Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta. O į realybę atlyginimus esą sugrąžintų kitas paradoksas – jei ištiktų rimtesnė krizė ir nekvalifikuoti darbai prarastų savo patrauklumą ir aukštą įkainį.
„Darbas nėra labai sunkus, malonus, visada šilta“, – sako duonos kepėjas Tomas. Darbu jis džiaugiasi – fiziškai nelengvas, bet nesudėtingas, nereikalauja išskirtinių žinių.
„Viskuo patenkintas. Sąlygos geros, atlyginimai niekada nevėluoja, viskas sąžiningai“, – sako Tomas.
Į pagalbą Tomui Šiaulių rajone įsikūrusios kepyklos vadovas kaip tik ieško naujo darbuotojo. Ir siūlo 1700 eurų atlygį, į rankas tai – kiek per tūkstantį eurų. Už nekvalifikuotą darbą. Ir dar laukia nepiniginiai priedai.
„Yra tendencija, žmonės turi pragyventi normaliai, normaliai dirbti ir mes to laikomės. Žmonėms duodam poilsiauti Šventojoje nemokamai“, – teigia „Verbūnų duonos“ direktorius Eugenijus Dajoras.
Direktorius neslepia – nemažas algas mokėti skatina ir gerų darbuotojų stygius.
„Yra žmonių kategorija, kurie ateina, bet jiems niekas neįdomu. Jiems tik atlyginimas domina“, – sako E. Dajoras.
Ir tai – toli gražu ne pavienis pavyzdys. Atsidarius bet kurį darbo skelbimų portalą į akis krinta atlygių už nekvalifikuotą darbą sumos. Traktorininkui viena įmonė Šiauliuose siūlo 2000-ių eurų atlyginimą, į rankas tai būtų per 1200-us.
Melžėjai darbą rasti gali už 1100-ą eurų į rankas. Miškovežio vairuotojas uždirbti gali pusantro tūkstančio, arba beveik tūkstantį į rankas. Fermos darbuotojo operatoriaus laukia mažesnė, beveik 700 eurų į rankas alga, tačiau įmonė siūlo maitinimą ir... du kartus per metus pusę kiaulės nemokamai. Apie tūkstantį į rankas uždirbs ir malkų skaldytojas, ir netgi grybų rūšiuotojai.
Dosnių darbo pasiūlymų netrūksta ir namų tvarkytojams. Už tai, kad valytų namus, skalbtų ir kartą per dieną pagamintų karštą patiekalą, viena šeima Vilniaus priemiestyje prižiūrėtojai siūlo iki pusantro tūkstančio eurų į rankas.
Tačiau daug mokslų krimtusių ir gal ne vieną aukštąjį baigusių darbo ieškančių žmonių laukia liūdnesni skaičiai. „Vilnius TECH“ universitetas bibliotekininkui už visą darbo dieną popieriuje siūlo daug mažiau nei anksčiau minėtam traktorininkui į rankas. Atskaičius mokesčius, bibliotekininkas uždirbtų kiek daugiau nei 600 eurų.
Daug linksniuojamos matematikos mokytojas Kauno rajone egzaminams vaikus puikiai paruošti ir su vaikų kaprizais susitvarkyti turėtų už 800-us eurų į rankas.
Panašiai už visą etatą lietuvių kalbos mokytojui siūlo gimnazija Šalčininkų rajone.
„Nusivylimas, realiai yra nusivylimas. Be mokytojų nebus nei traktorininko, nei pardavėjo, nei gydytojo ar Seimo nario“, – kalba Švietimo ir mokslo profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas.
Pasak Švietimo ir mokslo profsąjungos vadovo, pedagogai neretai ir darbo priemones savo lėšomis pirktis turi.
„Minimali alga didėja 15 proc., o mokytojams pasiūloma 13 proc. Su kiekvienais metais mokytojų trūkumas tik ryškės“, – tvirtina E. Milešinas.
Kaip gyventojai vertina tokius algų skirtumus? Štai, ką jie sako:
„Yra baisu ir žiauru, kad Lietuvoje jokios teisybės ir teisingumo nėra.“
„Neteisinga ir niekas nekreipia dėmesio.“
„Mokytojo lengvesnis darbas, traktoristo yra sunkesnis darbas.“
„Vaikai su geresnėmis mašinomis atvažiuoja nei mokytojai.“
„Ne, tikrai nenormalu. – Kas turėtų daugiau uždirbti? – Kas pabaigę mokyklą, aukštuosius mokslus pabaigę, žinoma.“
Jau senokai uždarbiais nesiskundžia ir statybininkai, santechnikai ar graibstomi trinkelių klojėjai. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, anksčiau užsitęsęs ir tik Rusijos karo pridusintas ekonomikos augimas ir iškėlė nekvalifikuotus darbus ant pjedestalo – tiesiog visiems trūko darbo rankų.
„Tai nėra įprastas dalykas ir situacija primena 2006–2007 m., nes turime būsto kainų ir NT rinkos burbulą didžiulį išsipūtusį, milžiniška paklausa tokio tipo darbuotojų ir įmonės nevengia darbuotojams mokėti ir labai didelių atlygių“, – kalba Ž. Mauricas.
„Priklauso nuo to, kad trūksta tokių darbuotojų apskritai ir sunku surasti, pritraukti, todėl įmonė priversta siūlyti aukštesnius atlyginimus“, – teigia „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
„Kita vertus, tai iliustruoja, kad atlyginimai yra sąlyginai nedideli Lietuvoje, ypač mokytojų. Kadangi ekonomika tiek išsibalansavusi, kartais demotyvuojančiai atrodo“, – tvirtina Ž. Mauricas.
Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ atstovė Rita Karavaitienė pabrėžia, kad kvalifikuotas darbas nebūtinai reiškia, kad asmuo turi turėti diplomą.
„Pasižiūrėjus į tai, kokio lygio techniką reikia valdyti, kai šiuolaikiniai traktoriai kainuoja kelis milijonus ir pats traktoriaus valdymas vos ne kompiuterizuotas, tai reikalinga kvalifikacija“, – kalba R. Karavaitienė.
Žygimanto Maurico teigimu, viską aukštyn kojomis apverstų nauja ekonominė krizė.
„Pakilimo stadijoje jie jaučiasi karaliais, diktuoja sąlygas. Ateis nuosmukis, po metų ar dvejų, svarstyklių lėkštė apsivers į kitą pusę kaip tik jie svajos, kad būtų dirbę mokytoju ar mediku, atlyginimas būtų mažesnis, bet stabilumas yra“, – sako Ž. Mauricas.
Pasak Karavaitienės, vidurkiai rodo, kad didesnes algas uždirba aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys. Vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje siekia 1100-ą eurų.
Ir dar siūlo kad krizė ateitų, kad algos sumažėtų... Čia koncervai jums už šitą šudiną straipsnį sumokėjo????
