egidijus milešinas

Smurtą mokyklose iš mokinių patiria nemenka dalis pedagogų, bet Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos užsakymu atliktas mokslininkų tyrimas atskleidžia, kad mokytojai retai sulaukia paramos iš savo vadovų, o veikiau yra apkaltinami nemokėję tinkamai sureaguoti į smurtines situacijas. Dažnas mokytojas taip pat susiduria ir su agresyvokais vaikų tėvais, kurie dėl vaiko bėdų apkaltina mokytojus ar mokyklą.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, su švietimo ministerija priimtus susitarimus dėl mokytojų atlyginimo didinimo, klasių mažinimo ir tolimesnių planų gerinti darbo sąlygas pirmadienį dar turės įvertinti taryba. Ji taip pat nuspręs, ar bus skelbiamas streikas.

Egidijaus Milešino vadovaujama  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ketvirtadienį tikisi baigti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl didesnių atlyginimų mokytojams. „Ketvirtadienį vyks derybinis posėdis, tikiuosi, kad paskutinis.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vadovaujama Egidijaus Milešino, nutarė pratęsti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketvirtadienį, tądien priimti sprendimą dėl streiko. „Rezultatas toks, kad laukiame ministerijos patikslintų formuluočių ir ketvirtadienį susitinkame dar vienam etapui“, – BNS antradienį sakė E. Milešinas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjunga (LŠMPS) pirmadienį nusprendė toliau tęsti derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl pedagogų atlyginimų didinimo kitais metais bei kitų reikalavimų. Anot profsąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, kol kas sprendimas, ar bus organizuojamas mokytojų streikas, nepriimtas. „Taryba įvertino pasiektus rezultatus derybų ir taryba nusprendė tęsti derybas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) skelbia radusi kompromisą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak profsąjungos vadovo Egidijaus Milešino, derybinėje grupėje pavyko sutarti dėl mažesnių klasių formavimo. Tačiau, jo teigimu, dėl atlyginimų kėlimo sutarimo dar nėra. „Derybinėje grupėje pavyko susitarti dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo ir griežtesnės kontrolės savivaldybėms.

Valdžia švietimo vežimą pastatė prieš arklį: atnaujino ugdymo programas, tačiau iki galo neapmokė mokytojų, kaip reikia jomis naudotis. Pedagogai skundžiasi, kad naujovių daug, o konkretumo trūksta, esą nėra net naujų vadovėlių, kurie reikalingi naujoms programoms, o iki naujų mokslo metų lieka vis mažiau laiko. Įtarimų kyla ir dėl to, kaip skaičiuojama mokytojų vidutinė alga.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas. Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.