Seime – arši kova dėl biudžeto, o Ruginienė atkerta: „Mes net viršijame savo pažadus“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Seimas galutinai apsispręs, ar leisti ILTE investuoti laisviau, nemokėti dividendų

Opozicija nuogąstauja, ar gynybos biudžetas bus panaudotas tinkamai: negali būti „kūrybiškos buhalterijos“

Žiniasklaida: Seimo nariai viešais pinigais apmoka ir sutuoktinių automobilių priežiūrą

I. Ruginienė ketvirtadienį vykstančioje Vyriausybės valandoje sulaukė klausimų dėl gynybos finansavimo biudžeto paskirstymo.

„Nemuno aušros“ frakcijos narys Aidas Gedvilas premjerės prašė atsakyti, ar ginkluotei, infrastruktūrai ir kariuomenės personalui galimai bus skirta mažiau lėšų, nei žadėta.

Jis teigė, kad egzistuoja su gynyba nesusijusios sritys naujame gynybos biudžeto finansavimo plane, į ką atkreipė dėmesį ne vienas.

„Ir kiti pastebėjo, kad gynyba susijusios eilutės atsiranda tose srityse, kurios su gynyba neturi nieko bendro – turiu omenyje švietimo, sveikatos apsaugos sistemą ir panašiai.

O kariuomenės vadas net pradeda nurodinėti valdančiajai daugumai, kaip reikia gyventi. Vis dėlto, kiek iš tikrųjų suplanuota lėšų tikslinėms priemonėms ir bendriesiems poreikiams?“ – pateikė klausimą jis.

Ruginienė: „Mes net viršijame savo pažadus“

Premjerė I. Ruginienė, kalbėdama apie gynybą, teigė, jog Vyriausybė planuoja patvirtinti biudžetą, kuriame krašto apsaugai skiriama 5,38 proc. – daugiau nei buvo žadėta, kas parodo stiprų įsipareigojimą šalies saugumui.

„Man atrodo, kad jau vakar paskelbėme – 5,38 proc. yra skirta krašto apsaugai, ir tikiuosi, kad šiandien Vyriausybėje šį biudžetą patvirtinsime, o vėliau jis pasieks Seimo salę.

Jūs, kaip Seimo nariai, dar galėsite teikti pasiūlymus, koreguoti ir įvairiai keisti eilutes.

Noriu pasakyti, kad mes net viršijame savo pažadus ir įsipareigojimus. Tai tikrai įspūdinga suma – nuo nepilnų 4 proc. per vienerius metus šoktelėjome iki tokio dydžio.

Tai rodo mūsų didelį pasiryžimą investuoti į šalies saugumą“, – komentavo ji.

Lietuva turi visapusiškai pasirengti iššūkiams

Pasak I. Ruginienės, Europos Sąjunga gynybą ir karinį mobilumą laiko prioritetais, todėl Lietuva turi visapusiškai pasirengti galimiems iššūkiams – ne tik kariuomenė, bet ir civiliai, pareigūnai bei sveikatos sektorius.

„Šiandien buvau susitikusi su Europos Komisaru, atsakingu už biudžetą, ir kalbėjome apie kitą Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį. Europos Komisija aiškiai nurodo prioritetus – gynybą ir karinį mobilumą.

Tad nepameskime šių dviejų dalių. Jeigu ruošiamės X dienai, turime ruoštis plačiąja prasme. Turime visapusiškai aprūpinti mūsų krašto apsaugą ir kariuomenę, bet lygiai taip pat turi ruoštis ir mūsų bendruomenės, civiliai, pareigūnai.

Turi ruoštis sienos apsaugos tarnyba su pareigūnais, kurie X dieną prisijungia prie kariuomenės, taip pat mūsų sveikatos priežiūros sektorius. Visi turi ruoštis“, – teigė ministrė pirmininkė.

Premjerės nuomone, iš Ukrainos patirties yra matoma, jog bendras darbas, koordinacija ir pasirengimas sudėtingoms situacijoms duoda gerų rezultatų, todėl Lietuva su visa Vyriausybe laikysis tokios pasirengimo krypties.

„Iš Ukrainos turime gerą pamoką – ukrainiečiai pirmomis karo dienomis neturėjo pasiruošimo.

Tačiau dabar suprato, kad tik energija, bendras darbas, komandinis veikimas ir pasirengimas ypatingai sudėtingai situacijai gali duoti puikių rezultatų.

Mes tikimės, kad tokia situacija niekada neateis, bet visų bendras pasiruošimas yra būtinas. Taip, mes su visa Vyriausybe tokia kryptimi ir judėsime“, – akcentavo I. Ruginienė.

Vyriausybėje kilo klausimų dėl lėšų gavimo „Embraer“ lėktuvams įsigyti

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė abejoja, ar bus gautos lėšos lėktuvų pirkimui, nes viešojoje erdvėje pateikiama prieštaringa informacija, o Sanglaudos fondų pinigai, jos manymu, jau yra paskirstyti kitoms sritims. Šia tema ji teiravosi finansų ministro Kristupo Vaitiekūno.

„Norėčiau šiek tiek pasitikslinti finansų ministro: viešojoje erdvėje pasirodė skirtinga informacija. Krašto apsaugos ministrė teigė, kad „Embraer“ lėktuvus už 700–800 milijonų eurų planuojama įsigyti iš Sanglaudos lėšų.

Viceministras sakė, kad tai būtų finansuojama iš būsimos ES biudžeto perspektyvos. Kaip supratau, vienas iš trijų lėktuvų turėtų būti nupirktas jau iki 2028 metų, vadinasi, kalbame apie šią finansinę perspektyvą.

Man atrodo, kad šios perspektyvos Sanglaudos lėšos jau yra išdalintos per mūsų plėtros programas, todėl laisvų pinigų nelieka.

Tad norėčiau paklausti – ar ministras suklydo, ar planuojate perskirstyti lėšas, atimant jas iš aplinkosaugos, socialinės apsaugos ar kitų sričių, kurioms jos jau yra paskirstytos?“ – klausė G. Skaistė.

Finansų ministras K. Vaitiekūnas atsakė, kad dėl lėktuvų pirkimo dar nepriimta jokių sprendimų, nes vyksta tyrimas ir laukiama aiškesnės politikos dėl galimo finansavimo šaltinių.

„Išties visas šis lėktuvų klausimas šiuo metu yra dar gana koncepcinis. Kiek žinau, Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka tyrimą. Taip, teko girdėti apie norą pirkti lėktuvus iš Sanglaudos lėšų, tačiau jokio sprendimo dar nėra priimta.

Laukiame tyrimo pabaigos ir bendros politikos dėl to, kur būtų skiriamos šios lėšos, nes viešojoje erdvėje girdime daug įvairių svarstymų“, – į G. Skaistės klausimą atsakė K. Vaitiekūnas.