gintarė skaistė

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius pagrindines 2027 m. valstybės biudžeto kryptis, opozicinių konservatorių atstovės Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė kritikuoja numatomą 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą. Anot jų, gynybos finansavimas kitąmet beveik nedidės, todėl didesnį deficitą lemia išlaidų augimas kitose srityse. „Deficitas – 3,8 proc. – yra labai didelis.

Dar prieš kelis mėnesius valdantieji tikino, kad fiskalinės drausmės bus laikomasi, tačiau dabar jau neatmetama galimybė peržengti 3 proc. deficito ribą. Tokį scenarijų dėl augančių gynybos ir socialinių išlaidų pateisintų ir Prezidentūra. Apie tai  laidoje diskutavo Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė, demokratė Jekaterina Rojaka, Seimo konservatorė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Kauno technologijos universiteto profesorius Rytis Krušinskas.

Po pareiškimų, jog kitų metų biudžeto deficitas gali viršyti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip teigiama, dėl investicijų į šalies gynybą, Seimo opozicija tuo abejoja ir teigia, jog fiskalinės drausmės greičiau atsisakoma dėl dosnių pažadų, kurie įtraukti į ministrų kabineto programą. Apie tai, kad kitų metų biudžete Lietuva gali nesilaikyti Mastrichto kriterijų, užsiminė premjeras Mindaugas Sinkevičius, prezidento patarėjas.

Konservatorė ir buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė socialiniuose tinkluose sukritikavo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės poziciją, jog įstatymai dėl pensijų indeksavimo ar mokinių maitinimo turėtų būti priimti kitą kadenciją. Jau anksčiau dalis opozicijos taip pat išreiškė kritiką, kad Šeimos paketo poreikių finansavimas yra perkeliamas ateities valdžiai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė išvadai, kuria siūloma nepritarti Seimo narės Gintarės Skaistės iniciatyvai gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinti dalies darbdavio darbuotojui išmokamos pašalpos gimus vaikui ar jį įsivaikinus. Vyriausybė pritarė įstatymo projekto siekiui skatinti gimstamumą ir kurti palankesnes sąlygas auginti vaikus, tačiau nepritarė siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms.

Parlamentarė konservatorė Gintarė Skaistė sako pasitikinti institucijų gebėjimu objektyviai įvertinti dėl jos disertacijos pateiktą skundą ir žada bendradarbiauti. „Man svarbu, kad visi skunde keliami klausimai būtų profesionaliai ir objektyviai įvertinti. Universitetui pateiksiu visą reikalingą informaciją ir bendradarbiausiu nagrinėjant skundą. Pasitikiu institucijų gebėjimu šį vertinimą atlikti objektyviai“, – komentare BNS teigė politikė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad dėl partijos kolegės Gintarės Skaistės disertacijos gautas skundas turi būti išnagrinėtas pagal nustatytas procedūras. Kartu parlamentaras neatmeta, jog jis galėjo būti pateiktas ir dėl politinių motyvų. „Aš be galo vertinu G. Skaistę kaip puikią ir politikos profesionalę, ir ekonomistę, ir finansų ekspertę, ką ji įrodė ir būdama gera finansų ministre.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba gavo skundą dėl galimai pažeistos akademinės etikos konservatorei Gintarei Skaistei rengiant daktaro disertaciją Mykolo Romerio universitete (MRU).  Apie tai Eltai trečiadienį patvirtino tarnyba.

Skatinant daugiau žmonių investuoti į jaunus Lietuvos startuolius Seimo konservatoriai siūlo įteisinti į juos investuojančių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, leisti investuoti per investicinę sąskaitą ar specialiai tam įsteigtas bendroves. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūlo taikyti lengvatą leidžiant susigrąžinti 25 proc. sumokėto GPM.

Jauniems žmonėms, kurie svajoja apie nuosavus namus, kelias tikslo link kartais tampa sudėtingesnis nei atrodo. Todėl Seime bręsta iniciatyva, kuria siūloma plačiau atverti duris šeimoms, norinčioms kurti savo ateitį Lietuvoje. Tikimasi, kad šie pokyčiai galėtų palengvinti pirmojo būsto įsigijimą ir suteikti daugiau galimybių jauniems žmonėms įsitvirtinti. Pirmąjį būstą įsigyjantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas siekia 10 proc.

