gintarė skaistė

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė nekeičia savo pozicijos ir neplanuoja pritarti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo sektoriui pratęsimui. Anot jos, didžiąja apimtimi dėl buvusios lengvatos naudą gaudavo greitojo maisto restoranai. „Vyriausybės pozicija visuomet buvo nuosekli – nepritarti šios lengvatos pratęsimui, kuri buvo įvesta tik pandemijos ribojimų metu, suteikiant lengvatą tam verslui, kuris negalėjo veikti.

Politikų bandymai surasti papildomų pinigų gynybai jau tampa politiniu farsu. Laisvės partija nusprendė surengti atskirą priešrinkiminį idėjų pristatymą – siūlo mažinti savivaldybėms tenkančią pinigų sumą, taip pat didinti akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui. Siūlo naikinti ir dyzelino lengvatą ūkininkams. Lietingą vidurdienį vyko sujudimas prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Ten rinkosi Laisvės partijos nariai ir gerbėjai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nekomentuoja Laisvės partijos trečiadienį pateiktų pasiūlymų dėl papildomų lėšų gynybai ir sako, kad Vyriausybė pateiks daugiausia palaikymo Seime galinčias sulaukti iniciatyvas.  „Gerai, kad partijos dalyvauja diskusijoje, siūlo savo variantus.

Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Fondas yra kuriamas, kad būtų galima surinkti papildomas mokestines pajamas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad egzistuoja poreikis kurti Europos Sąjungos (ES) finansinį instrumentą, kuris leistų Rusijos grėsmę patiriančioms valstybėms lengviau skolintis finansuoti gynybos vystymui.   „Manau, kad Europa galėtų sukurti finansų instrumentą panašų į turėtą per COVID-19 pandemiją, kuris leistu valstybėms, tokioms kaip Lietuva, kurios yra arčiau karo Ukrainoje, skolintis palankesnėmis sąlygomis.

Bendras Europos Sąjungos (ES) skolinimasis krašto apsaugos reikmėms suteiktų daugiau finansinių galimybių arti Rusijos esančioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, stiprinti gynybinius pajėgumus, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia žiūrėti atsakingai, ypač prisiimant naujų įsipareigojimų.  Pasak Gintarės Skaistės, 2025 metais skolai aptarnauti valstybės biudžete reikės papildomai apie 170 mln. eurų.  „Kitais metais, prognozuojama, kad reikės papildomai apie 170 mln.

Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėms bendrijoms. Skaičiuojama, kad tokia galimybe galės pasinaudoti apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendra tokioms bendrijoms skiriama parama sieks 207 mln. eurų.

Lietuva sutiktų svarstyti bendrą Europos Sąjungos (ES) skolinimąsi gynybai finansuoti, panašų į buvusį kovido pandemijos metu, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Kitas instrumentas, kurį mes būtume atviri svarstyti, – bendras skolinimasis.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, kol kas dėl galimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimo spręsti yra anksti, tačiau jo mažiau gali būti surinkta dėl žemesnių nei praeitąmet energetinių produktų kainų. Pasak ministrės, jį kompensuoti galima būtų didesniu nei planuota dirbančiųjų skaičiumi, taip pat didesnėmis nei tikėtasi gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokomis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o metinė infliacija siekti 1,9 proc. „Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais sieks 1,6 proc. BVP, euro zonoje planuojamas 0,9 proc. augimas. Tendencijos panašios. Vasario mėn. metinis Lietuvos infliacijos rodiklis sumažėjo iki 1,1 proc., tai reikšmingai mažiau už 2,6 proc.

Pirmadienį Vilniuje lankysis Euro grupės pirmininkas Paschal Donohoe, kuris susitiks su finansų ministre Gintare Skaiste. Dvišaliame susitikime bus aptarti euro zonos ekonominių perspektyvų, Europos Sąjungos (ES) fiskalinės politikos koordinavimo, gynybos finansavimo, ES pagalbos Ukrainai ir kiti klausimai. Po susitikimo spaudos konferencijoje bus aptariami gynybos finansavimo klausimai Europos mastu.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad krašto apsaugos finansavimo didinimui reikia  plataus politinio sutarimo, o sprendimų nereikėtų atidėlioti – juos priėmus iki liepos 1 dienos, jau 2025 metų biudžete būtų numatytas stabilus finansavimas. Ji pabrėžia, kad tam reikia ne tik valdančiųjų partijų, visuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bet opozicijos pritarimo.  „Svarbiausia sutarti dėl poreikio.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pirmadienį Vyriausybėje įvykusiame susitikime dėl lėšų gynybai buvo pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių Lietuvai reikia papildomam krašto apsaugos finansavimui. Tarp pasiūlymų – pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas. „Atsižvelgiant į diskusijas viešojoje erdvėje, Finansų ministerija pateikė keturis variantus, kaip būtų galima surinkti tuos 400 mln. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint įgyvendinti suplanuotus krašto apsaugos sistemos projektus, tvarus ir mokestinėmis priemonėmis pasiektas finansavimas gynybai turėtų būti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoje dabartinių 2,5 procento. „Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP, todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc.

