnio generatorių skaičiaus.

Prezidento Gitano Nausėdos pirmadienį naujai paskirta Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narė teisininkė Liudvika Meškauskaitė sako matanti problemų dėl visuomeninio transliuotojo nuomonių pliuralizmo bei finansinių reikalų. Taip pat, anot jos, LRT neturėtų politikuoti ar skaldyti visuomenės, o žurnalistų protestai dėl politinių iniciatyvų LRT atžvilgiu esą jau buvo tapę politikavimu.

Po šeštadienį Lietuvą nusiaubusios audros ryšio sutrikimai dalyje šalies išlieka ir pirmadienį. Mobiliojo operatoriaus „Bitės“ ryšio paslaugos dėl elektros tiekimo problemų nepasiekia apie 18 tūkst. privačių klientų, neveikia apie 170 ryšio bokštų.  Tuo metu „Tele2“ skelbia, kad ryšys atkurtas 97 proc. Lietuvos teritorijos, o „Telia“ neveikia apie 5 proc. mobiliojo ryšio stočių ir 4 proc. fiksuotojo ryšio klientų paslaugų.

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) nusprendus iki kitų metų pratęsti sustiprintą kritinės infrastruktūros apsaugą nuo galimų dronų, sabotažo ir kitų hibridinių grėsmių – energetikos objektuose diegiamos fizinės ir elektroninės apsaugos priemonės, kaupiamas avarinis įrangos rezervas, o atskiruose strateginiuose objektuose jau veikia bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemos.

Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei žadant, kad pensijos kitąmet bus indeksuojamos mažiausiai 10 proc., prezidentasGitanas Nausėda džiaugiasi, kad tai išlieka vienu pagrindinių valdžios prioritetų. Jis teigia, jog, jam užimant valstybės vadovo pareigas, pensijos nuosekliai augo sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU). „Mano tikslas, kad pensijos Lietuvoje augtų sparčiau nei VDU. Nuo pat pirmųjų savo prezidentavimo metų aš siekiau, kad tai taptų realybe.

Artėjant šildymo sezonui, energetikos ministras Lukas Savickas kartoja, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos grąžinimas šiuo metu nėra svarstomas. „Šiandien šito klausimo politinėje darbotvarkėje nėra“, – apie PVM lengvatos šildymui grąžinimą intervu portalui lrt.lt sakė L. Savickas. „Tai yra kiekvieno šildymo sezono klausimas. Tačiau svarbiausias aspektas yra kurti sistemą, kur kainos yra konkurencingos ir prieinamos gyventojams.

Nuo kitų metų kelių naudotojo mokestį pakeičiant elektroninei kelių rinkliavos „Via Toll“ sistemai, transporto priemonių valdytojams bus numatytos pereinamojo laikotarpio sąlygos dėl už metines elektronines vinjetes sumokėto, tačiau nepanaudoto mokesčio dalies grąžinimo. Tai numato Vyriausybės priimtas Susisiekimo ministerijos parengtas nutarimas.

Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl ankstesnių naujojo nepriklausomo Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos nario Oleksandro Laneckij sąsajų su Baltarusijos ir Rusijos verslu bei komentarų rusiškai žiniasklaidai, jis pats tikina nieko blogo nepadaręs ir teigia, kad jo viešos ekspertinės įžvalgos buvo pateiktos atsižvelgiant į tuo metu turėtą informaciją. „Aš atviras, aš nepadariau nieko blogo. Aš niekada nedariau nieko blogo.

Finansų ministerijai pradėjus 2027 m. valstybės biudžeto formavimo procesą, ministras Taurimas Valys sako, kad didesnio finansavimo prašančios institucijos turės pagrįsti, ar tai tikrai būtina. Esą išlaidų augimas bus svarstomas tik tuo atveju, jei tai neišvengiama. „Tie procesai tikrai yra prasidėję. Kai kurie interesantai net lipa per langus ir per orlaides.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) registravo siūlymą steigti naują beveik 224 hektarų ploto laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Ministerija Eltai nurodė, kad įstatymo projektą Vyriausybei teikti ketina rugsėjį, o Seime jį svarstyti bei priimti numatoma dar rudens sesijoje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad LEZ steigimui preliminariai reikėtų 21,18 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia dalis – 13,48 mln. eurų – būtų skirta šilumos tinklams, dar 2,67 mln.

Vyriausybė nusprendė Kazlų Rūdos savivaldybei perduoti valstybei priklausančią ir šiuo metu bendrovės „LTG Infra“ valdomą buvusią krovinių platformą. Savivaldybė jos vietoje planuoja įrengti riedlenčių, riedučių, paspirtukų ir BMX dviračių parką. Vyriausybės nutarimu savivaldybės nuosavybėn perduotas Kazlų Rūdoje, Skvero gatvėje, esantis 1,19 tūkst. kv. m ploto inžinerinis statinys – krovinių platforma, kurios likutinė vertė siekia 0,29 euro.