Lietuvoje mažėjant gimstamumui, valdininkai ieško būdų, kaip paskatinti šeimas susilaukti vaikų. O vienas iš siūlymų – neapmokestinti darbdavių skiriamų išmokų gimus vaikui, kad tėvams į rankas liktų daugiau lėšų naujagimio priežiūrai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Jaunos šeimos susilaukti vaikų neskuba – jaunimas dažnai pirma nori susikurti pagrindą po kojomis – baigti studijas, įsitvirtinti darbe.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė siūlo sukurti naują valstybės paramos mechanizmą pirmąjį būstą įsigyjantiems jauniems asmenims ir jaunoms šeimoms. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas įregistravusi parlamentarė siūlo numatyti dvi tarpusavyje susijusias priemones: valstybės garantiją trūkstamai pradinio įnašo daliai bei valstybės paramos atidėtą grąžinimą asmenims iki 36 metų.

Konservatorė Gintarė Skaistė siūlo nuo kitų metų neapmokestinti išmokų, kurias darbdavys savanoriškai mokėtų darbuotojui gimus vaikui. Parlamentarė įregistravo tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPM) pataisas. Ji siūlo neapmokestinti išmokos iki trijų praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžių. Šiuo metu tokios išmokos apmokestinamos  20 proc. GPM tarifu, jeigu metinės pajamos neviršija apie 83,3 tūkst. eurų.

Vakar, Kovo 11-ąją, TV3 žiniasklaidos grupė surengė jau 21-uosius nacionalinius apdovanojimus „Lietuvos garbė“. Padėkoti herojamssusirinko būrys garbingų svečių, tarp jų – ir Seimo narė Gintarė Skaistė su vyru Audriumi. Iškilmingą vakarą pagerbti septyni kasdienybės čempionai. Pagerbti ir padėkoti žmonėms, savo darbais rodantiems pavyzdį kiekvienam, atvyko šalies politikai, visuomenininkai, kultūros lauko žmonės.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) centriniam savivaldos rinkimų štabui vadovaus buvusi finansų ministrė, Seimo narė Gintarė Skaistė. Tokį sprendimą šeštadienį priėmė partijos taryba. Štabo vadovė per tarybos posėdį sakė, kad dabartiniai TS-LKD reitingai leidžia prognozuoti gerą rezultatą per rinkimus. „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra pirma partija reitinguose, ir tai mums suteikia optimizmo žvelgiant į ateinančius rinkimus“, – sakė ji.

Premjerė Ingrida Ruginienė Vyriausybės valandos metu, kada ministrų kabineto atstovams buvo uždavinėjami klausimai, patvirtino, kad naujajame biudžete 5,38 proc. bus iš tiesų skiriami krašto gynybai. Taip pat kilo klausimų dėl planuojamo „Embraer“ lėktuvų pirkimo sprendimas bei apskritai – dėl aiškesnės politikos dėl finansavimo šaltinių. I. Ruginienė ketvirtadienį vykstančioje Vyriausybės valandoje sulaukė klausimų dėl gynybos finansavimo biudžeto paskirstymo.

Seime įsibėgėjant vadinamųjų priemokų gydymo įstaigose uždraudimo svarstymui, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) atstovai įsitikinę, kad socialdemokratų ruošiama reforma eilių ne tik nesutrumpins, o pailgins. Kartu jie viešai teikia savo pasiūlymus, kaip gelbėti sveikatos sistemą. Apklausų duomenimis, 73 proc. Lietuvos žmonių įsitikinę, kad eilės ir paslaugų neprieinamumas yra didžiausia problema sveikatos sistemoje.

Socialdemokratams į premjerus nominuojant socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę, viešojoje erdvėje pasirodė pirmosios reakcijos. Opozicija negaili kritikos tokiam sprendimui ir bado pirštais į I. Ruginienės silpnąsias vietas. LSDP sprendimu nusivylęs konservatorius Žygimantas Pavilionis sako, jog I. Ruginienės kandidatūra į premjerus yra Lietuvos užsienio ir saugumo politikos pabaiga. „Šiuo istoriniu laikotarpiu – Lietuvos užsienio ir saugumo politikos pabaiga.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija palaikys tik tuos mokestinius pakeitimus, iš kurių surenkamos pajamos bus skirtos tiesiogiai krašto apsaugai, sako konservatorė buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, TS-LKD pritars dalies draudimo sutarčių apmokestinimui, pelno mokesčio ir akcizų, kuriais siekiama apmokestinti saldintus gėrimus, pakeitimams.