Pas premjerę Ingridą Šimonytę pirmadienį antrą kartą rinkosi politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėtis apie didesnį finansavimą gynybai ateityje bei lėšų šaltinius. Tik šis susitikimas buvo tuštesnis, nes po premjerės siūlymo atsistatydinti krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, jis pats nepasirodė susitikime, į jį neatvyko ir opozicinių partijų atstovai.

Po švelnaus ekonomikos nusileidimo pernai, 2024 m. numatoma 1,6 proc. siekianti šalies ūkio plėtra. Toliau tęsis spartus infliacijos mažėjimas – šiemet kainų augimas sieks 1,9 proc. Nedarbo lygis šiemet sumažės iki 6,7 proc., o atlyginimai augs 8,6 proc. ir reikšmingai viršys kainų augimo tempą. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje. „Lietuvos ekonomika šiemet grįš į augimo kelią.

Lietuva skiria 5 mln. eurų per Rusijos sukeltą karą sugriautų Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui, penktadienį viešėdama sostinėje Kyjive informavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Šio vizito metu pranešėme apie 5 mln. eurų paramą sugriautų Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui ir pritaikymui, įrengiant juose slėptuves.

Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Kyjive susitiko su Ukrainos Finansų ministru Serhiy Marchenko ir Ukrainos nacionalinio banko pirmininku Andriy Pyshnyy. Vizito metu, kuriame daug dėmesio buvo skirta Ukrainos atstatymui ir Lietuvos investicijoms šioje šalyje, ministrė pranešė, kad Lietuva skiria 5 milijonų eurų paramą Ukrainos mokyklų ir darželių atstatymui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiuo metu reikia pasirūpinti, kad pirmoji 4,5 mlrd. eurų finansinė injekcija iš 50 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos paketo Ukrainą pasiektų jau ateinantį mėnesį. Taip ji kalbėjo tarptautinei žiniasklaidai šeštadienį Gente, prieš prasidedant ES finansų ministrų tarybos posėdžiui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl geopolitinės situacijos Europos investicijų banko (EIB) vaidmuo finansuojant Europos Sąjungos (ES) gynybos pajėgumų stiprinimą turėtų būti didesnis.  G. Skaistė sako, kad dabar yra trys esminiai prioritetai EIB investicijoms. „Pirma, bankas turi toliau aktyviai dalyvauti finansuojant Ukrainos atstatymo ir atsparumo stiprinimo projektus.

Lietuva iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) balandį turėtų gauti 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. Vyriausybė prašė išmokėti 387 mln. eurų, tačiau lėšos bus išmokamos proporcingai atskaičius jau išmokėtą avansą. Europos Komisija (EK) teigiamai įvertino pirmąjį papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano paskolos mokėjimo prašymą, pranešė Finansų ministerija. Ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad gautos lėšos didins šalies ekonomikos augimo potencialą.

Rekordinius pelnus besikraunančių bankų būtiniausių paslaugų krepšelis kas mėnesį žmonėms turėtų kainuoti ne pusantro, o vieną eurą. Ir šis dydis turėtų būti susietas su minimalia alga. Taip siūlo Lietuvos bankas ir finansų ministerija. Dar jie planuoja įpareigoti bankus būstui skolinti ne tik kintamomis, bet ir fiksuotomis palūkanomis, o šios esą neturėtų būti žvėriškai didesnės už kintamąsias. Bankų asociacija abu siūlymus kritikuoja, esą valdžia ėmėsi reguliuoti kainas.

Valstybei skyrus vienodo dydžio finansinę paramą Konstantinopoliui ir Maskvai pavaldžioms stačiatikių bendruomenėms Lietuvoje, Finansų ministerija aiškina, jog toks sprendimas daugiausia susijęs su dešimtimis tūkstančių į Lietuvą po Rusijos invazijos atvykusių ukrainiečių.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako mananti, jog lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio lošimų galimai grobstant įmonės lėšas. Pasak jos, tai rodo preliminarūs duomenys, surinkti Finansų ministerijai atliekant sisteminį situacijos vertinimą.

