Nuo Naujųjų prognozuoja kainų šuolį – lietuviai tampa labiau brangūs nei turtingi

Tačiau kiti ekonomistai prognozuoja, kad infliacija kitąmet gali būti ir dvigubai didesnė nei skelbia Lietuvos bankas. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos gyventojai įspūdingai papuošia namus ir kiemus: „Nusiteikėme 2 mėnesius priiminėti lankytojus“

Cichanouskaja netenka aukščiausio lygio apsaugos: už savo pinigus reikės ir nuomotis butą

Dviguba žmogžudystė sukrėtė Holivudą: štai, kas žinoma apie tuo įtariamą jauniausią poros sūnų

Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Kitąmet kainos Lietuvoje kils apie 3 proc. – taip skelbia Lietuvos bankas ir didžiausią kaltę dėl tokios infliacijos bankas verčia maisto brangimui bei valdančiųjų priimtai mokesčių reformai, dėl kurios brangs kone viskas – degalai, centrinis šildymas, dauguma draudimo sutarčių, saldinti gėrimai, paslaugos, komercinio nekilnojamojo turto nuoma. 

„Didinami netiesioginiai mokesčiai energijai, alkoholiui, tabakui, CO2 dedamoji – tai turi didelį poveikį infliacijai“, – komentuoja LB vadovas Gediminas Šimkus. 

Banko vadovas prognozuoja, kad vos 0,1 proc. prie bendros infliacijos kitąmet pridės pinigai, kuriuos išleis lietuviai, nusprendę atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos. LB prognozuoja, kad kitąmet lietuviai vartojimui išleis daugiau kaip 1 milijardą eurų, kuriuos pasiims iš antrosios pakopos. O atsiims apie 20 proc. sukauptų lėšų, tai yra apie 2 mlrd. eurų ir daugiausiai tie, kurie yra finansiškai apriboti. 

„Skubės mažiau pasiturintys asmenys, didesnė dalis bus įlieta į ekonomiką. Perspausti šitoje vietoje nenorėčiau. Iš apklausos rezultatų esame paėmę skaičiavimuose centrinį scenarijų“, – teigia G. Šimkus.

Ekonomistas pateikia kitas prognozes

Tokias Lietuvos banko prognozes „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas vadina labai konservatyviomis. Jis prognozuoja, kad iš antrosios pakopos pasitrauks daugiau lietuvių ir išsiims daugiau pinigų. O infliacija, anot jo, kitąmet sieks ne 3 proc., o mažiausiai 4 proc., ir labai tikėtina, kad dar daugiau. 

„Infliacija didės eksponentiškai, gali būti 5–6 proc. Infliacija kunkuliuoja, būsto rinka kunkuliuoja, tos lėšos jau dabar kelia lūkesčius, matome, kad dalis įmonių pasirengusios kelti kainas, siekdamos pasinaudoti situacija“, – teigia Ž. Mauricas. 

Per dvejų metų laikotarpį įstatymu apibrėžta pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, antroji banga, anot Lietuvos banko, bus termino pabaigoje – 2027 ketvirtą ketvirtį. Per jį, bankas prognozuoja, pasitrauks dar penktadalis dabartinių kaupiančiųjų su dar apytikriai 2 mlrd. eurų, tačiau vartojimui iš jų skirs viso labo ketvirtadalį, tai yra apie pusę milijardo eurų.

„Mūsų prielaida, kad su pirma banga atsiimtų pirmą pusmetį 20 proc., o lango pabaigoje, po 2 metų, dar 20 proc. Taikyčiau tai baziniu centriniu scenarijumi“, – teigia G. Šimkus.

Paskutinis pinigų pliūpsnis iš antrosios pensijų pakopos į ekonomiką, anot Gedimino Šimkaus, infliacijai įtakos visai neturės. O atlyginimai artimiausiais metais esą toliau didės greičiau už infliaciją, tad realiosios lietuvių pajamos esą dar labiau padidės.

„Atlyginimų augimas lėtėja, bet jis išlieka spartus, pastebimai viršija infliaciją“, – sako LB vadovas. 

Tačiau Žygimantas Mauricas perspėja, kad toks scenarijus reiškia, jog lietuviai taps labiau brangūs negu turtingi. 

„Ką padarys pinigų upė – pakels kainų lygį aukščiau nei būtų be pinigų įsiliejimo, su tuo lygiu turėsime tvarkytis kainų, atlyginimų, tai išklibins mūsų konkurencinį pranašumą prieš kitas šalis“, – sako „Luminor“ ekonomistas. 

Lietuvos bankas skelbia, kad nuolat augančios lietuvių algos esą jau artėja prie ribos, kai įmonės jas dar labiau kelti nebeturės iš ko, jei nedidins darbo našumo. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje jau siekia apie 1500 Eur. į rankas.

Šiemet darbo užmokesčiu virsta jau daugiau kaip pusė Lietuvoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto ir tai vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. 

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.