Aiškėja naujojo nekilnojamojo turto mokesčio kuriozai. Turtuoliams, šiemet mokantiems 30 tūkstančių eurų mokestį, jis sumažės tris kartus, tačiau skurstančiųjų gynėjai baiminasi, kad nepasiturintiems gyventojams, neišgalėsiantiems susimokėti, teks parduoti savo namus. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pakeitus mokestį, į biudžetą pateks mažiau pinigų nei palikus dabartinį mokestį.

Konservatoriai ir vėl bando padėti valdantiesiems – pateikė dar vieną idėją, kaip galima gynybai surinkti beveik milijardą, nedidinant mokesčių. Jie siūlo daugiau pinigų paimti iš valstybės valdomų įmonių uždirbtų pelnų. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas į tokią idėją žvelgia skeptiškai ir eilinį kartą klausia, kodėl konservatoriai šių sumanymų neįgyvendino visai neseniai, kai patys buvo valdžioje.

Atidėję visus darbus ir keliones, valdantieji po pateikimo pritarė naujajam nekilnojamojo turto mokesčiui. Pagrindinio būsto mokesčio grindys bus 10 tūkstančių eurų, o kito turto – 50 tūkstančių eurų. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad grindimis siekia apsaugoti gyventojus nuo galimo savivaldybių politikų godumo, tačiau opozicijos atstovai grindis vadina nelogiškomis.

Sumaištis valdančiojoje koalicijoje dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio tęsiasi. Seimui atmetus Vyriausybės pateiktą projektą, finansų ministras skubiai jį keičia ir jau sutinka padidinti nepamokestinamąjį dydį ir nuo mokesčio atleisti prasčiausio turto savininkus. Rimantas Šadžius skaičiuoja, kad tokiu atveju gynybai teks mažiau pinigų, mat šio mokesčio gyventojai sumokės trečdaliu mažiau – ne 14 , o 9 milijonus eurų per metus.

Dėl naujo nekilnojamojo turto mokesčio valdantieji pykstasi jau atvirai. Pritrūkus valdančiųjų balsų, pirmasis balsavimas dėl šio mokesčio Seime žlugo. Jame nedalyvavo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Premjeras Gintautas Paluckas jau grasina R. Žemaitaičiui rimtu pokalbiu apie discipliną, bet visgi sutinka atsižvelgti į partnerių reikalavimus pakelti mokesčio grindis ir mėgins mokestį iš naujo Seimui teikti po dviejų dienų.

Politikams diskutuojant, iš kur paimti pinigų gynybai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turi savo planą – panaudoti valstybinių įmonių pinigus. „Matome, kad situacija nesikeičia, geopolitinė aplinka, matyt, blogėja, todėl reikia skirti papildomą dėmesį gynybos finansavimui.

Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė kritiškai vertina ją pakeitusio naujo ministro Rimanto Šadžiaus komandoje finansų viceministru dirbs Valentin Gavrilov, kurio pažiūras esą galima laikyti prorusiškomis.

SEB ketinant naujo jungtinio banko būstinę įkurti ne Lietuvoje, o Estijoje, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šis sprendimas nėra susijęs su gynybai finansuoti bankams įvestu solidarumo mokesčiu, nes SEB mokestiniai įsipareigojimai Lietuvai nesikeis. „Tie mokesčiai, kurie yra mokami Lietuvoje, solidarumo įnašas, jeigu turimas omenyje, tai jis niekur nedingsta, tas sprendimas lieka toks, koks jis yra.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė trečiadienį susirinko į paskutinį posėdį. Vieni ministrai į jį keliavo su palengvėjimu ir mintimis apie būsimą poilsį, kiti su kartėliu, mat norėjo ministrauti ilgiau. Vis tik dauguma sako nepasiilgsiantys įtampos, kuri šią Vyriausybę lydėjo visus ketverius metus. Prieš ketverius metus Ingridos Šimonytės vadovaujamas naujasis ministrų kabinetas į pirmąjį posėdį rinkosi neįprastu metu – sekmadienį.

Konservatorei Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tapus Seimo vicepirmininke, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vairą iki kadencijos pabaigos perimtų finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Toks premjerės pasirinkimas. Jeigu R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tampa Seimo vicepirmininke, ji negali užimti švietimo ministrės pareigų, todėl iki kadencijos pabaigos ją pavaduočiau aš“, – Eltai ketvirtadienį Seime sakė G. Skaistė.