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių  metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad planuojamas biudžeto deficitas šiemet siekia maksimalų dydį. Ji pabrėžia, kad daugiausia lėšų krašto apsaugai reikės ne šiemet, o 2026-2028 metais. „Biudžetas yra rengiamas ne pagal Europos Komisijos, ne pagal Mitalo prognozes, o pagal Finansų ministerijos parengtą ekonominės raidos scenarijų.

Premjerei Ingridai Šimonytei sukvietus parlamentinių partijų lyderius, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir darbdavių asociacijas pasitarti dėl mokesčių didinimo gynybai, pokalbis vyko už uždarų durų. Bet dalyviai sutiko pasidalinti informacija, kas iš tiesų vyko pasitarime, kuriame netrūko įvairių nuomonių, bet visas jas nokautavo pati premjerė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūros (AMLA) biuro steigimas Vilniuje pagerintų Bendrijos institucijų geografinio pasiskirstymo balansą, taip pat rodytų tarptautinį pasitikėjimą Lietuva bei regionu.

Vyriausybei atsižvelgus į žemdirbių reikalavimus ir siūlant iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei pakeisti žemdirbiams skirto dyzelino lengvatos tvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad mokesčių pokyčiai prasidėjus metams nėra gera praktika.  „Akcizų grąžinimas į dabar siūlomą lygį biudžeto pajamas sumažintų apie 9,5 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako besitikinti, kad Europos Sąjunga (ES) iki vasario pabaigos priims sprendimus dėl to, kaip identifikuoti, atskirti ir  Ukrainos reikmėms panaudoti pelną, gaunamą iš Rusijos Valaruose įšaldyto turto.  „Sveikiname Europos Komisijos (EK) pasiūlymą panaudoti išskirtinį pelną iš Rusijos įšaldyto turto, tačiau kartu turime suprasti, kad tai pirmas, bet ne paskutinis žingsnis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose – Bendrijos finansų ir ekonomikos ministrų tarybos („Ecofin“) bei Euro grupės posėdžiuose. Juose už finansus atsakingi ES ministrai daugiausia dėmesio skirs ekonominei situacijai, tolesnei finansinei paramai Ukrainai bei užšaldyto Rusijos turto panaudojimui, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė patikina, kad įstatymo projektas, kuris įpareigotų kredito institucijas siūlyti ne tik kintamas, bet ir fiksuotas palūkanų normas, Seime bus svarstomas pavasario sesijos metu. Ji pabrėžė, kad klausimas išlieka aktualus dėl vis dar dažnos bankų praktikos, kreditą imantiems klientams nesiūlant konkurencingų fiksuotų palūkanų. „Lietuvos bankas šiuo metu pateikė savo pasiūlymus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė pirminius duomenys apie verslo centro „Yellowstone“ vystytojus ir naudos gavėjus, bet tam tikra informacija dar turi būti patikslinta. „Gavome pirminius atsakymus iš VSD, bet informaciją reikės pasitikslinti“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos ekonomika praėjusiais metais, nepaisant tam tikro stabtelėjimo, atsilaikė neblogai ir demonstravo atsparumą, šiemet tikimasi augimo. Pasak G. Skaistės, sudėtingiausias laikas šalies ekonomikai buvo 2022 metų pabaiga – 2023 metų pradžia, vėliau stebėtas tam tikras atsistatymas. „Vertinant bendrame kontekste, regiono, lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvos ekonomika atsilaikė santykinai neblogai, buvo tam tikras stabtelėjimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad diskusijos dėl mokesčių reformos dar nėra pasibaigusios ir klausimas dėl paketo priėmimo vis dar yra atviras. Pasak jos, Lietuva 10 metų gauna rekomendacijos dėl mokesčių sistemos peržiūros, tad reikia spręsti keliamas problemas bei ieškoti sprendimų, nors klausimai yra sudėtingi. „Man atrodo, to sprendimo paieška natūralu, kad užtrunka, klausimai yra sudėtingi.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų Tarybai (ECOFIN) trečiadienį pasiekus politinį  sutarimą dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, Lietuvos ministrė Gintarė Skaistė sako, jog taisyklės suteikia daugiau erdvės investicijoms į gynybą.  „Diskusijose akcentavome, kad greta lankstumo investicijoms ir reformoms, didinančioms ekonomikos augimo potencialą ir fiskalinį tvarumą, turime numatyti ir protingą lankstumą investicijoms į gynybinių pajėgumų didinimą“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numačius įkurti Vilniaus verslo centre „Yellowstone“, kurio investuotojai viešai neatskleidžiami, o vienas jų susijęs su buvusia įmone „Lewben“, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerija prašys atsakingų institucijų išsiaiškinti galutinius pastato nuomos sandorio naudos gavėjus.