Internetinės prekybos bendrovė „About You“ išsiuntė klientams pranešimus apie saugumo incidentą, kurio metu galėjo nutekėti jų asmens duomenys. Pasak bendrovės, incidentas įvyko jos išorinio logistikos partnerio sistemose. „Neįgalioti asmenys buvo laikinai gavę prieigą prie mūsų išorinio logistikos partnerio sistemų, kurios naudojamos užsakymams apdoroti ir pristatyti.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) atstovams penktadienį pavykus susitikti su Žlabių vaikais, šeimos atstovė advokato padėjėja Dalia Jasevičienė teigia, jog specialistai atėjo nepasiruošę procedūrai. „4 psichologai atėjo pas 3 vyresnius vaikus. Vieno vaiko apklausa truko ilgiau nei valandą – tai ne nuomonės išklausymas. Specialistai atėjo neturėdami pasiruošimo šiai procedūrai“, – Eltai teigė D. Jasevičienė.

ELTA glaustai pristato svarbiausius rugpjūčio 7 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Penktadienį Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) atstovams pavyko susitikti su Žlabių šeimos vaikais – psichologai juos išklausė bei užfiksavo jų nuomones. Vilniaus policija tuo metu nutraukė pradėtą administracinių nusižengimų bylą žurnalistei Ritai Miliūtei dėl jos rodyto vidurinio piršto.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir prezidentui Gitanui Nausėdai radus sutarimą dėl pensijų indeksavimo naudojant dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, finansų ministras Taurimas Valys dar nėra užtikrintas, ar ši priemonė turėtų būti pasitelkta. „Aš kol kas dėl šių skaičių nenoriu per daug užbėgti įvykiams už akių. Kalbame su premjeru kiekvieną dieną, su Prezidentūra kas savaitę ir deriname tas pozicijas“, – trečiadienį žurnalistams sakė T. Valys.

Vyriausybė siūlo Seimui nesvarstyti konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės įstatymo projekto, kuriuo buvo siūloma įpareigoti prieš išduodant leidimus taksi ir pavežėjų vairuotojams patikrinti jų valstybinės kalbos mokėjimą.  Nors įstatymo projekto siekiui iš dalies pritaria, ministrų kabinetas argumentuoja, kad tokios nuostatos jau yra įtvirtintos anksčiau priimtais įstatymo pakeitimais.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako – poreikis dideliam krašto apsaugos finansavimui išlieka, o Lietuvos skiriamos lėšos stiprina šalies pozicijas tarp sąjungininkų. Pasak jo, nors dalies lėšų įsisavinimas užtrunka dėl ilgų sutarčių ir tiekimo procesų, kitąmet gynybos finansavimas turėtų būti išlaikytas arba didinamas. „Manau, kad kol kas tas poreikis tikrai egzistuoja. Man teko turėti politinių susitikimų su mūsų sąjungininkais, o jie labai gerai vertina tą mūsų požiūrį.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad derybos dėl vadinamųjų Maskvos namų griovimo artėja prie pabaigos, o susitarimą tikimasi pasiekti artimiausiomis savaitėmis. Pasak sostinės vadovo, šiuo metu vyksta techniniai ir procedūriniai derinimai tarp pastato bankroto administratoriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) bei savivaldybės. Siekiama pasirašyti bendrą sutartį, kuri leistų pastatą nugriauti neišleidžiant viešųjų lėšų.

Prieš penktadienio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdį Europos aikštėje buvo surengtas piketas dėl įmonės „Energesman“ darbuotojų padėties. Protestas buvo pavadintas „Ar darbuotojai šiukšlės?!“. Kaip skelbia akciją organizavusi Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, piketu siekta atkreipti dėmesį į „Energesman“ darbuotojų padėtį po to, kai jų darbas buvo nutrauktas dėl teisinių ginčų tarp Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) ir minėtos ben...

2026 m. antrajame ketvirtyje pagal sezoniškumą pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonoje padidėjo 0,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 0,5 proc., išankstinį vertinimą skelbia Eurostatas. Palyginti su to paties praėjusių metų ketvirčiu, 2026 m. antrajame ketvirtyje pakoreguotas BVP euro zonoje padidėjo 1 proc., o ES – 1,2 proc. 2026 m. pirmąjį ketvirtį BVP euro zonoje išliko stabilus, o ES padidėjo 0,1 proc.

Vilniaus Šeškinės mikrorajone sparčiai kylant Nacionalinio stadiono karkasui, kol kas dar nėra žinoma, kas operuos naująjį objektą, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Tiesa, jis tikisi, kad operatorius jame prioritetą teiks futbolo, o ne kito pobūdžio renginiams. „Žinau, kad vyksta pokalbiai ir yra dėliojami skaičiai, bet detalių tikrai nežinau. Kai bus sprendimas iš koncesininko, esame sutarę, kad jis bus pristatytas.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad, nepaisant tebesitęsiančio ginčo su bendrove „Energesman“, atliekų tvarkymo paslaugos Vilniaus regione nėra sutrikusios, o gyventojams esą atliekų tvarkymas nebrangs. Pasak sostinės vadovo, dabartinė situacija yra ne atliekų, o sutartinių santykių krizė, kuri bus išspręsta teisiniu keliu. „Pačios paslaugos niekaip nėra sutrikusios, tai aš net nežinau, ar čia reikia vadinti atliekų krize.