Kauno rajone veikianti valstybės valdoma mažo kalibro amunicijos gamintoja Giraitės ginkluotės gamykla yra svarstoma kaip galima gamyklą Lietuvoje besirengiančios statyti Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ partnerė, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Matyt, yra diskusijose ir Giraitės ginkluotės gamykla (kaip potencialus „Rheinmetall“ partneris – BNS), tačiau konkretūs susitarimai su „Rheinmetall“ dar nėra pasiekti.

Socialdemokratui Algirdui Sysui pasiūlius 2025 m. valstybės biudžete numatyti daugiau lėšų pensijoms išnaudojant dalį „Sodros“ rezervo, finansų ministrė Gintarė Skaistė pastebi, kad reikia vertinti ir tokio sprendimo pasekmes ilgesniam laikotarpiui. Anot jos, nors socialdemokratams noras ar bandymas išnaudoti šį rezervą yra įprastas, bet neatsižvelgiama į tai, kaip tai paveiks ateities biudžeto išlaidas pensijoms. „Turbūt išnaudoti „Sodros“ rezervą yra įprastinė socialdemokratų praktika.

Finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė atmeta koalicijos partnerių priekaištus, kad su jais nebuvo tartasi rengiant kitų metų biudžeto projektą – anot jos, dokumentas buvo derintas su visomis ministerijomis, kurioms vadovauja ir partnerių atstovai.   „Biudžeto derybos vyksta tikrai ne vieną dieną, jos vyksta beveik pusmetį.

Dėl Vyriausybės siūlytos, tačiau parlamente įstrigusios mokesčių reformos turės apsispręsti jau būsima Vyriausybė, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Šios kadencijos Seimui nepavyko priimti dalies pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų. „Man atrodo, vien iš korektiško veikimo būdo, jeigu šiandien turime rinkimų laikotarpį, artimiausiu metu turėsime naują Vyriausybę, tokius sisteminio pobūdžio klausimus reikėtų palikti naujos Vyriausybės kompetencijai.

Esamos valdančiosios daugumos Seimo kadencijai artėjant link pabaigos, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad per ketverius metus pavyko priimti dalį mokestinių pakeitimų, numatytų nepriimtoje mokesčių reformoje, tačiau apgailestauja, kad jos įgyvendinti nepavyko pilna apimtimi. Visgi, anot ministrės, reformos klausimas lieka atviras naujos sudėties Vyriausybei.

Trečiadienį paskelbtas 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektas, pirmasis numatantis lėšas 3 metams. Kaip teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė, tikimasi, kad toks tvarkos pasikeitimas užtikrins efektyvesnį asignuotų lėšų naudojimą institucijose, o galimybė jas perkelti – sumažins išlaidavimą. „Tai yra pirmas trimetis biudžetas, kur asignavimai yra sudėliojami ateinantiems trims metams. Tai duoda tikrumo ir asignavimų valdytojams, jie tai žino ne tik šiems, bet ir dar dviem metam į priekį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas kelių infrastruktūros finansavimui skirtų lėšų mažėjimas yra susijęs su mažesnėmis solidarumo įnašo pajamomis į valstybės biudžetą. Tuo tarpu, pasak jos, bazinis Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP) finansavimas išliks nepakitęs. „2024 m. KPPP susidėjo iš pagrindinės dalies 543 mln. eurų ir taip pat buvo numatytas Utenos kelio finansavimas 40 mln. eurų.

Turintiems būsto paskolas pereiti į banką, siūlantį geresnes sąlygas ir mažesnes paskolos įmokas, bus paprasčiau. Dabar, kad gyventojas turintis būsto paskolą, pereitų į kitą banką, kartais turi susimokėti ir iki 1000 eurų, taip pat tvarkyti begalę dokumentų. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo refinansavimą padaryti nemokamą – tereiktų susirasti geresnį pasiūlymą, o toliau viskas veiktų automatiškai.

Per pirmas keturias veikimo dienas į Gynybos fondą gyventojams paaukojus daugiau nei 16 tūkst. eurų, finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentuoja, kad pagrindines fondo pajamas sudarys Seimo padidinti mokesčiai, o savanoriškos gyventojų įmokos finansuos viršplaninę 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai skiriamą dalį. „Esminės pajamos į Gynybos fondą yra iš mūsų susitarimo dėl mokestinių pakeitimų, (...) kad galima būtų finansuoti 3 proc. bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai.

Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. „Pasirašius šią valstybės garantijos sutartį bus sudarytos sąlygos finansuoti elektrinių traukinių įsigijimą. ŠIB teikdamas paskolą su valstybės garantija nustato palankias skolinimosi sąlygas“, – penktadienį valstybės garantijos sutarties su ŠIB pasirašymo renginyje sakė G. Skaistė.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seime teko aiškintis dėl stringančios europinės paramos. Socialdemokratai tvirtino, kad Lietuva gali negauti kone milijardo eurų pažadėtos europinės paramos ir dėl to kaltina valdančiuosius, pažadėjusius, bet nepriėmusius mokesčių reformos. Ministrė atsakomybės ir toliau mėgina kratytis, dėl to kaltindama opoziciją ir koalicijos partnerius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo spalio 1 d. krašto gynybai žmonės ir verslai galės paaukoti kokią tik nori sumą. Pinigai keliaus į gynybos fondą, o vėliau prisidės prie karinės technikos pirkimų. Spalį atsiras galimybė ir įsigyti krašto gynybai skirtų obligacijų. Krašto apsaugos ministras viliasi, kad patriotiški žmonės ir įmonės suaukos šimtus tūkstančių eurų.

Pirmadienį, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatys spalio 1 d. pradėsiantį veikti Gynybos fondą. Jo tikslu įvardijamas siekis padidinti šalies gynybos finansavimą. Gynybos fondo lėšos bus skirtos Krašto apsaugos ministerijos poreikiams – nacionalinės divizijos vystymui, svarbios ginkluotės įsigijimui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad esant šiai valdančiajai koalicijai mokesčių reforma priimta nebus, o toliau spręsti dėl būsimų mokestinių pakeitimų reikės naujai išrinktam parlamentui. Anot jos, diskutuoti apie pokyčius likus kiek daugiau nei porai savaičių iki rinkimų nebūtų konstruktyvu. „Vyriausybė savo projektus pateikusi, po pateikimo jiems pritarta, tačiau akivaizdu, kad šios koalicijos rėmuose sutarimo sutelkti nepavyko priėmimui.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kviečia finansų ministrę Gintarę Skaistę į parlamento tribūną, kad ji atsakytų į klausimus dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų išmokėjimo ir investicijų Lietuvos ekonomikoje. Opozicinė politinė jėga kelia klausimus, kiek lėšų išmokėta ir investuota į Lietuvos ekonomiką nuo 2021 m. iki 2024 m. liepos mėn.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad diskutuojant dėl leidimo kaupiantiesiems antroje pakopoje išsiimti lėšas reiktų atsižvelgti į tai, jog tik trečdalis fonduose sukauptų lėšų yra iš paties kaupiančioji. Ji pabrėžia, kad taip pat apie trečdalį santaupų sudaro valstybės lėšos, skirtos prisidėti prie pensijų didinimo.

Išsiskiria didžiausių į Seimą kandidatuojančių partijų atstovų nuomonės dėl šalies investicinės aplinkos gerinimo – kai dalis politikų sutaria, kad nacionalinės plėtros įstaigų sujungimas į vieną ILTE (buvusi „Invega“) didina verslui skiriamą finansinių priemonių skaičių, oponuojančių jėgų kandidatai kritikuoja, jog pokyčiai nepakankamai supaprastina smulkiojo verslo prieigą prie kapitalo.

Pirmadienis skirtas svarbiausiai aktualijai – artėjantiems Seimo rinkimams. Laidoje „Didieji TV3 debatai“ būsimi kandidatai į Seimą diskutuos valstybės biudžeto ir finansų klausimais. Politikai iki pat rinkimų bus pasiruošę aštriausiai žodžių kovai: jie ne tik turės atsakyti į laidos vedėjo, bet ir į pačių rinkėjų sugalvotus klausimus, kuriuos jie galės užduoti naujienų portale tv3.lt.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl Regionų ministerijos steigimo galima diskutuoti, tačiau kuriant naują instituciją reikia tuo pačiu pasiūlyti, kokių ministerijų reikėtų atsisakyti arba kurias optimizuoti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė giria Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimą neribotam laikui atidėti spalį planuotas atnaujinti misijas į Rusiją. Jos nuomone, tokį tarptautinės organizacijos sprendimą galėjo paskatinti ir tai, jog Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Islandija, Danija bei Lenkija TVF vykdomąją direktorę Kristaliną Georgievą ragino atsisakyti šio žingsnio.