Lietuva pirmadienį gavo 300 mln. eurų 25 metų trukmės Europos investicijų banko (EIB) paskolą. Į valstybės iždą pervestomis lėšomis bus remiamos investicijos į konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuva pasinaudojo EIB suteiktomis patraukliomis skolinimo sąlygomis aukštų palūkanų normų metu.

Valdantieji ruošiasi nuo sausio padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Dėl to mažiausios algos kitąmet turi būti iki 30 eurų didesnės. Socialdemokratai su profsąjungomis perspėja darbuotojus būti atidiems, kad darbdaviai neapgautų – esą manipuliuodami mokesčiais kitąmet algos gali ir nepadidinti. Vienoje kompiuterių parduotuvėje ir elektronikos remonto įmonėje Marijampolėje dirba 11 darbuotojų.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei penktadienį pranešus, kad naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numatoma įkurti verslo centre „Yellowstone“, kurio plėtotojas susijęs su buvusia įmone „Lewben“, ministerija pareiškė vertinanti šią informaciją ir svarstanti galimybę kreiptis į institucijas. „Lewben“ (dabar – „Noewe“) anksčiau buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų.

Europos Sąjungai (ES) steigiant naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA), jei ji būtų įkurta Vilniuje, Vyriausybė padengtų jos įrengimo bei patalpų nuomos kaštus pirmus penkerius metus, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Esame, kaip Vyriausybė, įsipareigoję penkerius metus padengti nuomos, įrengimo ir išlaikymo kaštus, tikimės, kad tai padidins mūsų paraiškos konkurencingumą“, – penktadienį konferencijoje „AMLA – laukiame tavęs Vilniuje“ teigė G. Skaistė.

Valstybės kontroliuojamai energetikos grupei „Ignitis grupė“ laimėjus Estijos skelbtą vėjo parko Baltijos jūroje konkursą bei ruošiantis statyti dukart mažesnės galios parką Lietuvoje, grupės akcininkės Finansų ministerijos vadovė sako, kad bendrovė tokios finansinės naštos riziką įvertino atsakingai.

Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.   Toks Vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti tokią sumą būsto šildymo kompensacijoms ir socialinėms pašalpoms. Pinigai bus paskirstyti savivaldybėms. Trūksta apie 25 mln.

Seimui antradienį priėmus 2024 metų valstybės biudžetą finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog kaip ir tikėtasi, Seimas susitelkė už jį balsuodamas.   „Tikėtasi buvo bent koalicijos partnerių paramos ir matome, kad tas sutelktas balsavimas ir įvyko, tikrai valstybės biudžetas 2024 metams atveria ir papildomas galimybes“, – po balsavimo Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Seimui antradienį rengiantis priimti 2024 metų biudžetą, finansų ministrė tikisi vieningo valdančiosios koalicijos palaikymo ir sako, kad daugelis papildomų partnerių reikalavimų buvo išgirsti. „Man atrodo, tikrai diskusijose Seime, diskusijose koalicijoje buvo išgirsti daugelis prioritetų, kurie įvardyti kaip papildomi, į juos buvo atsižvelgta.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) valdytojas Carlo Monticellis pirmadienį Vilniuje pasirašė sutartį, pagal kurią Lietuva skiria 1 mln. eurų įnašą ETVB solidarumo fondui, skirtam Ukrainos atstatymui. ETVB Ukrainos solidarumo fondas rems Ukrainos viduje perkeltus asmenis bei prisidės prie Ukrainos atstatymo. Pasak G. Skaistės, fondas daugiausia dėmesio skirs Ukrainos socialinės ir sveikatos priežiūros infrastruktūrai bei gyvenamųjų namų atstatymui.

Antradienį Seimui ketinant balsuoti dėl 2024 metų valstybės biudžeto projekto, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad biudžetas bus priimtas – tam turėtų užtekti koalicijos partnerių balsų.   G. Skaistė sako, kad biudžeto projektas pakankamai apsvarstytas, jis atsižvelgia į dabartinius iššūkius.

Pirmadienį Vilniuje lankysis Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) valdytojas Carlo Monticellis. Jis susitiks su finansų ministre Gintare Skaiste ir aptars ETVB investicijas Lietuvoje bei banko vaidmenį teikiant paramą Ukrainai. Susitikimo metu planuojama oficiali Lietuvos įnašo į ETVB Ukrainos solidarumo fondą, skirtą Ukrainos atstatymui, pasirašymo ceremonija. Lietuva šiam fondui skiria 1 mln. eurų.